Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-462-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
1A-621-462-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
E. B.
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-621-462/2013

Teisėja Laimutė Venckuvienė (Proceso Nr. 1-30-2-00097-2010-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11.; 2.1.4.13.; 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Daliaus Jocio ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,gynėjai advokatei Galinai Morozovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.

Teismas taip pat priteisė iš kaltinamojo E. B. 54,57 Lt proceso išlaidas į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo AB „Autuva“ buhalterinės apskaitos dokumentų: laikotarpiu nuo 2009-05-22 iki 2009-08-13 būdamas AB „Autuva“ (įmonės kodas 140717936, buveinė - Tilžės g. 52, Klaipėdoje) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 19 straipsnio l dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalį, reglamentuojančią, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta - „ kad <...> akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba, tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <...> sąskaitas -faktūras, avansines apyskaitas: kitus apskaitos dokumentus: kasos knygas, <...> sąskaitų, <...> mokestinių pavedimų registracijos žurnalus, <...> inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo: ūkinių darbų bei paslaugią sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus - 10 m. po sutarties Įvykdymo...“ neišsaugojo šių AB „Autuva“ apskaitos dokumentų:

1. UAB „Nordea Finance Lithuania“ 3 kreditinių PVM sąskaitų - faktūrų 2009-07-01 NLL Nr. 180324, 2009-07-31 NFL Nr. 180321, 2009-07-24 NFL Nr. 17991 7 už 251018,44 Lt už grąžintą ilgalaikį turtą nutraukus su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytas finansinės nuomos sutartis Nr. 20071422, Nr. 20070177, Nr. 20070176;

2009 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitos - faktūros ATN Nr. 1189 pagrindžiančios pastato ir dalies kiemo aikštelės pardavimą, iš viso už 24 000 Lt;mokėjimų išrašų, kuriais pagrindė banko SEB sąskaitos Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“ ir DNB banko sąskaitų Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“ išrašuose užregistruotas ūkines operacijas:

laikotarpio nuo 2009-06-02 iki 2009-08-10 darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, iš viso už 34 733,45 Lt;laikotarpio 2009-06-01 iki 2009-06-10 avanso ūkio išlaidoms išmokėjimą, iš viso už 5 381 Lt pagrindžiančių dokumentų;2009-06-08 žalos atlyginimo išmokėjimą 238,60 Lt pagrindžiančių dokumentų;laikotarpio nuo 2009-06-01 iki 2009-06-11 pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių VMI sumokėjimą 7 920 Lt pagrindžiančių dokumentų;

- laikotarpio nuo 2009-06-22 iki 2009-08-05 VSDL įmokų sumokėjimą 16920,34 Lt pagrindžiančių dokumentų;

laikotarpio nuo 2009-06-01 iki 2009-06-12 apmokėjimą už kurą 5143,21 Lt pagrindžiančių dokumentų;laikotarpio nuo 2009-06-01 iki 2009-07-09 lizingo įmokų Swedbank lizingas sumokėjimą 25193,69 Lt pagrindžiančių dokumentų;

laikotarpio nuo 2009-06-02 iki 2009-08-13 apmokėjimą už paslaugas įvairiems ūkio subjektams iš viso 14492,16 Lt pagrindžiančių dokumentų, iš jų: 352,01 Lt UAB „ENST & YONG BALTIC“, 36,99 Lt VĮ „Registrų centras“, 535,50 Lt UAB „Airtoinfa“, 476,83 Lt TEO LT, 1 454,83 Lt UAB „Omnitel“, 1 428 Lt UAB „A22“, 10 000 Lt UAB „Kelias“ ir 208 Lt notarei V. J.;laikotarpio nuo 2009-06-11 iki 2009-08-07 valiutos keitimo ir lėšų pervedimo iš banko sąskaitos valiuta (sąskaitą litais iš viso 13646,40 Lt pagrindžiančių dokumentų, iš jų: iš AB DNB banko sąskaitos Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“ eurų keitimą į litus 6964,64 Lt, Lenkijos zlotų keitimą į litus 3336,75 Lt, iš AB DNB banko sąskaitos Nr. LT„(duomenys neskelbtini)“ Lenkijos zlotų keitimą į litus 3 345,01 Lt;laikotarpio nuo 2009-06-01 iki 2009-08-13 iš viso 112 927,95 Lt įplaukas į banko sąskaitas pagrindžiančių dokumentų, iš jų: už paslaugas 96 085,26 Lt iš įvairių ūkio subjektų ir lėšų pervedimai, keičiant užsienio valiutą į litus iš bendrovės sąskaitų užsienio valiuta 16 842,69 Lt.

laikotarpio nuo 2009-06-01 iki 2009-08-13 grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, atsiskaitymui su ūkio subjektais, pagrindžiančių apskaitos dokumentų už 1692,00 Lt (1 763 - 71).“2009 m. gegužės - liepos mėnesiais priskaičiuotą darbo užmokestį pagrindžiančių dokumentų.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti AB „Autuva“ laikotarpio nuo 2009-05-22 iki 2009-08-13 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendį ir jį išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei apklausta specialistė, pateikusi išvadą, nei kaltinimą palaikantis prokuroras neginčijo ir pripažino, kad pagal byloje esančius ir specialistei pateiktus duomenis AB „Autuva” buhalterinė apskaitą už laikotarpį nuo 2009-05-22 iki 2009-08-13 galima atstatyti. Išvadą apie tai, kad negalima iš dalies nustatyti AB „Autuvą” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros specialistė padarė vien tik todėl, kad dokumentai nebuvo išsaugoti AB „Autuvą”, o pateikti iš trečiųjų asmenų. Apeliantas pažymi, kad byloje ta pati specialistė, atliekant tyrimą pagal tuos pačius buhalterinės apskaitos dokumentus padarė 2 skirtingas išvadas.

2012-08-10 FNTT prie VRM Klaipėdos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresn. specialistei J. A. atlikus tyrimą buvo padaryta išvada (Nr. 5-3/66 ), kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-11 negalima iš dalies nustatyti AB „Autuvą“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tos pačios FNTT prie VRM Klaipėdos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresn. specialistės J. A. išvadoje Nr. 5-3/105 nurodyta, kad pagal ūkinės Finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus AB „Autuvą“ dokumentus, laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-12-11 nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisme apklausta specialistė, paaiškino, kad atliekant tyrimą 2011 m. ji neturėjo tų visų dokumentų, kurie buvo pateikti vėliau pakartotiniam tyrimui. Kokie papildomi dokumentai buvo pateikti pakartotiniam tyrimui, pagal kuriuos specialistė pakeitė savo nuomonę ir padarė jau kitokią išvadą, nei pagal byloje pateiktus įrodymus, nei iš specialistės parodymų, liko neaišku.

Specialistės J. A. išvadoje užfiksuota kokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė AB „Autuva”:

1) UAB „Nordea Finance Lithuania” 3 kreditinių PVM sąskaitų faktūrų 2009-07- 01 NFL Nr. 180324, 2009-07-31NFL Nr, 180321, 2009-07-24 NFL Nr. 179917, už 25101 8,44 Lt už grąžintą ilgalaikį turtą nutraukus UAB „Nordea Finance Lithuania” sudarytas finansinės nuomos sutartis Nr. 20071422, Nr. 20070177, Nr. 2.0020176 (išvados 7 lap. 4 p.). Sąskaitos-faktūros ir visi duomenys, patvirtinantys atliktas operacijas buvo gauti iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ (žr. 2011-11-07 specialistės išvados 9 lap.);

2) 2009 m. rugpjūčio mėn. 12 d. PVM sąskaitos — faktūros ATN Nr. 1189 pagrindžiančios pastato ir dalies kiemo aikštelės pardavimą iš viso už 24000,00 Lt, (išvados 7 lap. 4 past.) Duomenys gauti iš UAB „Kelias“ (žr. specialistės 2011-11-07 išvados 13 lap.);

3) mokėjimų išrašų, kuriais pagrindė banko SEB sąskaitos Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“ 1663 ir DNB banko sąskaitos Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. LT „(duomenys neskelbtini)“ išrašuose užregistruotas operacijas:

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas pripažįstant, kad AB „Autuva“ banko sąskaitų išrašų nebuvo, bet visi bankų sąskaitų išrašai buvo gauti iš bankų. Pagal banko išrašus aiškiai matosi kam sumokėti pinigai (iš kur gauti) už ką, kokiu pagrindu ir kokios sumos.

Nuteistasis mano, kad pagal iš banko gautus duomenis galima atstatyti visas buhalterines operacijas, AB „Autuva” buhalterinę apskaitą, ir esant tokioms aplinkybėms negalima daryti tokios išvados, kad dėl to, jog duomenys buvo gauti iš banko, o neišsaugoti įmonėje, negalima nustatyti AB „Autuva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip, buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai pažeisti, bet pagal banko duomenis tai galima nustatyti. Specialistė teismo posėdžio metu to neneigė, tik paaiškino, kad ji tyrimo metu negalėjo tokius duomenis vertinti, kaip įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, ir išvadą padarė vadovaudamasi tuo faktu, kad tokie dokumentai turėjo būti, bet buvo neišsaugoti. Buhalterinė apskaita tvarkoma pagal įmonės dokumentus, o ne pagal iš trečiųjų asmenų gautus duomenis.

Specialistės J. A. išvadoje konstatuota: pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus AB „Autuvą“ dokumentus negalima nustatyti, kiek darbo užmokesčio AB „Autuva” priskaičiavo darbuotojams 2009 m. III ketvirtį nuo kurio buvo priskaičiuota 5 975,03 Lt VSDF įmokų, (išvados 6 lapas, 4 pastraipa).

Šalies argumentai

Apeliantas savo skunde toliau teigia, kad VSDFV turi duomenis ne tik apie darbuotojų VSDFV įmokas, bet ir apie jų pajamas, t. y apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį, todėl pagal VSDFV pateiktus duomenis galima nustatyti, kiek darbo užmokesčio AB „Autuva“ priskaičiavo darbuotojams 2009 m. III ketvirtį gavus atitinkamus duomenis iš VSDF valdybos. Specialistė šią aplinkybių teismo posėdžio metu taip pat neneigė, tik vėl paaiškino, kad ji tyrimo metu negalėjo tokius duomenis vertinti, kaip įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, ir išvadą padarė vadovaudamasi tuo faktu, kad tokie dokumentai turėjo būti, bet buvo neišsaugoti. Buhalterinė apskaita tvarkoma pagal Įmonės dokumentus, o ne pagal iš trečiųjų asmenų gautus duomenis. AB „Autuva” laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-08-11 avanso apyskaitomis pagrindė atsakingų darbuotojų E. B. ir V. L. pinigų ūkio išlaidoms iš viso 1 763 Lt pinigų gavimą ir 1 753,51 Lt lėšų panaudojimą. E. B. – 1 608,86 Lt gauta ir 1 599,37 Lt panaudota. (toliau žr. išvados 6 lapas, 5 pastraipa).

Apeliantas mano, kad dėl to, jog nėra dokumento (avansinės apyskaitos), pagrindžiančios išmokėjimą jam 9,49 Lt negalima daryti išvados, kad dėl to negalima nustatyti AB „Autuvą“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Klaipėdos apskrities VPK NTB ENT sk. viršininkas tyrimo metu specialistei pateikė informaciją gautą iš AB „Autuva“, kurioje nurodama, kad „AB Autuva“ balansas bankroto dienai 2009 m. birželio – gruodžio mėn. kasos dokumentai PVM sąskaitos - faktūros už 2009 m. 07-12 mėnesius, ilgalaikio turto įsigijimo, pardavimo dokumentai, ilgalaikio turto kortelės perduotos nebuvo, todėl specialistė padarė išvadą, kad dėl to negalima įvertinti, ar aš visas operacijas įregistravo buhalterinėje apskaitoje.

Apeliantas nesupranta ir kelia klausimą, kaip galima daryti tokią išvadą, vadovaujantis vien tik tuo, kad administratorius nurodė, kad nepateikė dokumentų, grindžiančių operacijas, kurių nebuvo. Jo, E. B., vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonėje visi mokėjimai buvo atliekami per banką. Tai patvirtina tyrimui pateikta AB „Autuvą“ kasos knyga, kurioje užfiksuotos visos kasos operacijos. Įmonėje birželio mėn. ir vėliau nebuvo įsigytas joks turtas, nebuvo atliekamos kasos operacijos, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos kasos knygoje (kasos knyga buvo perduota administratoriui ir vėliau pateikta specialistei). Bankroto iškėlimo dieną AB „Autuva“ neturėjo turto. Visas turtas (pastatai ir mašinos) buvo perleisti UAB „Kelias“ ir bankams. Duomenys apie tai gauti iš bankų ir UAB „Kelias“.

Specialistė taip pat paaiškino, kad jos išvadą apie tai, jog negalima iš dalies nustatyti AB „Autuvą“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros įtakoja tas faktas, jog nebuvo registrų.

Nuteistasis mano, kad šiuo atveju vėl galima daryti išvadą tik dėl buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimo, bet tai visiškai nereiškia, kad dėl registrų nesudarymo negalima nustatyti AB „Autuva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Registrus galima sudaryti. Aišku, tam reikia padirbėti (buhalterės darbas) ir suprantama, kad specialistė tuo užsiimti neturi. Šiuo atveju galima konstatuoti, kad tai apsunkina tyrimą, bet nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius ir struktūras vis dėlto galima.

Apeliantas yra įsitikinęs, jog esant tokioms aplinkybėms byloje nėra įrodyta, kad dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti AB „Autuva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, Įsipareigojimą dydžio ir struktūros, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Mano, kad esami AB „Autuva“ dokumentai ir gauti iš trečiųjų asmenų duomenys leidžia atstatyti AB „Autuva“ buhalterinę apskaitą, ir tai reiškia, kad galima nustatyti AB „Autuva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimą dydžius ir struktūrą. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti jį kaltu dėl nusikalstomos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų ir dokumentų neišsaugojimo, jis neginčija ir savo kaltę pripažįsta. Buhalterinės apskaitos tvarką pažeidė, ne dėl to, kad norėjo kažką paslėpti. Tai nepadarė tyčia, o pažeidė dėl to, kad neturėjo tam pakankamų žinių ir patirties. Jis, E. B., iki šiol niekada nedirbo įmonės vadovu. Dirbo tik padalinio vadovu. Patikėjo UAB „Kelias“ vadovu, bendrovės akcininku, UAB „Kelias” vyr. buhaltere.

Savo kaltę dėl to pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo teismo, tik atsižvelgti į šias aplinkybes, kurios turi įtaką pažeidimui. AB „Autuva” jis dirbo labai trumpą laikotarpį, nuo 2009-05-22 iki 2009-08-13 (neišdirbo net 3-jų mėnesių). Pradėjo vadovauti įmonei, kuri jau tuo metu buvo ant bankroto ribos, buvo nemoki (žr. specialistės 2001-11-07 išvadą); Apie savo norą nutraukti sutartį su AB „Autuva“ bendrovės akcininką UAB „Kelias“ vadovą įspėjo prieš 2 savaites, naujas AB „Autuva“ vadovas, kuriam galima būtų perduoti dokumentus, per šį laikotarpį paskirtas nebuvo. Iš UAB „Kelias“ vadovo (AB „Autuva“ akcininko) gavo žodinį nurodymą pagrindinius AB „Autuva“ dokumentus ir kompiuterį, kuriame buvo visi buhalterinės apskaitos duomenys, perduoti UAB „Kelias“ vyr. buhalterei. Teisme UAB „Kelias“ vadovas ir kiti atsakingi darbuotojai neigia, kad jie buvo pasiėmę AB „Autuva“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir kompiuterį. Aiškino, kad jų nematė ir netvarkė. Nematė net kompiuterio, kuriame buvo vedama buhalterinė apskaita (specialistė teisme patvirtino, kad AB „Autuva“ buvo vedama kompiuterinė buhalterinė apskaita). Mano, kad jie tai neigia, kadangi tai pripažinus, pripažins ir savo kaltę.

Tuo metu, kai AB „Autuva“ buvo iškelta bankroto byla jis, E. B., bendrovėje nedirbo. Gyveno užsienyje ir apie tai, kad iš jo buvo reikalaujama pateikti dokumentus, apie teismo jam paskirtą baudą ir apie pareikštą jame civilinį ieškinį, sužinojo tik 2012 m. Dokumentus AB „Autuva“ administratoriui perdavė UAB „Kelias“ jam nedalyvaujant. Apie atliekamą ikiteisminį tyrimą sužinojo tik 2011 m., kada byloje buvo apklaustas liudytoju ir pateikti bet kokių įrodymų tuo metu jau negalėjo (po jo atleidimo iš AB „Autuva“ praėjo 2 metai ir dokumentų perdavimo akto nebuvo).

Teismo posėdyje advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).

Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad E. B. laikotarpiu nuo 2009-05-22 iki 2009-08-13 neorganizavo AB „Autuva“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nenustatė AB „Autuva“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šie AB „Autuva“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės vadovo E. B. nusikalstamo nerūpestingumo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad E. B., būdamas AB „Autuva“ direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnį tapo atsakingu ir už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Jis, nenustatydamas dokumentų saugojimo tvarkos ir įstatymų nustatytą terminą jų nesaugodamas, nenumatė, kad dėl tokio jo neveikimo gali atsirasti BK numatyti pavojingi padariniai (negalėjimas nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes (dirbo įmonės vadovu, turi aukštąjį išsilavinimą) galėjo ir turėjo tai numatyti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktą įrodymų visumą, daro išvadą, kad tokius nuteistojo E. B. veiksmus žemesnės instancijos teismas teisingai laikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnio 1 dalies dispozicijos objektyviaisiais požymiais. Pats apeliantas dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų ir dokumentų neišsaugojimo savo skunde savo kaltės neginčija ir ją pripažįsta, tačiau teigia, kad byloje nenustatyti kiti būtini objektyvieji požymiai – padariniai. Šį, pagrindinį argumentą, apeliantas grindžia tuo, kad realią įmonės veiklą ir turtą galima nustatyti iš kitų dokumentų, atliekant patikrinimus kitose įmonėse. Apeliantas savo skunde akcentuoja, kad esami AB „Autuva“ dokumentai ir iš trečiųjų asmenų gauti duomenys leidžia atstatyti AB „Autuva“ buhalterinę apskaitą, ir tai reiškia, kad galima nustatyti AB „Autuva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimą dydžius ir struktūrą.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios aplinkybės negali pašalinti baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 str. 1 d. Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai dėl veikos padarymo kyla padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2006). Būtent tokie padariniai nustatyti šioje byloje, todėl nuteistojo E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias nuostatas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai įvertino visus įrodymus, tame tarpe ir specialisto 2012-08-10 išvadą Nr. 5-3/66, kurioje konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-11 negalima iš dalies nustatyti AB „Autuva“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 6-16, t. 6).

Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje buvo apklausta specialistė J. A., kuri paaiškino, jog įvertinusi 2009 metų dokumentus, surašė dvi specialisto išvadas. Pirmojoje labiau buvo akcentuojamas turto pardavimas. Nustatė, kad trūksta kelių dokumentų dėl turto pardavimo. Direktorius ir buhalterė nebuvo apklausti, todėl negalėjo vertinti, kas yra atsakingas. L. S. pasakė, kad dokumentų perdavimo nebuvo. Prašė bankroto administratoriaus pateikti reikiamus dokumentus, Sodros dokumentus. Kai jie buvo pateikti, tada surašė papildomą specialisto išvadą. Tada jau buvo apklaustas bendrovės direktorius A. B. a, jis teigė, kad lyg ir nebuvo dokumentų perdavimo akto. Vėliau buvo gautas direktoriaus paaiškinimas elektroniniu būdu, kad perdavė dokumentus L. S. L. S. paaiškino, kad ji nebuvo paskirta saugoti ir tvarkyti tuos dokumentus. Ji neperėmė dokumentų, apie juos nieko nežino. Nustatė, kad tos ūkinės operacijos buvo atliktos A. B. darbo laikotarpiu, todėl teigė, kad direktorius neperdavė dokumentų. Nuo birželio 19 d. nebuvo buhalterės, jis buvo atsakingas už buhalterinės veiklos organizavimą, tvarkymą. Direktorius šių dokumentų neišsaugojo, todėl negalima nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų. Pažeidimai padaryti. Jie sąlygoja negalėjimą nustatyti AB ,,Autuva“ veiklos nuo gegužės 22 d., kai direktoriumi dirbo A. B. Jis buvo už tai atsakingas <<...>> Buhalterinės apskaitos dokumentai negali būti perduodami kitai bendrovei saugojimui. Pirmą specialisto išvadą surašė neturėdama dokumentų, todėl nežinojo, ar buvo atliktos operacijos, nebuvo atsakingo darbuotojo apklausos. Neaišku, kas vyko bendrovėje nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Viskas turi būti pagrįsta dokumentais, tačiau nebuvo apskaitos dokumentų registro, nebuvo pateikta registrų suvestinė. Ji nagrinėjo dokumentus už laikotarpį iki gegužės 31 dienos, nes jai nebuvo pateikti dokumentai už kitą vėlesnį laikotarpį. Nebuvo pastato pirkimo - pardavimo sąskaitos - faktūros. Vėliau pirkėjas pateikė šį dokumentą. Šioje dalyje galima patikėti, kad buvo pastatas parduotas, bet buvo dokumentų saugojimo pažeidimas. Nebuvo lizingo dokumentų. Buvo kasos knygoje užregistruota, kad buvo mokėta grynais, bet nėra kasos išlaidų orderio. Nebuvo pateikta, kaip užregistruota registre. Iš dalies buvo galima nustatyti, kaip buvo atlikti mokėjimai, bet jei nėra registro, sunku atstatyti dokumentus. Kompiuterinės programos nebuvo pateiktos. Nebuvo registro tiriamuoju laikotarpiu, todėl neaišku, kas buvo kreditoriai, kokios įmonės, neaišku kam buvo sumokėti 238 Lt. Specialisto išvados 6 - 7 lape buvo pateikta avanso apyskaita, kam panaudoti grynieji pinigai, bet nebuvo išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, daroma tik prielaida, kad pinigai buvo išmokėti. Avansinė apyskaita turi būti užregistruota registre. Nebuvo pateikti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai <<...>> Dėl 2 specialisto išvados 5 lapo paaiškino, kad pinigai buvo sumokėti, bet nebuvo tai pagrindžiančių dokumentų. Galima sudaryti įmonės balansą pagal tuos dokumentus, kurie yra, bet neaišku, ar jis bus teisingas. Dokumentai buvo išmėtyti, nes pats direktorius sakė, kad jie atsirado Panevėžyje. A. K. taip pat buvo prašoma pateikti dokumentus, bet jis jų nepateikė. Buvo tik duomenys, kad tos operacijos buvo atliktos, bet nebuvo pateikti operacijų atlikimą patvirtinantys dokumentai <<...>> Ji, kaip specialistė, įvertina įmonės veiklą pagal įmonės surašytus buhalterines operacijas pagrindžiančius dokumentus. Jei yra registrai, pagal tuos registrus galima nustatyti įmonės veiklą, jei nėra registrų – negalima. Jei nėra pirminių dokumentų, negalima nustatyti įmonės buhalterinės veiklos. Ji surašė išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos (b. l. 66-67, t. 7).

Taigi specialistė duodama paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu besąlygiškai patvirtino savo abiejuose pateiktose išvadose konstatuotas aplinkybes, jos duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, visiškai atitinkantys kitus byloje esančius duomenis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nei specialistės išvadose nustatytomis aplinkybėmis, nei jos paaiškinimais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Juolab, kad specialistė teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad prašė bankroto administratoriaus pateikti reikiamus dokumentus, Sodros dokumentus. Kai jie buvo pateikti, tada surašė papildomą specialisto išvadą. Tokius specialistės teiginius visiškai patvirtintina byloje esantys rašytiniai duomenys (b. l. 145-175, t. 5), todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai apeliuojama į tai, jog byloje ta pati specialistė, atliekant tyrimą pagal tuos pačius buhalterinės apskaitos dokumentus padarė 2 skirtingas išvadas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visiškai natūralu ir logiška, jog antroji, t. y. 2012-08-10 specialisto išvada Nr. 5-3/66 skiriasi nuo pirmosios, kadangi ji atlikta disponuojant ženkliai gausesniais duomenimis.

Taigi, bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos specialistės 2011-11-07 išvada Nr. 5-3/105 ir 2012-08-10 išvada Nr. 5-3/66 dėl UAB „Autuva“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose abiejuose nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Abejoti išvadomis ir specialisto kompetencija, skirti ekspertizę ar kviesti nepriklausomą auditorių teismas pagrįstai neturėjo pagrindo. Įvertindamas šias specialistės išvadas ir kitus faktinius duomenis žemesnės instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Dėl išvardytų motyvų nuteistojo E. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., yra įrodyta visiškai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Remigijus PreikšaitisDalius JocysLinas Pauliukėnas