- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- N-62-820-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05551-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu pripažino R. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 300 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad R. J. 2010 m. spalio 24 d., apie 19 val. iš parduotuvės „Iki“, esančios Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, pavogė prekių už 6,81 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir išnagrinėti bylą dar kartą. Paaiškina, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, todėl negalėjo savęs apginti. Nurodo, jog posėdyje nedalyvavo dėl ligos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. J. pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. J. kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau R. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis paėmęs du butelius alaus ir saldainius, nuėjo prie savitarnos kasos, rodos sumokėjo, o išėjusį už prekybos kasų, sulaikė apsauga ir pasakė, jos jis prekių nenuskenavo, t. y. jis iš esmės neigia pažeidimą padaręs tyčia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-507/2010, N62-2799/2010). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog R. J. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausti tiesiogiai įvykį stebėję asmenys, o byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina tik asmens sulaikymo su prekėmis faktą, tačiau neatskleidžia jokių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Be to, byla yra išnagrinėta R. J. nedalyvaujant, nors, pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltumo tam tikro pažeidimo padarymu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.