Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 17.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadinusi abu automobilius pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, todėl jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Teismo posėdyje E. R. paaiškino, jog automobilis yra jos vyro. Į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį darželį važiuoja kasdien, ten siaura gatvė. Sulaukusi policijos skambučio ant automobilio dešinės pusės veidrodžio pamatė skylutę. Kad kažką užkliudė automobiliu ji nieko nepastebėjo ir nepajautė. Nukentėjusysis sakė, kad ne pirmą kartą praranda veidrodėlį. Jis žalą įvertino 15 eurų, šią sumą ji sumokėjo. Sutinka, kad apgadino kitą automobilį. Jei tai padarė, sutinka su viskuo, žalą atlygino. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, apie 17.00 val. Ji nepajuto, kad atsitrenkė. Jei būtų pajutusi, būtų sustojusi, išlipusi, ieškojusi nukentėjusiojo. Kai policijoje sugretino du automobilius, tapo akivaizdu, kad pažeidimas buvo ir ji tai pripažįsta. Tiesiog nepajuto, kad kliudė. Tik iš liudininko parodymų sužinojo, kad jai buvo signalizuojama. Ji negirdėjo smūgio, gal klausėsi muzikos. Labai atsiprašo.

Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo palikęs savo automobilį. Kitą dieną norėjo važiuoti ir pamatė, kad nėra veidrodėlio stiklo, kuris buvo padėtas prie valytuvo. Buvo sudaužytas ne pats veidrodėlis, tik veidrodėlio stiklas. Jis nieko nedarė, ieškojo kur nusipirkti stikliuką. Po to gavo šaukimą į policiją. Į draudimo bendrovę nesikreipė, draugai padėjo surasti nusipirkti veidrodėlio stiklą. Padarytą žalą vertina 15 eurų, kuri jam yra atlyginta. Ten siaura gatvė, dvipusis judėjimas. Ta gatve žmonės bijo važiuoti. Tai ne pirmas kartas, kai jam nulaužė veidrodėlį. Nieko kaltinti nereikia, kiekvienam taip gali atsitikti. Paties įvykio jis nematė. Važiuoti automobiliu ketino tik antrą ar trečią dieną po įvykio. Pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad po darbo apie 17.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš jį važiavo automobilis „VW Touareg“. Jis išgirdo stuktelėjimą ir pamatė krentančias detales. Važiuodamas iš paskos signalizavo tam automobiliui, tačiau automobilis nesustojo. Vėliau jis ir automobilis „VW Touareg“ nusuko į skirtingas puses. Jis užsirašė automobilio valstybinį numerį ir paskambino policijai 112. Matė ir girdėjo, kaip automobiliai kontaktavo veidrodėliais. Išgirdo garsą ir tuo momentu pamatė atsitrenkimą. Mikroautobusas stovėjo, signalizacija neveikė. Jis važiavo iš paskos automobiliui „VW Touareg“ ir matė, kad „VW Touareg“ vairuotojas po kontakto neišlipo, tik pristabdė, nes švietė stabdžių žibintai. Po atsitrenkimo „VW Touareg“ nuvažiavo. Ta gatvė yra siaura, greitis buvo nedidelis, atstumas tarp jo ir priešais važiavusio automobilio „VW Touareg“ buvo apie 4-5 metrai. Jo automobilyje nebuvo įjungtas radijo imtuvas. Apie įvykį pranešė jausdamas pilietinę pareigą, nes pačiam teko rasti apgadintą automobilį. Įsiminė to automobilio valstybinį numerį, signalizavo šviesomis ir garsiniu signalu, bet automobilis nesustojo. Daugiau žmonių įvykio nematė.

Liudytojas vyriausiais patrulis A. S. teisme patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad į įvykio vietą atvyko gavus pranešimą, paties įvykio nematė. Su pranešėju jis nebendravo, nes informaciją perdavė budėtojas. Automobilio „VW Transporter“ veidrodėlis buvo apgadintas, stiklas išdaužtas. Prie automobilio rastas stikliuko šukes surinko ir padėjo, kad nebūtų ant važiuojamosios dalies. Informaciją perdavė paieškos skyriui, kurie dirba su kaltininku. Tą dieną pažeidėjo automobilio nerado.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame paaiškinime E. R. nurodė, kad ji nuo 2016 m. lapkričio 20-25 dienomis naudojosi vyrui priklausančiu automobiliu VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrui gavus skambutį iš kelių policijos apžiūrėjo automobilį ir tik tuo metu pamatė skylutę veidrodyje. Iki to laiko ji nebuvo pajautusi susidūrimo ar pažeidimo. Negali įsivaizduoti kuriuo metu tai įvyko, nes jokių automobilio pažeidimų nepajuto. (Duomenys neskelbtini) gatve važiuoja pasiimti vaiko iš darželio, bet tikrai nei vieną dieną nieko nepajuto. Jei įvykis įvyko dėl jos kaltės tai sutinka prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą. Nukentėjusiajam žalą atlygino, išsiskyrė draugiškai (b. l. 18).

E. R. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno A. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patruliuojant 2016-11-22 17.20 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pravažiuojantis automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino gatvėje stovintį automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesustodamas pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. Apžiūrėjus įvykio vietą, pastebėjo, kad automobiliui „VW Transporter“ sugadintas kairės pusės šoninis veidrodis. Automobilio „VW Transporter“ vairuotojo surasti nepavyko, paliktas pranešimas atvykti į KPV. Automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surasti nepavyko (b. l. 4); įvykio registracijos kortelė, iš kurios nustatyta, kad 2016-11-22 17.20 val. pranešėjas V. B. pateikė policijai informaciją, kad prieš 15 min. į stovintį mėlynai baltą mikroautobusą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko nėra, įvažiavo automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė veidrodėlį ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 5); eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, informacija apie įvykio dalyvius, apgadintas transporto priemones, jų savininkus, draudimą (b. l. 6-8), A. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jo automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas (duomenys neskelbtini). Atėjus 2016-11-24 prie automobilio ir norint važiuoti, pamatė sudaužytą veidrodėlį (b. l. 9), V. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog 2016-11-22, apie 17.00 val., jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (įsukus iš (duomenys neskelbtini) g.), priešais jo automobilį važiavo tamsios spalvos automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis važiuodamas dešinės pusės veidrodėliu kliudė šalikelėje stovinčio mikroautobuso kairės pusės veidrodėlį. Automobilio „VW Touareg“ vairuotojas po stuktelėjimo sureagavo, lyg pradėjo stabdyti, tačiau pilnai nesustojo ir nuvažiavo. Mano, jog vairuotojas kontaktą turėjo pastebėti, kadangi garsas girdėjosi ir jo automobilyje, matėsi kaip nuo smūgio nukrito veidrodėlio detalės. Jis kurį laiką važiavo paskui automobilį „VW Touareg“, sustojo, užsirašė numerį ir paskambino į 112 (b. l. 10-11), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių nustatyta, kad automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. R. (b. l. 11), D. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 20 – 25 dienomis jam priklausantį automobilį vairavo sutuoktinė E. R. (b. l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje su fotolentelėmis (b. l. 19-22), E. R. asmens duomenys ir vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 16-17, 23), kita bylos medžiaga, taip pat E. R., A. P., V. B. ir A. S. paaiškinimai teisme.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 4 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, E. R. veika, kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį, o veika, kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina į ANK 426 straipsnio 1 dalį, numatančius švelnesnę administracinę atsakomybę už padarytas veikas, ir teisena vykdytina pagal ANK.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo įvykio dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, kai vairuotojas suvokia ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, tai yra veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis Nr. 2AT-7-3-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, N63-2972/2010). Sprendžiant, ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, t. y., kad asmuo suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtina įvertinti automobiliams (kitiems kliudytiems objektams) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. R. pripažino savo kaltę dėl automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlio sugadinimo, tačiau neigia kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kadangi nepajuto atsitrenkimo. Tačiau iš tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. B. rašytinio paaiškinimo ir jo parodymų teisme matyti, kad eismo įvykis buvo akivaizdus, kontakto metu buvo smūgis ir stiprus garsas, kuris girdėjosi net liudytojo automobilyje, jam važiuojant maždaug 5 metrų atstumu paskui „VW Touareg“ automobilį. Kontakto stiprumą patvirtina po susidūrimo atsiradę apgadinimai, t. y. automobilio „VW Transporter“ iškritęs ir sudužęs veidrodėlio stiklas bei automobilio „VW Touareg“ veidrodėlio plastmasinėje dalyje padarytas kiauriminis suskilimas (pramušta skylė). Galinio vaizdo veidrodėlis yra vairuotojo gerai matomoje zonoje, todėl negalima jo nepastebėti tiek važiuojant, tiek atsitrenkus į kliūtį. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis „VW Touareg“ iš karto po kontakto stabtelėjo, tačiau nesustojo ir nuvažiavo toliau. Tokie E. R. veiksmai įrodo, kad ji pajuto ir suvokė, jog važiuodama atsitrenkė (kliudė) kitą transporto priemonę, tačiau neišsiaiškinusi situacijos, niekam nepranešusi pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat ji nereagavo į paskui ją važiavusio liudytojo signalizavimą, kas mažai tikėtina, kad ji nieko nematė ir negirdėjo. Nešališko ir nesuinteresuoto liudytojo V. B. paaiškinimai ir parodymai teisme yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir juos papildo, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos medžiagą, teismas laiko E. R. teiginius, kad ji vairuodama automobilį „VW Touareg“ nesuprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir, kad nieko negirdėjo bei nepajautė, jog sukėlė eismo įvykį, kaip gynybinę poziciją. Jeigu ji būtų nepajutusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ji nebūtų stabtelėjusi. E. R. yra patyrusi vairuotoja, turi 14 metų vairavimo stažą, todėl privalo žinoti Kelių eismo taisykles, kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui.

E. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padariusi nusižengimą (kitos transporto priemonės apgadinimą) ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pasekmes, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į E. R. asmenybę (dirba, anksčiau tris kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos nebegalioja), todėl teismas mano, kad E. R. skirtinos minimalios nusižengimų sankcijose numatytos baudos be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 426 str. 7 d.).

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutarė:

E. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

E. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi E. R. paskirti galutinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank F. P.“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16064110303. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).