Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Paaiškina, kad ji su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. N. (A. N., po santuokos K.) susituokė 2001-05-04. Santuoka tęsiasi daugiau kaip 10 metų. Nei ji, nei jos sutuoktinis skirtis nesiruošia. Po santuokos sudarymo gyveno kartu, nes A. K. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Kai ji išvyko dirbti į Airiją, kurį laiką A. K. leidimo gyventi Lietuvoje neprašė, turėjo vizą, jie susitikdavo Lietuvoje, kai ji grįždavo atostogų. A. K. Lietuvoje gyvena nuo 2008-07-15, turėdamas be pertraukos leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, leidimai išduoti Šeimos susijungimo pagrindu. Ji visada vyksta su sutuoktiniu į Alytaus migracijos skyrių, kai sutuoktinis pildo anketą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo. 2011 metais pildydama apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo ji pripažino, kad laikinai gyvena ir dirba Airijoje nuo 2005 metų, į Lietuvą grįžta kelis kartus per metus, tada, kai yra poreikis. Su vyru A. K. susitinka visada, kai tik ji grįžta. Sprendimo teiginiai, kad nebendrauja su draugais, giminėmis, yra visiškai nepagrįsti. V. V., kuri leido prisiregistruoti (duomenys neskelbtini), yra jos draugė. Jos vyras A. K. nuolat bendrauja su V. Ji žino, kad jos vyras išsinuomojo namą (duomenys neskelbtini). Tame name vyras padarė remontą, nupirko naujus baldus. Bendrauja su kaimynais Jonu ir V. J., Mindaugu ir S. K. Santuoką sudarė, kai leidimo sutuoktinis neprašė. Todėl sprendimo teiginys, kad santuoka įregistruota siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra absurdiškas. Santuoka nėra teismo pripažinta negaliojančia, fiktyvia ar kaip nors kitaip teismo nutraukta. Migracijos departamentas, nusprendęs, kad santuoka yra fiktyvi, viršijo savo kompetenciją. Įstatymas tik teismui suteikė teisę pripažinti santuoką negaliojančia. Todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia jos sutuoktinio ir jos teises.

Byloje ginčijamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-09-13 sprendimo Nr. (15/4-2)3I-581(00045) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K.“ teisėtumas ir pagrįstumas (b. l. 23-24, 47). Ginčijamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo A. K. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateiktą 2011-07-25 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Migracijos skyriuje prašymas užregistruotas 2011-07-27, reg. Nr. 52-17-LL306098, b. l. 35-37), prie prašymo pridėtus ir kitus surinktus įrodymus (b. l. 37-46). Pareiškėjas prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė D. K.. Migracijos departamentas atsisakė pakeisti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nustatė, kad A. K. ir D. K. Lietuvos Respublikoje negyveno ir negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, bendro ūkio neveda, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, tik siekiant A. K. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo ir D. K. santuoka yra fiktyvi. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Migracijos skyriaus atlikto patikrinimo, ar sudaryta santuoka nėra fiktyvi, duomenis, taip pat surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu. Sutuoktiniai užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo, buvo tikrinta, ar sutuoktiniai gyvena nurodytoje vietoje. Patikrinimo rezultatai įforminti Migracijos skyriaus 2011-07-28 pažymoje Nr. 52-IL-1589 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietės D. K. ir (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. santuokos sudarymo įvertinimo“. Iš pareiškėjo ir D. K. 2011-07-26 užpildytų apklausos lapų dėl sudarytos santuokos įvertinimo matyti, kad D. K. dirba ir gyvena Airijoje nuo 2005 m., į Lietuvą grįžta du kartus per metus; su vienas kito giminėmis bendrauja retai, D. K. nurodė, kad 1 kartą per metus bendrauja su vyro pusbroliu ir vyro draugais; santuokoje bendrų pirkinių neįsigijo. Sutuoktinai nurodė, kad būna kartu, kai D. K. grįžta iš Airijos. Pareiškėjas nurodė, kad priregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), o faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). D. K. nurodė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini), o kartais pas mamą kaime Lazdijų r. (b. l. 39-42). Migracijos skyriaus 2011-07-28 pažymoje Nr. 52-IL-1589 nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados pareigūnai 2011-01-27 atliko patikrinimą dėl A. K. ir D. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Patikrinus paaiškėjo, kad pareiškėjas ir D. K. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra tik deklaravę gyvenamąją vietą, bet negyveno nei vienos dienos. Tai patvirtino buto savininkė V. V., kuri nežino, kur sutuoktiniai gyvena šiuo metu. Migracijos skyrius įvertinęs šias aplinkybes, taip pat sutuoktinių apklausos duomenis, kad D. K. nuo 2005 m. gyvena ir dirba Airijoje, į Lietuvą atvyksta kartą ar du kartus per metus, jos sutuoktinis gyvena ir dirba Lietuvoje, bendro turto neturi, kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, padarė išvadą, kad santuoka įregistruota siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 44 antra pusė). Pareiškėjo gyvenamąją vietą T(duomenys neskelbtini). 2011-08-04 tikrino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos kontrolės skyriaus pareigūnai. Migracijos skyriui adresuotame 2011-08-05 rašte Nr. (21/21)-12-866 nurodoma, kad tikrinant informaciją buvo susisiekta su Alovės seniūnijos seniūne I. K., kuri patvirtino, kad jos seniūnijoje (duomenys neskelbtini) pilietis A. K. gyvenamosios vietos nedeklaravo ir ji nieko nežino apie jo gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad tai yra sodų bendrija „Vyturėlis“, namelis nurodytu adresu užrakintas ir kaimynai apie šiuo adresu gyvenantį (duomenys neskelbtini) pilietį A. K. nieko nežino (b. l. 46). V. V. 2011-09-13 paaiškinime nurodė, kad ji sutiko, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventų ir gyvenamąją vietą deklaruotų (duomenys neskelbtini) pilietis A. K., o kur jis faktiškai gyvena, ji nežino (b. l. 46, antra pusė). Tokios aplinkybės (jų visuma) leidžia teigti, kad atsakovas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad A. K. ir D. K. Lietuvos Respublikoje negyveno ir negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, bendro turto neturi ir bendro ūkio neveda, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, siekiant A. K. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad su sutuoktine veda bendrą ūkį, pats nurodė, kad santuokoje neįsigijo jokio bendro pirkinio. Apklausos lape D. K. nurodė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini), o kartais pas mamą kaime Lazdijų rajone. Tuo tarpu pareiškėjas apklausos lape nurodė, kad nors priregistruotas (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu D. K. grįžusi į Lietuvą gyventų su pareiškėju, tai apklausos lape būtų nurodžiusi faktinę sutuoktinio gyvenamąją vietą, o ne registracijos vietą, kurioje iš esmės niekada ir negyveno nei pareiškėjas, nei D. K.. Apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini), negyveno, patvirtino ne tik bute (duomenys neskelbtini) leidusi prisiregistruoti V. V., bet ir pats pareiškėjas skunde, ir D. K. atsiliepime. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ir D. K. gyvenimo kartu. Abejonių dėl gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo nepašalino ir teisme apklaustų liudytojų M. K., S. K., J. J., V. J. ir L. M. parodymai. Liudytojai parodė, kad A. K. sodo namelį nuomoja ir gyvena vienas apie 2-3 metus, liudytojai pažįsta pareiškėją, nes yra sodo kaimynai (M. ir S. K. namas yra apie 150 metrų atstumu, J. ir V. J. dažnai lankosi tėvų, kurie yra mirę, namuose, kurie yra netoli pareiškėjo gyvenamos vietos), švenčia šventes, o liudytoja L. M. nuomoja jam sodo namelį. Liudytojas M. K. parodė, kad pareiškėją pažįsta apie du metus. Pareiškėjo žmoną matė tik kartą per vėlines 2011 m. lapkritį, liudytojas anksčiau matė pas pareiškėją moterų, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo D. K. Liudytojas J. J. pareiškėją pažįsta apie tris metus. Su pareiškėjo žmona liudytojas susipažino per Jonines, o liudytojo žmona sakė, kad A. K. žmona buvo grįžusi ir lapkričio mėnesį. Ar per tris metus, kai pareiškėjas gyvena sodo namelyje, D. K. buvo daugiau atvykusi, liudytojas negalėjo patvirtinti, liudytojas matė pas pareiškėją moterų, tačiau ar tai buvo jo žmona, liudytojas nežino. Liudytoja L. M. parodė, kad sodo namelį pareiškėjui nuomoja daugiau kaip du metus (tarp L. M. ir A. K. 2008-12-23 sudaryta namo ir sklypo panaudos sutartis, b. l. 11-12). Liudytoja negalėjo pasakyti, kiek kartų per tą laiką matė pareiškėjo žmoną, nors teigė dažnai (maždaug kas du mėnesius) ateinanti pas pareiškėją užsirašyti skaitliukų parodymų, paimti pinigų už elektrą, kitas paslaugas. Paaiškino, kad tais atvejais D. K. niekada nematė. Liudytoja parodė, kad vasaromis pas pareiškėją būdavo žmona, bet konkrečiai apie tokius atvejus nieko paaiškinti negalėjo. Liudytoja parodė apie vieną konkretų atvejį, kai pareiškėjo žmoną matė - kai A. K. su žmona teikė dokumentus Migracijos skyriuje. Vėliau liudytoja su pareiškėju važiavo į (duomenys neskelbtini) deklaruoti pareiškėjo gyvenamosios vietos. Liudytoja davė sutikimą, kad pareiškėjas ir jo žmona nuomojamame name deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Liudytojai žinoma, kad vėliau pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimas jos name buvo panaikintas, pareiškėjai nežinoma, dėl kokių priežasčių. Liudytoja žino, kad maždaug prieš pora mėnesių pareiškėjas važiavo parsivežti D. iš Panevėžio. D. K. liudytoja iš matymo pažįsta seniai. Liudytoja V. J. parodė, kad pareiškėją pažįsta apie 2 metus. Pareiškėjo žmoną liudytoja matė du kartus: kai susipažino per Jonines, tada kartu šventė šią šventę, ir lapkričio 1-ąją. Kai pareiškėjas važiuodavo per jų kiemą, tai liudytoja matydavo automobilyje sėdinčią moterį. Liudytoja S. K. parodė, kad pažįsta pareiškėją iš matymo apie 2 metus, labiau susipažino per Jonines. Su pareiškėjo žmona liudytoja susipažino pernai per Jonines. Liudytoja pareiškėjo žmoną ir matė tą vienintelį kartą, tik iš kaimynų žino, kad pas A. atvažiuoja žmona. Tokie liudytojų parodymai patvirtina tik tai, kad patys liudytojai pareiškėjo žmoną matė 1 ar du kartus per visus 2-3 metus, kiek pareiškėjas gyvena name (duomenys neskelbtini). Ar kitais kartais, kai liudytojai pas pareiškėją matė moterų, buvo žmona D. K., liudytojai nepatvirtino. Nei vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, kad pareiškėjas ir D. K. gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Tačiau šie liudytojų parodymai, taip pat įrodymai dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos, kad atsakingų institucijų pareigūnai nerado pareiškėjo jo nurodytos deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresais, o pareiškėjo gyvenamosios vietos kaimynai pareigūnams sakė nepažįstantys pareiškėjo, nėra pagrindiniai įrodymai vertinant, ar pareiškėjo ir D. K. sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Pagrindiniai įrodymai yra paties pareiškėjo ir D. K. užpildyti apklausos lapai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė gyvena ir dirba Airijoje, pareiškėjai kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio. Taigi pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė, nėra teisinio pagrindo, nes neabejotinai nustatyta, kad B(duomenys neskelbtini) piliečio A. K. sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė D. K. Lietuvoje negyvena, ji nuo 2005 m. gyvena ir dirba Airijoje. Pareiškėjas teisme patvirtino, kad jis nei karto nėra aplankęs sutuoktinės Airijoje. Tai reiškia, kad nėra vienos iš Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos – „Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis <...> ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis <..>“. Pareiškėjo sutuoktinė D. K. yra Lietuvos Respublikos pilietė (b. l. 38), tačiau ji nuo 2005 m. gyvena ir dirba Airijoje. Šią aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas ir D. K. atsiliepime. Teisme apklausti liudytojai M. K., S. K., J. J., V. J. ir L. M. parodė iš pasakojimų žinantys, kad pareiškėjo žmona gyvena ir dirba Airijoje. Dėl to leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju užsieniečiui negali būti išduotas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo ir D. K. santuoka nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia teismo, nėra reikšminga šioje byloje. Nagrinėjamu atveju Aprašo nustatyta tvarka buvo surinkta pakankamai duomenų, remiantis kuriais, yra rimtas pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos pilietės D. K. ir pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi, t. y. sudaryta siekiant, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. K. gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo turimų akcijų dvejose bendrovėse, taip pat teismui pateiktas 2011-12-14 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 82-83), kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2011-12-14 sutarties pagrindu įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 6270 Lt), ginčijant Migracijos departamento 2011-09-13 sprendimą neturi teisinės reikšmės, nes neįrodo, kad pareiškėjas ir D. K. iki skundžiamo sprendimo priėmimo būtų vedę bendrą ūkį, kad turtas įsigytas už jų bendras lėšas ir šeimos gyvenimo tikslais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, visiškai pagrįstai 2011-09-13 sprendimu Nr. (15/4-2)3I-581(00045) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo turimo leidimo galiojimas baigėsi 2011-09-16 (b. l. 37 antra pusė). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo 2011-07-25 pašyme nurodytu pagrindu nėra pagrindo. Migracijos departamento 2011-09-13 sprendimas Nr. (15/4-2)3I-581(00045) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.