Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, anksčiau neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2015 m. gegužės 6 d., apie 04.15 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 0,65 promilės etilo alkoholio), be to, važiuodamas juo Tūkstantmečio gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, pirma eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, vairuodamas transporto priemonę buvo neatsargus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į tai, kad važiuojama tamsiu paros metu, kai matomumas yra ribotas, dėl to ties Tūkstantmečio gatvės sankirta su nuvažiavimu link Savanorių prospektu jis prarado valdymo kontrolę vairuojamo automobilio, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir atsitrenkė į ties gatvės važiuojamosios dalies kraštu esančius atitvarus, dėl to buvo sužalotas automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs keleivis M. J., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir sugadintas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas teisme kaltinamasis V. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo su M. J. į Kauną. Iš vakaro, iki 20 val., su M. J. gėrė alkoholį. Išgėrė 3 butelius sidro ir tik paryčiais važiavo į Kauną. Trūko miego, todėl už vairo užmigo, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į atitvarus. Paskui savo jėgomis išlipo iš automobilio. Pažiūrėjo, kaip jaučiasi M.. Šis buvo sąmoningas. Stabdė automobilius, kad būtų iškviesta pagalba ir kalbino M., kad neužmigtų, kol atvažiavo greitoji ir policija. Po įvykio domėjosi M. sveikata, lankė jį, susiskambindavo. Ligonių kasoms moka padarytą žalą, pagal sudarytą grafiką. Turi atlyginti 3169,75 eurų. Per šiuos metus jau sumokėjo virš 1500 eurų. Šiuo metu dirba ir žalą moka iš savo atlyginimo. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Gailisi dėl padarytos veikos. Padarė išvadas: alkoholio šiuo metu visiškai nevartoja ir nežada vartoti. Susirado nuolatinį darbą, kad galėtų sumokėti visą padaryta žalą. Mano, kad daugiau gyvenime nepasikartos tokie „nuotykiai“. Šito autoįvykio pagrindinė priežastis buvo alkoholis (b. l. 116-119).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. J. paaiškino, kad 2015-05-05 kartu su draugu V. G. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kauno atvažiavo į Vilnių. Sutvarkę reikalus jie kartu su V. G. nutarė Vilniuje kurį laiką papramogauti ir į Kauną vykti kitą dieną. Pamena, kad jie buvo „Gringo“ bare. Jis bare gėrė alkoholį. V. G. prie jo išgėrė gal vieną bokalą alaus. Būnant bare, jie ne visą laiką buvo kartu, todėl negali nurodyti, kiek ir kokio alkoholio gėrė V. G.. Dėl buvusio girtumo ar dėl įvykio metu patirtos traumos, jis neprisimena kada ir kaip jis su V. G. išėjo iš baro ir išvažiavo. Taip pat neprisimena ir negali nurodyti jokių eismo įvykio aplinkybių. Nežino kurioje vietoje kilo eismo įvykis. Įvykių eigą atsimena tik nuo to momento, kai nukirpus saugos diržą jis buvo traukiamas iš automobilio. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta (b. l. 24-26).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto (J. M.-Čobot) pateikta teismo medicinos išvada buvo nustatyta, kad M. J. eismo įvykio metu patyrė sekančius sužalojimus: muštines žaizdas kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, viršugalvyje ir dešinio kelio srityje; daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne; kaklo V-o slankstelio kūno, lanko užpakalinės dalies ir keterinės ataugos lūžius; abiejų rankų alkūnkaulių lūžius. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. paaiškino, kad jai priklauso jos vardu registruota transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-05-06 Vilniuje kilusio eismo įvykio metu šis automobilis, kuris buvo vairuojamas V. G., buvo sugadintas. Eismo įvykio aplinkybės jai žinomos tik iš pasakojimų. Dėl automobilio sugadinimo patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę. Su V. G. susitarė, kad jis per pusę metų atlygins padarytą žalą, todėl ji su juo susitaikė ir pretenzijų nereiškia. Dėl minėtos priežasties bylos nagrinėjimo teisme atveju procese dalyvauti nepageidauja, prašo vadovautis jos tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 29-31).

Įtariamajam V. G. susitaikius su nukentėjusiąja V. L. ir susitarus su ja, kad jis per pusę metų atlygins jai dėl transporto priemonės sugadinimo padarytą turtinę žalą, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, proceso dalyvių iniciatyva, 2015-06-30 surašė susitaikymo protokolą, patvirtinantį, kad V. G. susitaikė su nukentėjusiąja V. L. (b. l. 62).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2015-05-06 eismo įvykis kilo Vilniuje, Tūkstantmečio g. važiuojamojoje dalyje, ties gatvės 2 – jų juostų eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės pr. kryptimi, sankirta su vienos eismo krypties nuvažiavimu, jungiančiu Tūkstantmečio g. su Savanorių pr. žiedine sankryža. Gatvės važiuojamoji dalis šioje kelio atkarpoje apšviesta dirbtiniu apšvietimu (įrengti gatvės apšvietimo žibintai). Leistinas maksimalus greitis 80 km/h. Apžiūros metu asfaltuota kelio danga buvo sausa. Ties nuvažiavimo link Savanorių pr. žiedinės sankryžos pradžia yra įrengta apie 1,2 m pločio skiriamoji juosta (pakilimas važiuojamosios dalies atžvilgiu), skirianti nuvažiavimą nuo Tūkstantmečio gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės pr. kryptimi. Skiriamojoje juostoje įrengtas apsauginis atitvaras, kuris prasideda apie 13 metrų atstumu už skiriamosios juostos pradžios (žiūrint eismo kryptimi link Laisvės pr.). Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – V. L., gim. 1987 m.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje – ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, draudimo liudijimo Nr. AJA 6132805), stovėjo ties pačia šio atitvaro pradžia, Tūkstantmečio g. eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės pr. kryptimi, pirmoje eismo juostoje, įstrižai važiuojamosios dalies atžvilgiu, t.y. pasuktas į dešinę pusę, priekine dalimi išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkęs į minėtą atitvarą. Automobilis buvo sugadintas, pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi priekinėje dalyje, dešiniame priekiniame kampe ir dešinio šono priekinėje dalyje (b.l. 6-13).

Iš 2015-07-27 susitarimo dėl žalos atlyginimo Nr. 15/0005288 matyti, kad V. G. susitarė su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje dėl žalos atlyginimo (b. l. 113).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3604/15(01) nustatyta, kad V. G. eismo įvykio metu buvo neblaivus (kraujyje rasta 0,65‰ (promilės) etilo alkoholio) (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. G. visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 2 d. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai. Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, specialisto išvadoje esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas ir juos vertina, kaip kaltinamojo kaltės įrodymus. Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims), 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui) bei 127 punktą (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas konstatuoja, kad V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. G. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. J. sveikata. Jis neatsargų nusikaltimą padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina tą aplinkybę, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo V. G. buvo neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Jis VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė. Kaltinamasis Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, į UAB „Sveikatos ratas“ narkologo įskaitą neįrašytas. Šiuo metu V. G. dirba (duomenys neskelbtini). 2015-07-27 susitarimu Nr. 15/0005288 V. G. susitarė su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje dėl žalos atlyginimo, moka susitarime nurodytas sumas (b. l. 113).

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus piniginio pobūdžio bausmę – baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. G. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. V. G. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Nagrinėjamo įvykio metu nesunkiai sužalotas žmogus, kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. V. G., vairuodamas transporto priemonę elgėsi neatsakingai, jo padaryti pažeidimai yra pavojingi, todėl teismas mano, kad būtina taikyti BK 68 str. ir uždrausti V. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant vienerių metų draudimo naudotis šia teise terminą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji civilinio ieškinio dėl padarytos jiems turtinės ar neturtinės žalos nepareiškė (b. l. 84, 103, 109-111).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str. teismas,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d., ir paskirti jam 564,90 Eur (15 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, V. G. paskirti 376,60 Eur (10 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 str., taikyti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Išaiškinti V. G., kad jam paskirta 376,60 Eur dydžio bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.