- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- AS-296-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00093-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovo atstovas) priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo (neteikimo) kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.), o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi ir nurodo, kad nepagrįstai nebuvo tenkinamas jo reikalavimas iškviesti liudytoją, pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo L. T. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų – sveikatos paslaugų nesuteikimo – bronchinės astmos negydymo (b. l. 2).
Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo skundo reikalavimo, siekiamos iškelti bylos dalykas – sveikatos priežiūros teisiniai santykiai, iš kurių pareiškėjas kildina patirtą neturtinę žalą.
Sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 373 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Kaip matyti, pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės sieja su Marijampolės pataisos namų darbuotojų neteisėtais veiksmais, nesuteikiant jam tinkamo gydymo (pareiškėjo teigimu, nuo bronchinės astmos buvo skiriamas paracetamolis).
Nagrinėjamam atvejui yra reikšminga Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013, kurioje iš esmės padaryta išvada, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Be to, tokio pobūdžio ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1001/2014, 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-914/2014 ir kt.). Taigi, skundą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas pirmiausia turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nesutikdamas su jos sprendimu – bendrosios kompetencijos teismui. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas atsisakyti priimti šią skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nebuvo iškviestas į teismo posėdį, netenkintas jo prašymas dėl liudytojo iškvietimo.
Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Sprendžiant dėl skundo priimtinumo nagrinėti teisme, posėdis nerengiamas, tai savo ruoštu lemia, kad į teismą nėra kviečiamas pareiškėjas bei sprendžiami klausimai dėl liudytojų kvietimo. Tokio pobūdžio prašymai yra išsprendžiami priėmus skundą nagrinėti teisme. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas nebuvo priimtas, todėl nebuvo pagrindo spręsti ir dėl pareiškėjo prašomo liudytojo iškvietimo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. T. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.