- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 1-33-586/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Nukentėjusysis
- R. V., P. V.
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, vidurinio išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. P. kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, panaudojo:
A. P., būdamas žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., savininkas, turėdamas tikslą gauti leidimą statyti naują statinį (ius), 2010 m. lapkričio mėnesį, bet nevėliau kaip 2010-11-10, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia P. V. vardu užpildė „Prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti“, kuriame ties žodžiais „Pareiškėjas“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m., bet nevėliau kaip 2011-03-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Prašymą išduoti leidimą statyti naują (-us) statinį (-us) / rekonstruoti statinį (-us) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (us)“, kuriame ties žodžiais „Statytojas (jo įgaliotas asmuo)“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Generalinį planą M1:500“, kuriame ties žodžiu „Užsakovas“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Suvestinį inžinerinių tinklų planą M1:500“, kuriame ties žodžiu „Užsakovas“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Vertikalinį planą M1:500“, kuriame ties žodžiu „Užsakovas“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2010-11-09 iki 2012-03-02, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Užsakymą techniniam projektui gauti“, kuriame ties žodžiu „Tvirtinu“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2010-11-09 iki 2012-03-02, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Statinių projektavimo užduotį“, kurioje ties žodžiais „Statytojas: P. V.“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2010-11-09 iki 2012-03-02, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Bendruosius statinio rodiklius“, kurioje lapo apačioje parašė „P. V.“ ir pats pasirašė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. V. vardu užpildė „Genplaną planą M1:500“, kuriame ties žodžiu „Užsakovas“ pats pasirašė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, „Generaliniame plane M1:500“, po užrašu „Sutinku, kad stogo konstrukcija būtų arčiau nei 3,00 m. nuo mano sklypo ribos“ parašė: (duomenys neskelbtini) R. V.“ ir pats pasirašė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, „Suvestiniame inžinerinių tinklų plane M1:500“, parašė: „Su projekto inžinerinių tinklų sprendimais susipažinau, jiems pritariu. P. V.“ ir pats pasirašė. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno bei pateikdamas 2010-11-09 P. V. vardu užpildytą „Prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti“ Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojui bei 2011-03-02 P. V. vardu užpildytą „Prašymą išduoti leidimą statyti naują (-us) statinį (-us)/rekonstruoti statinį (-us)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (us)“ Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Leidimų ir sąvadų skyriaus darbuotojui, juos panaudojo.
Kaltinamasis A. P. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 metais su P. V. sutarė, jog iš jo pirks žemės sklypą namo statybai. P. V. prašė palaukti 4–5 mėnesius, tik po to norėjo sudaryti pagrindinę žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Jam P. V. leido tvarkytis visus dokumentus. Tvarkant dokumentus, kur reikėjo P. V. parašo, jis į dokumentą įrašydavo „P. V.“ ir už jį pasirašydavo. Statybos leidimas buvo išduotas P. V. vardu, todėl vėliau viską susitvarkė ir išsiėmė statybos leidimą savo vardu. Teigė, kad norėdamas greičiau susitvarkyti dokumentus, neįvertino pasekmių, jog dokumentuose pasirašinėjo ties svetima pavarde.
N. R. V. parodė, kad A. P. buvo prašęs pasirašyti ant kai kurių dokumentų, tačiau ji pasitarusi su specialistu, nesirašė ant dokumentų.
N. P. V. parodė, kad jis pardavė žemės sklypą A. P. ir maždaug po metų laiko sužinojo, jog dokumentai buvo tvarkomi jo vardu, apie tai su A. P. nebuvo jokios kalbos.
Liudytojas K. V. K., kad su juo buvo susitikusi R. V. ir prašė pakonsultuoti dėl dokumentų pasirašymo su A. P., jis jai patarė nesirašyti dokumentų, kadangi būtų pabloginta R. V. padėtis.
Iš dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad dokumentuose: Prašyme specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, prašyme išduoti leidimą, generaliniame plane, suvestiniame inžinerinių tinklų plane, techniniame projekte, statinių projektavimo užduotyje bendruose statinio rodikliuose, generaliniame plane yra pasirašyta P. V. vardu. Taip pat matyti, kad A. P. 2012-02-07 prašyme išduoti leidimą statyti naują statinį savo vardu yra pasirašęs 2012-01-20. Leidimas statyti naują statinį (projekto keitimas) Klaipėdos rajono savivaldybėje išduotas 2012-03-29 (1 t. b. l. 39–51).
Iš dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad Generaliniame plane M1:500, vertikaliniame plane M1:500, suvestiniame inžinerinių tinklų plane M1:500, kurie yra pas namo dabartinį savininką T. S. sklypo byloje, ties nurodyta užsakovo pavarde – P. V., yra parašai (1 t. b. l. 52–55).
Iš pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad preliminarioji sutartis tarp A. P. ir P. V. buvo sudaryta 2010-01-21, o pagrindinė 2010-04-23 (1 t. b. l. 58–62).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, panaudojo.
Nukentėjusysis P. V. prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas – advokato pagalbai apmokėti 1000,00 Lt (2 t. b. l. 20–21). Prašymas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis P. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 27). Teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog įvykis atsiliepė jo sveikatai, nežino, gal A. P. ir toliau veikia jo vardu, lankėsi pas gydytojus, pakilo spaudimas, sutriko širdies ritmas.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Teismo nuomone, nukentėjusiojo P. V. cvilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos yra nepakankamai pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiojo pasąmonėje paliko tam tikrą atspindį, buvo sukrėstas ir įžeistas. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis nepatyrė nei fizinio, nei psichologinio smurto, nėra įrodymų dėl pablogėjusios nukentėjusiojo sveikatos, nors jis ir pateikė eilę receptų, tačiau neaišku dėl kokių ligų pirko vaistus ir nėra taip pat įrodymų, kad dėl kaltinamojo veikos sutriko nukentėjusiajam širdies ritmas. Todėl teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, mano, jog iš kaltinamojo A. P. turi būti priteista 400,00 Lt nukentėjusiajam P. V.. Taip pat atsižvelgtina ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2012).
Kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamojo veiką pripažinti mažareikšme ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.
Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.)
BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, t. y. padariniai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, kurių sudėtis formali, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, kurių sudėtis formali.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. P. greičiau susitvarkyti dokumentus, ankstesnio žemės sklypo savininko vardu rašė prašymus, pildė kitus dokumentus, juos pasirašinėdamas savo parašu. Byloje nepavyko nustatyti, ar tai buvo daroma P. V. žodiniu leidimu, ar A. P. iniciatyva. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nebuvo suvaržytos nukentėjusiojo teisės, iš esmės nepadaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ir kitiems teisiniams gėriams, nesukėlė realaus pavojaus žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-449/2012, 2K-154/2013)
Vertinant A. P. padarytą veiką pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. P. veika vertinama kaip mažareikšmė, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d., 303 str. 4 d. teismas
nusprendžia:
baudžiamąją bylą, kurioje A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš A. P. priteisti 1000,00 Lt proceso išlaidų, 400,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 1400,00 Lt nukentėjusiajam P. V..
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.