- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- I-1973-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00605-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaris“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaris“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo bei sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Eurovaris“ 2018-02-17 teismui paštu pateikė skundą, kurį 2018-03-30 papildė, prašydama: 1) panaikinti 2018-02-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-22332; 2) panaikinti 2018-02-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 467-24757 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 1–3, 57–59).
Paaiškino, kad 2018-01-18 gautas 2018-01-05 VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, kuriame nurodoma iš pareiškėjos sąskaitos nurašyti 60 941,81 Eur nekilnojamojo turto mokesčio pagal deklaraciją. Pareiškėjos teigimu, kadangi įmonė faktinės veikos nevykdo, nesamdo darbuotojų, 2017 m. rugsėjo mėnesį sudarė sutartį su buhaltere, kuri užpildytų ir pateiktų įmonės nekilnojamo turto deklaracijas už 2012-2016 metus ir kitus dokumentus. Buhalterei buvo suteikti įgaliojimai pateikti dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis. Buhalterė mokesčius apskaičiavo, deklaracijas pateikė. Tačiau gavęs minėtą VMI nurodymą nurašyti 60 941,81 EUR iš įmonės sąskaitų, bendrovės direktorius išsiaiškino, kad deklaracijose nurodytos mokestinės vertės ir nuo jų apskaičiuotas mokestis klaidingas. Buhalterė deklaravo visą panaudos pagrindais valdomą turtą kaip nuosavą įmonės turtą, o ne perimtą iš kitų asmenų, atitinkamai neteisingai deklaruoti avansiniai mokesčio mokėjimai bei nuo jų VMI paskaičiuoti delspinigiai. Nurodė, kad 2011-2015 metais buvo patvirtintos vienos nekilnojamo turto mokestinės vertės, o nuo 2016 metų jos pasikeitė, todėl 2012-2015 m. nekilnojamojo turto deklaracijose neteisingai apskaičiuotas mokestis – už 2012-2015 m. apskaičiuotas NT mokestis nuo 2016 m. mokestinių verčių, kurios daug kartų didesnės nei buvusios 2011-2015 metais. Be to, į 2012 m. pareiškėjos nekilnojamojo turto deklaraciją įtraukti tie patys nekilnojamo turto objektai už kuriuos jau turto savininkai sumokėjo nekilnojamojo turto mokesčius, todėl tas pats nekilnojamas turtas 2012 metais apmokestintas du kartus. Pasamdyta buhalterė į nekilnojamojo turto deklaracijas neįtraukė įmonės buveinės patalpų, nuomotų patalpų Ignalinoje, nuosavo sandėlio Pabradėje. Kadangi buhalterei buvo pateikti visi turimi dokumentai, suteiktos prieigos prie portalų, kas klausta – buvo atsakyta, ji bendravo su VMI specialistais, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad pateiktos deklaracijos bus tiek netikslios, o mokestis apskaičiuotas klaidingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo vykdomi šie priverstinio išieškojimo veiksmai: 2018-01-05 nurodymas nurašyti 60 941,81 Eur mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, 2018-02-01 nurodymas Nr. (23.31-08) 467-22332 nurašyti 403,62 Eur mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, 2018-02-05 sprendimas išieškoti 61 334,83 Eur nepriemoką iš turto, 2018-03-06 išsiųstas Antstolių rūmams. Išieškojimą perdavus vykdyti antstoliui, buvo priimti 2018-03-22 sprendimas pripažinti netekusiu galios 2018-01-05 nurodymą nurašyti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 2018-04-09 sprendimas Nr. (23.31-08) 467-65586 pripažinti netekusiu galios 2018-02-01 nurodymą nurašyti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Išieškojimas iš pareiškėjos turto perduotas vykdyti antstoliui V. M.. Taigi skundžiamas 2018-02-01 nurodymas Nr. (23.31-08) 467-22332 nurašyti 403,62 Eur mokestinę nepriemoką iš sąskaitų yra pripažintas netekusiu galios. Skundžiamu sprendimu yra išieškoma 61 334,83 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėja deklaravusi mokėtiną nekilnojamojo turto mokesčio sumą, privalėjo ją sumokėti nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu, o to neatlikus, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas. VMI informacinės sistemos duomenis, per 2018 metus VMI iš pareiškėjos gauta suma – 10,60 Eur. Atsakovės įsitikinimu, pati pareiškėja nevykdo Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 dalyje įtvirtintos pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Teigia, kad VMI pagrįstai taiko priverstinio išieškojimo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, todėl naikinti 2018-02-05 sprendimo Nr. (23.31-08) 467-24757 nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VMI nurodymo, kuriuo iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 403,62 Eur mokestinė nepriemoka, taip pat dėl VMI sprendimo išieškoti į biudžetą 61 334,83 Eur sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01).
MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 1 dalį, mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas, bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl mokesčio deklaravimas suteikia mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo, vykdyti priverstinį nepriemokos išieškojimą, jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės. MAĮ 80 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas.
Pagal byloje pateiktus rašytinius duomenis nustatyta, kad pareiškėja pati pateikė Nekilnojamojo turto deklaracijas už 2013-2017 metus (b. l. 67–94). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi, mokesčio deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma turi būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos paskutinės atitinkamo mokestinio laikotarpio deklaracijos pateikimo dienos. Pareiškėja pagal nekilnojamojo turto deklaracijas apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo ir tai sudarė prielaidą mokesčių administratoriui pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Teismas pažymi, kad MAĮ 106 straipsnyje nurodytus priverstinio mokesčių nepriemokų išieškojimo būdus mokesčių administratorius gali pasirinkti, atsižvelgdamas į individualią mokesčio mokėtojo situaciją, mokesčio nepriemokos išieškojimo galimybes, tikslu kuo ekonomiškiau ir operatyviau įvykdyti priverstinį išieškojimą į valstybės biudžetą. Šiuo atveju pareiškėjui per įstatymo nustatą terminą nesumokėjus savo paties deklaruotų mokesčių, mokesčių administratorius pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalį įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką priverstinai ir pasirinko vieną iš MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų – priverstinį išieškojimą iš mokesčio mokėtojo turto.
Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką galima, kai mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Pareiškėjai laiku nesumokėjus mokesčio, VMI 2018-01-05 priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-2127, kuriuo nurodyta nurašyti iš pareiškėjos sąskaitų 60 941,81 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 114). VMI 2018-02-01 nurodymu Nr. (23.31-08) 467-22332 nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų sąskaitose esančių mokėtojo sąskaitų 403,62 Eur sumą (b. l. 60). VMI 2018-02-05 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-24757 nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto 61 334,83 Eur sumą (b. l. 61). VMI 2018-03-22 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-57202 pripažino netekusiu galios 2018-01-05 nurodymą Nr. (23.31-08), priimtą pareiškėjos atžvilgiu (b. l. 96). Tuo tarpu VMI 2018-04-09 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-65586 netekusiu galios pripažintas ir nurodymas Nr. (23.31-08) 467-22332 (b. l. 124).
MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip matyti, šis sprendimas yra tęstinis mokesčių administratoriaus veiksmas, siekiant priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš biudžeto. Iš atsakovės atsiliepime pateiktų paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad 2018-01-05 nurodymą mokesčių administratorius panaikino 2018-03-22 sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui V. M.. Vėliau, t. y. 2018-04-09 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-65586 netekusiu galios pripažintas ir nurodymas Nr. (23.31-08) 467-22332. Tai reiškia, kad nepakakus nurodymo išieškoti iš pareiškėjos banko sąskaitų, buvo priimtas sprendimas vykdyti išieškojimą iš kito pareiškėjos turto. Prievolių atskaita (b. l. 120) patvirtina, kad pareiškėja nesumokėjo deklaruotų mokesčių (b. l. 67–94). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja deklaruotų mokesčių nemokėjo ir pagal priimtus 2018-01-05, 2018-02-01 nurodymus. Nors pareiškėja teigia, kad iš jos banko sąskaitos buvo nurašyta 403,62 Eur suma, pagal 2018-02-01 nurodymą Nr. (23.31-08) 467-22332, teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Pastebėtina, kad pareiškėjos pridedamas 2018-02-02 banko išrašas (b. l. 95) patvirtina, jog VMI buvo rezervavusi pareiškėjos lėšas 403,62 sumai, tačiau pagal atsakovės pateiktus paaiškinimus, ši suma iš pareiškėjos sąskaitos nebuvo nuskaičiuota sąskaitoje nesant pakankamai lėšų. Šią atsakovės nurodomą aplinkybę patvirtina pareiškėjos įplaukų į VMI sąskaitą 2018-04-12 išrašas (b. l. 126), pagal kurį matyti, kad į biudžeto surenkamąją sąskaitą pareiškėja per 2018 m. laikotarpį yra pervedusi 10,60 Eur. Taigi pareiškėja nei pati savanoriškai, nei priverstinio nurašymo nuo banko sąskaitų būdu nekilnojamojo turto deklaracijose apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo. Kadangi pareiškėja, būdama mokesčių mokėtoja, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka deklaruojamų mokėtinų mokesčio sumų įstatymuose nustatytais terminais nesumokėjo, todėl egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę atsakovui mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, priimant nustatytos formos sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjos turto ir perduodant jį vykdyti antstoliui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas 2018-02-01 nurodymas Nr. (23.31-08) 467-22332 pripažintas netekusiu galios VMI 2018-04-09 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-65586, todėl teisinių pasekmių jis pareiškėjai nesukelia. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017). Tuo tarpu ginčijamo 2018-02-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo Nr. (23.31-08) 467-24757 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto teismas naikinti neturi pagrindo, nes jis priimtas tinkamai įvertinus nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes bei neviršijus mokesčių administratoriaus kompetencijos ribų. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaris“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.