Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1479-259/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-31
Bylos Nr.: 2A-1479-259/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17168-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas: G. V., B. D.
Atsakovas: R. D.
Išvadą teikia: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.4.4.1Servitutas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. 2A-1479-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17168-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5;2.4.2.13;2.4.4.1;3.1.7.11.;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. V. ir B. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. ir B. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: nustatyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui R. D., ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams G. V. ir B. D., bei trečiajam asmeniui V. V., sklypus skirianti riba nesutampa su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kertėmis, o yra 9 ir 22 cm atstume nuo gyvenamojo namo kerčių pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Geodezininkai“ parengtą planą; nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovams teisę naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, vieno metro pločio ruožu, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbams ir priežiūrai atlikti; servitutą nustatyti neatlygintinai; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 77-83).

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad jiems ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai dalį žemės sklypo įsigijo pagal 2012 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš V. D. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri yra įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovų naudojamo žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Ieškovams adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ir dalis gyvenamojo namo. Ieškovai, nusipirkę gyvenamojo namo dalį, ketino ją apšiltinti, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypus skiriančios ribos. Atsakovas tvirtina, kad žemės sklypus skirianti riba sutampa su ieškovų naudojamo gyvenamojo namo dalies siena. Ieškovų nuomone, skirianti žemės sklypus riba nesutampa su jų gyvenamojo namo dalies siena, o yra atstume nuo vienos gyvenamojo namo kertės per 9 cm, o nuo kitos per 22 cm. Šias aplinkybes, ieškovų manymu, patvirtina UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtas ieškovų žemės sklypo planas. Ieškovai, prašydami nustatyti servitutą, nurodė, kad servitutas jiems reikalingas gyvenamojo namo sienos, esančios prie žemės sklypus skiriančios ribos, apšiltinimo bei kitiems su sienos eksploatacija ir priežiūra susijusiems darbams atlikti. Ieškovų nuomone, dėl servituto nustatymo atsakovas nieko nepraras, jokių nepatogumų nepatirs, todėl prašo servitutą nustatyti neatlygintinai.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, jo nuomone, žemės sklypus skirianti riba yra aiški. Jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1994 m. Pagal atliktus kadastrinius matavimus buvo parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas. Ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti 1995 m. Pagal atliktus kadastrinius matavimus buvo parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas. Šie planai ir juose pažymėtos žemės sklypus skiriančios ribos posūkio taškų koordinatės patvirtina, kad žemės sklypus skirianti riba sutapo ir sutampa su ieškovų žemės sklype esančio statinio kertėmis ir tvora. Atsakovo nuomone, tai, kad žemės sklypus skirianti riba yra aiški patvirtina ne tik minėti žemės sklypų planai, bet ir tas faktas, kad žemės sklypų savininkai žemės sklypų skiriančią ribą pripažino ir 20 metų jos neginčijo. Taigi, žemės sklypus skirianti riba yra aiški būtent pagal atsakovo žemės sklypo namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris parengtas dar 1994 m. Pažymėjo, jog ieškovai, prašydami nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą planą, siekia, kad žemės sklypų riba būtų perstumta į atsakovo žemės sklypo pusę. Patvirtinus žemės sklypo ribą pagal pateiktą planą, atsakovo žemės sklypo plotas sumažės, todėl ir dėl šios priežasties ieškovų ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas nesutinka ir su ieškovų reikalavimu nustatyti servitutą. Mano, kad šiuo atveju ieškovų žemės sklype esantis pastatas po jo apšiltinimo pateks į jo žemės sklypą, o tokiu atveju jau reikalingas ne servitutas, bet užstatymo teisė. Be to, ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl servituto nustatymo, turėjo parengti jiems priklausančio pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektą, tačiau to nepadarė. Atsakovo nuomone, jeigu teismas tenkins ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, servitutas turi būti nustatytas atlygintinis, o jo dydį turi nustatyti teismas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: nustatė atsakovui R. D. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio servitutą prie ieškovams B. D. ir G. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėto indeksu MG), sienos (servitutas UAB „Geodezinikai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtas indeksu S10, kodas 91, kurio plotas 10 m²), suteikiantį teisę ieškovams B. D. ir G. V. patekti į R. D. žemės sklypą bei vykdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbus bei atlikti šios sienos priežiūrą; priteisė iš ieškovų atsakovui 500 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už 10 m² servitutą, nustatytą prie ieškovų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis, t. y. po 408,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovų po 12,54 Eur, o iš atsakovo - 16,72 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo planas, parengtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Geodezininkai“, atitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (aktuali redakcija iki 2018 m. vasario 23 d.) numatytus reikalavimus, tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikta išvada (3 t., b. l. 76–78). Žemės sklypo plane yra nurodytos žemės sklypo ribos, nustatyti ir nurodyti žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės, kartu su planu pateikta suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (2 t., b. l. 118–127). Žemės sklypo planas suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriumi. Žemės sklypo ribos 2017 m. vasario 8 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, kad nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkai ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai (2 t., b. l. 122). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-34-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (2 t., b. l. 120). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimą yra patikslinti ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Kaip nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas atliktas ir galioja nuo 2017 m. vasario 7 d.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, jog atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimai buvo atlikti 2013 m. birželio 3 d. pagal UAB „MTL servisas“ matininkės A. B. 2012 m. gruodžio 10 d. parengtą atsakovo žemės sklypo planą (3 t., b. l. 66–67). Atsižvelgdamas į tai, teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypus skiriančios ribos, vertino žemės sklypų planus, kurie yra šiuo metu įregistruoti VĮ Registro centre ir kurių pagrindu buvo patikslinti tiek atsakovui, tiek ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastriniai duomenys. Šiuo atveju UAB „MTL Servisas“ 2012 m. gruodžio 10 d. parengtas atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (3 t., b. l. 66) ir UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtas ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (2 t., b. l. 117).

7. Teismas vertino, kad ieškovai patikslintame ieškinyje nepareiškė savarankiško reikalavimo nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą pagal jų pateiktą UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą planą, o tik prašė konstatuoti, kad žemės sklypus skirianti riba nesutampa su jų gyvenamojo namo kertėmis, tačiau, teismo vertinimu, sprendimo motyvuojamojoje dalyje būtina konstatuoti, kad ieškovų ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra aiški ir turi būti nustatyta būtent pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą ir ieškovų pateiktą žemės sklypo planą. Nors ieškovų ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra aiški pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo planą, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, kad ieškovų nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo kertės nesutampa su žemės sklypus skiriančia riba, o yra tam tikrame atstume.

8. Teismas nurodė, kad UAB „Geodezininkai“ 2016 rugpjūčio 9 d. parengtas žemės sklypo planas patvirtina, jog ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypu žemės sklypo ribos posūkio taškuose, pažymėtuose Nr. 1, Nr. 14, Nr. 13 ir Nr. 12. Ieškovų teigimu, taškas Nr. 14 yra nutolęs per 22 cm nuo jų gyvenamojo namo kertės, o taškas Nr. 13 yra nutolęs per 9 cm nuo jų gyvenamojo namo kertės. Matininkas S. Š., kuris rengė ieškovų žemės sklypo planą, byloje apklaustas kaip liudytojas, nesugebėjo konkrečiai ir aiškiai nurodyti ir paaiškinti, kokiu būdu paskaičiavo ir kas gali patvirtinti, kad gyvenamojo namo kertės iš tikrųjų nesutampa su žemės sklypo riba, o yra nutolę ieškovų prašomu nustatyti atstumu. Teismo vertinimu, nesant koordinuotų gyvenamojo namo kerčių pateiktame, su atitinkamomis institucijomis suderintame ir VĮ Registrų centre įregistruotame UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane, nėra pagrindo konstatuoti, kad gyvenamojo namo kertės yra nutolę ieškovų nurodytu atstumu nuo žemės sklypus skiriančios ribos.

9. Šių aplinkybių, teismo vertinimu, nepatvirtina ir ieškovų pateikta geodezinė nuotrauka (3 t., b. l. 163). Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad pirma, pateikta geodezinė nuotrauka nėra suderinta su jokiomis institucijomis, todėl ji yra daugiau informacinio pobūdžio; antra, šioje nuotraukoje matininkas nurodė, jog atstumas nuo namo kampo Nr. 1 iki sklypo ribos yra 22 cm, o atstumas nuo namo kampo Nr. 2 iki sklypo ribos yra 9 cm (3 t., b. l. 163), tačiau šiuo atveju taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ir kaip šie atstumai buvo paskaičiuoti, juolab, kad pateiktoje nuotraukoje netgi nėra nurodytos žemės sklypo, esančio ties gyvenamojo namo kertėmis, ribos posūkio taškų koordinatės. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, pritaikius atstumui tarp dviejų taškų (vektoriaus ilgiui) apskaičiuoti matematikoje taikomą formulę, atstumas nuo UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengto žemės sklypo plane pažymėto žemės sklypo ribos posūkio taško Nr. 14 iki geodezinėje nuotraukoje pažymėto taško Nr. 1 yra ne ieškovų nurodyti 22 cm, o galimai tik 10,77 cm. Analogiškas atstumas, t. y. 10,77 cm, galimai yra ir nuo žemės sklypo plane žemės sklypo ribos posūkio taško Nr. 13 iki geodezinėje nuotraukoje pažymėto taško Nr. 2. Akivaizdu, kad geodezinėje nuotraukoje nurodyta informacija apie atstumus nuo gyvenamojo namo kerčių iki žemės sklypo ribos nėra teisinga. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tikėti ir kita geodezinės nuotraukos informacija ir konstatuoti, kad ieškovų gyvenamojo namo kertės nuo žemės sklypo ribos yra nutolę per kitą, t. y. 10,77 cm, atstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovų reikalavimas nustatyti, kad atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skirianti riba nesutampa su ieškovų gyvenamojo namo kertėmis, o yra tam tikrame atstume nuo žemės sklypus skiriančios ribos, yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmetė.

10. Teismas, nustatęs, jog ieškovų ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba iš esmės sutampa su ieškovų gyvenamojo namo siena, ir dėl šių priežasčių ieškovams neturint galimybės prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėto indeksu MG, vienos 7,37 m. ilgio sienos, sprendė, jog yra būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas (ieškovai) galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį t. y. sprendė, jog nustatomas servitutas, suteikiantis ieškovams teisę naudoti atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vieno metro pločio ruožą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbams atlikti ir priežiūrai. Nurodė, kad patekti prie pastato išorinių konstrukcijų būtina, atliekant tiek remonto darbus, tiek priežiūrą. Pastato remonto bei priežiūros darbai yra nevienkartiniai, turi būti atliekami periodiškai, kartais ir neplanuotai, tinkama statinių būklė turi būti palaikoma nuolat. Šiuo atveju, akivaizdu tai, kad nenustačius servituto ieškovai negali normaliai įgyvendinti jiems priklausančios nuosavybės teisės.

11. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju turi būti nustatytas atlygintinis servitutas. Nustatydamas tinkamą kompensacijos dydį už servituto nustatymą, teismas įvertino tai, kad, pirma, servitutas yra nustatomas ne į visą, o į dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo, t. y. į 0,001 ha; antra, ieškovai neatima iš atsakovo šios žemės sklypo dalies nuosavybės teisės; trečia, ieškovai naudosis minėtu servitutu tik išimtiniais atvejais, kai prireiks aptarnauti gyvenamojo namo sieną, tinkamai ją prižiūrėti ar remontuoti; ketvirta, ieškovų ir atsakovo žemės sklypai yra suformuoti taip, kad ieškovai negali aptarnauti jiems priklausančio gyvenamojo namo, jo sienos, nepatekdami į atsakovo žemės sklypą; penkta, atsakovas neįrodė, jog dėl to, kad ieškovai naudosis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, jis patirs 700 Eur nuostolių. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai tik patvirtina, kiek galėtų kainuoti tuja ir kukmedžiai, tikėtinai augantys toje žemės sklypo dalyje, kur nustatomas servitutas, tačiau, teiso vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina fakto, kad dėl to, jog ieškovai naudosis atsakovo žemės sklypo dalimi, šie augalai gali būti ar bus sunaikinti. Nurodė, kad servituto nustatymas nesuteikia ieškovams nei teisės naikinti augalus, sodinius, kurie buvo pasodinti laikantis teisės aktų reikalavimų, nei perkelti, griauti pastatus, kurie buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju teisingas, protingas ir sąžiningas vienkartinės kompensacijos dydis atsakovui už ieškovams nustatytą servitutą yra 500 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovai G. V. ir B. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas priešingai, nei buvo prašoma patikslinto ieškinio prašomosios dalies pirmame punkte, tvirtina, kad ieškovai neprašė nustatyti šalių žemės sklypus skiriančią ribą pagal UAB „ Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą S. Š. planą. Patikslinto ieškinio prašomos dalies pirmame punkte ieškovai būtent ir prašė ne konstatuoti, o nustatyti, kad skiriant riba yra atstume nuo ieškovų priklausančio gyvenamojo namo kerčių pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą planą. Todėl ši teismo išvada prieštarauja procesiniam dokumentui bei jame nurodytam ieškovų prašymui. S. Š. parengtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas yra teisėtas, tai pripažino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus darbuotojai, su tuo sutiko teismas. Kitų byloje žemės sklypo planų ar priešieškinio nebuvo pareikšta. Todėl ieškovų ieškinys yra pagrįstas dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo pagal S. Š. 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą planą, atstume nuo gyvenamo namo kerčių. Matininko S. Š. pridedame rašte, jis tvirtina, kad matininkai jokiomis formulėmis nesivadovauja. Plotus ir linijų ilgius išmatuoja programa „Geomap", kad jis ruošdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą vadovavosi kadastro nuostatais, kad turi būti koordinuoti du namo kampai, ką ir padarė. Teismas, tvirtindamas, kad geodezinė nuotrauka nebuvo suderinta su jokiomis organizacijomis, nenurodo, su kokiomis organizacijom reikalinga buvo derinti, todėl šis teismo teiginys niekuo neparemtas. Matininko S. Š. pridėtas raštas patvirtina, kad geodezinės nuotraukos yra derinamos su požeminių komunikacijų atitinkamomis institucijomis, tačiau šiuo atveju nebuvo reikalinga derinti, nes tai ne dėl požeminių komunikacijų skirta geodezinė nuotrauka.

15.2. Teismas, darydamas išvadą, kad žemės sklypus skirianti riba atstume nuo gyvenamo namo sienos-kerčių neįrodyta, vadovavosi teismo posėdyje nenagrinėta ir bylos dokumentuose niekur nenurodyta matematine formule. Tai įrodo, kad teismas buvo įtakojamas pašalinių asmenų, nes byloje matematikos specialistų nebuvo. Todėl paskaičiavimai pagal formulę neturi įrodomosios galios. Vienok, teismas, paskaičiavęs pagal matematikos formulę, nustatė, kad atstumas nuo gyvenamo namo sienos iki sklypus skiriančios ribos yra 10,77 cm, o ne žemės sklypus skirianti riba sutampa su gyvenamo namo siena. Todėl teismo paskaičiuotas atstumas pagal formulę irgi įrodo, kad šalių žemės sklypus skirianti riba yra atstume nuo ieškovų gyvenamo namo kerčių. Ieškovams pakanka net 10,77 cm atstumo nuo gyvenamo namo sienos. Tokio tarpo užtenka sienos apšiltinimui, nes apšiltinimo medžiaga užima apie 10 cm.

15.3. Teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie įrodo skiriančią žemės sklypus ribą nuo gyvenamojo namo sienos. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-08-29 raštas Nr. LSS_(0.5) – 1846 patvirtina, kad pagal D. paruoštą projektą žemės sklypus skirianti riba pasislinko per 0,10, 0,22 ir 0,09 m į ieškovų valdomo žemės sklypo pusę ir tokiu būdu buvo sutapatinta su pastato kertėmis. Nacionalinė žemės tarnyba išreikalavo iš Registrų centro visas archyvines bylas ir yra padaryta pilna analizė dėl skiriančios žemės sklypus ribos vietos, todėl ji yra objektyvi, pagrįsta, teismas jos nenuneigė. Byloje esantis nuorašas iš inventorizacinės bylos plano (b. l. 15) patvirtina, kad 1985-04-22 žemės sklypus skirianti riba yra atstume nuo gyvenamo namo. Išreikalautoje iš Registrų centro archyvinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro byloje (psl.13) yra duomenys, kad 1987-04-22 skirianti žemės sklypus riba yra nutolusi nuo gyvenamo namo, priklausančio ieškovams, sienos labai aiškiai. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2013-10-04 raštu Nr. (3.K,5)KASK-2145 pranešė, kad tiek D., tiek UAB „Servisas" du kartus kreipėsi dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano išankstinės patikros. Kadastro duomenų tvarkytojas visose trijose išvadose konstatavo, kad parengtas planas neatitiko Nekilnojamo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų, buvo nustatytas ribų persikirtimas apie 0,18 m. Minėtas raštas patvirtina, kad atsakovo teiginiai, jog jo žemės sklypo riba prie ieškovų žemės sklypo eina ieškovų gyvenamo namo siena, neįrodyti.

15.4. Apeliantų vertinimu, nenustačius žemės sklypus skiriančios ribos atstume nuo gyvenamojo namo sienos pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo planą, užkertamas kelias ieškovų gyvenamąjį namą tinkamai eksploatuoti, jį apšiltinti, taip pažeidžiamos ieškovų teisės į nuosavybę. Teismas nesiaiškino ir nevertino, kad nenustačius žemės sklypus skiriančios ribos pagal S. Š. parengtą 2016 m. rugpjūčio 9 d. planą atstume nuo gyvenamo namo sienos, sumažėja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas. Šio žemės sklypo plotas yra 600 kv.m, todėl atėmus ruoželį nuo gyvenamo namo kerčių iki prašomos skirti ribos, ieškovų žemės sklypo plotas sumažėja. Tai prieštarauja kasacinio teismo teiginiams, kad nustačius ribas, plotas negali būti keičiamas gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali didėti ar mažėti žemės sklypo dydis (plotas). Todėl teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros, nes ieškovų žemės plotas nepagrįstai sumažėja tiek, kiek padidėja atsakovo žemės sklypo plotas.

15.5. Apeliantai prašė nustatyti vieno metro pločio servitutą nuo žemės sklypus skiriančios ribos, o ne nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, kaip nustatė teismas. Nustačius servitutą vieno metro atstume nuo gyvenamo namo sienos, apšiltinta ieškovo gyvenamo namo siena per 10 cm (tiek užims gyvenamo namo sienos apšiltinimo medžiaga), pateks į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Tai vėl kils ateityje ginčas dėl atlyginimo už užimtą atsakovo žemės sklypo dalį apšiltinant namo sieną, dėl užstatymo teisės įgyvendinimo leidimo gavimo. Todėl teismo sprendimas sudaro prielaidas ginčui kilti ateityje.

15.6. Teismo nepagrįstai nepriskyrė ieškovų turėtų 781,97 Eur išlaidų prie bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nurodydamas, jog šias išlaidas ieškovai patyrė 2013 m. liepos, rugsėjo, spalio mėn. ir 2014 m. balandžio mėn., o ieškinys teismui pareikštas 2015 m. rugpjūčio mėn. Ginčas iškilo 2013 metų pavasarį, kuomet atsakovo prašymu matininkė A. B. paruošė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, pagal kurį žemės sklypus skiriančią ribą sutapatino su ieškovams priklausančia gyvenamo namo siena ir įregistravo VĮ Registrų centre, bei atsakovas ieškovams neleido apšiltinti gyvenamo namo sienos. Todėl jau 2013 m. liepos mėn. ieškovai kreipėsi į advokatę dėl civilinės bylos iškėlimo dėl žemės sklypo ribos nustatymo, servituto nustatymo. Advokatė ruošdama medžiagą dėl civilinės bylos iškėlimo atliko eilę veiksmų: konsultavo, ruošė užklausimus į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, VĮ Registrų centrą, dokumentus, analizavo projektus ir t.t. Todėl teismo išvada dėl nepriskyrimo 781,97 Eur prie bylinėjimosi išlaidų prieštarauja bylos faktams ir įrodymams.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Teismas, laikydamasis įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai pripažino, jog ieškovų reikalavimas nustatyti, kad atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skirianti riba nesutampa su ieškovų gyvenamojo namo kertėmis, o yra tam tikrame atstume nuo žemės sklypus skiriančios ribos, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Teismas išsamiai vertino ieškovų pateiktą UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą planą, kuris yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, jį lygino su atsakovo pateiktų žemės sklypo planu, ir pripažino, kad ginčo žemės sklypus skirianti riba turi būti nustatyta būtent pagal ieškovų pateiktą planą, nes atsakovo pateiktas kelia abejonių, o ieškovų pateiktas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, NŽT, teikiančio išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad žemės sklypų riba gali būti nustatyta pagal šį planą. Kita vertus, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai ir logiškai motyvavo, kodėl ginčo žemės sklypus skiriančią ribą nustačius pagal ieškovų pateiktą UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą planą, negalima daryti išvados, kad tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, jog ieškovų gyvenamojo namo kertės nesutampa su žemės sklypus skiriančia riba, o yra tam tikrame atstume. Teismas iš UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengto žemės sklypo plano nustatė, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypu žemės sklypų ribos posūkio taškuose, pažymėtuose Nr. 1, Nr. 14, Nr. 13 ir Nr. 12. Nors ieškovai teigia ir tą kartoja apeliaciniame skunde, kad taškas Nr. 14 yra nutolęs per 22 cm nuo jų gyvenamojo namo kertės, o taškas Nr. 13 yra nutolęs per 9 cm nuo jų gyvenamojo namo kertės, tačiau matininkas S. Š., rengęs ieškovų žemės sklypo planą, pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas, nesugebėjo aiškiai ir logiškai paaiškinti, kokiu būdu paskaičiavo ir kas gali patvirtinti, jog gyvenamojo namo kertės iš tikrųjų nesutampa su žemės sklypo riba, o yra nutolę ieškovų nurodytu atstumu.

16.2. Teismas, vadovaudamasis logika, pagrįstai pažymėjo, kad nesant koordinuotų gyvenamojo namo kerčių pateiktame, su atitinkamomis institucijomis suderintame ir VĮ „Registų centras“ įregistruotame UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane, nėra pagrindo konstatuoti, kad gyvenamojo namo kertės yra nutolę ieškovų nurodytu atstumu nuo žemės sklypus skiriančios ribos. Tuo labiau, kad NŽT, teikiančios išvadą byloje, atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog tuo atveju, kai namo kertės sutampa su žemės sklypo riba, jos nėra papildomai koordinuojamos. Taigi, UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane iš viso nesant koordinuotų ieškovų gyvenamojo namo kerčių, teismas pagrįstai sprendė, jog šis žemės sklypo planas negali patvirtinti, jog gyvenamojo namo kertės yra nutolę ieškovų nurodytu atstumu nuo žemės sklypus skiriančios ribos. Be to, teismas išsamiai ir argumentuotai motyvavo, kodėl byloje nesivadovavo ieškovų pateikta geodezine nuotrauka ir suabejojo jos patikimumu.

16.3. Ieškovai matematinę formulę nepagrįstai laiko įrodymu, kuris nebuvo nagrinėtas teismo posėdyje, todėl juo neva negalima remtis teismo sprendime. Matematinė formulė nėra įrodymas, o loginis, moksline tiesa pagrįstas argumentas, patvirtinantis, kad viename iš ieškovų pateiktų įrodymų (geodezinėje nuotraukoje) nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, todėl šis įrodymą yra nepatikimas ir juo vadovautis negalima. Remdamasis UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytais žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinatėmis ir geodezinėje nuotraukoje pažymėtomis gyvenamojo namo kerčių koordinatėmis, teismas padarė motyvuotą išvadą, jog geodezinėje nuotraukoje nurodyta informacija apie atstumus nuo gyvenamojo namo kerčių iki žemės sklypo ribos neteisinga. Todėl teismas padarė logišką, tačiau tik tikėtiną kitą išvadą, jog atstumus, t.y. 22 cm ir 9 cm, matininkas, rengęs geodezinę nuotrauką, nurodė tokius, kokių norėjo ir prašė ieškovai, o ne tokius, kurie atspindi objektyvią tiesą. Nustatęs, kad geodezinėje nuotraukoje nurodyta informacija apie atstumus nuo gyvenamojo namo kerčių iki žemės sklypo ribos yra neteisinga, teismas neturėjo pagrindo tikėti ir kita geodezinės nuotraukos informacija ir konstatuoti, kad ieškovų gyvenamojo namo kertės nuo žemės sklypo ribos yra nutolę per kitą, t.y. 10,77 cm, atstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs įrodymų visetą byloje ir nustatęs, kad geodezinėje nuotraukoje nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, šį įrodymą pagrįstai vertino kaip nepatikimą ir juo nesivadovavo.

16.4. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų aiškiai matyti, kad jis išanalizavęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo planą, žemės sklypus skirianti riba eina per ieškovų gyvenamojo namo kertes (teismo sprendimo 22 pastraipos pirmasis sakinys). Taigi, teismas konstatavo, kad žemės sklypų riba sutampa su ieškovų gyvenamojo namo siena, dėl kurios priežiūros ir remonto ieškovai prašė teismo nustatyti servitutą. Todėl akivaizdu, jog servituto pločio nustatymas nuo ieškovų gyvenamojo namo sienos, kaip nustatė teismas, nieko nesiskirtų nuo to, jeigu servituto plotis būtų nustatytas nuo žemės sklypus skiriančios ribos. Kita vertus, šiuo atveju viešpataujantis daiktas yra ieškovų gyvenamasis namas, o ne jų žemės sklypas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai servituto 1 metro plotį nustatė nuo viešpataujančio daikto sienos, kurios remontui ir priežiūrai jis nustatomas, o ne nuo sklypus skiriančios ribos, nors siena ir žemės sklypų riba sutampa. Jeigu ieškovai norės šiltinti savo gyvenamojo namo sieną, kuri kaip nustatė teismas stovi ant sklypų ribos, turės su atsakovu susitarti dėl jo žemės sklypo užstatymo teisės, o ne dėl servituto, nes po jo apšiltinimo ieškovų gyvenamasis namas pateks į atsakovo žemės sklypą, o tokiu atveju jau reikalingas ne servitutas, bet užstatymo teisė. Taigi, jeigu ieškovai nori apšiltinti savo gyvenamojo namo sieną, tai akivaizdu, kad jie, o ne teismas, netinkamai apibrėžė savo antrojo reikalavimo pagrindą ir dalyką. Jeigu jie siekia ne tik prižiūrėti ir remontuoti gyvenamojo namo sieną, bet ir ją apšiltinti, tai ieškovai turėjo reikalauti pripažinti jiems teisę atnaujinti (modernizuoti) svetimame žemės sklype pastato sieną, bei netrukdomai naudotis atsakovo žemės sklypo dalimis, t. y. pripažinti jiems užstatymo teisę ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga gyvenamojo namo sienos apšiltinimui.

16.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų 2013 m. turėtų advokatų pagalbos išlaidų nepriskyrė prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovų 2013 m. turėtos advokato pagalbos išlaidos yra susijusios su šalių ginčais dėl atsakovo žemės sklypo plano, parengto UAB „MTL Servisas“. Šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimus nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą atstume nuo gyvenamojo namo sienos pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo planą bei nustatyti atsakovo žemės sklypo (tarnaujančio daikto) servitutą. Akivaizdu, kad reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribą pagal 2016 metais parengtą žemės sklypo planą, kuris, beje buvo parengtas tik po to, kai pirmosios instancijos teismas pirmą kartą šioje byloje buvo priėmęs sprendimą ir bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, niekaip nėra susijusi su šalių ginčais dėl žemės sklypų ribos pagal visai kitą žemės sklypų planą, pagal kurį šioje byloje net nebuvo pareikšta jokių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, servituto žemės sklype nustatymo.

16. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovams G. V. ir B. D., bei trečiajam asmeniui V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 199/1200 dalis, o trečiajam asmeniui – 401/600 dalys šio žemės sklypo (2 t., b. l. 119). Ieškovai naudojasi šio žemės sklypo dalimis, namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėta raide „A“, ieškovų naudojamas sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. D. (1 t., b. l. 8–9, 3 t., b. l. 3–5). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, 3 ūkio pastatai ir kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovams G. V. ir B. D., trečiajam asmeniui V. V. ir I. V. (1 t., b. l. 11–12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad bendrasavininkiai yra nusistatę ir įregistravę naudojimosi gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką (1 t., b. l. 12, Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.7 punktas). Ieškovai naudojasi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ta dalimi dėl kurios išorinės sienos (jos kerčių) atstumo nuo žemės sklypo ribos yra kilęs tarp šalių ginčas.

17. Ieškovai byloje pareiškė patikslintą reikalavimą (2 t. b. l. 77-83) nustatyti, kad žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui R. D., ir bei (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams G. V. ir B. D., skirianti riba nesutampa su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kertėmis, o pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo planą (2 t., b. l. 117) yra 9 cm ir 22 cm atstumu nuo gyvenamojo namo kerčių į atsakovo žemės sklypo pusę; taip pat reiškė reikalavimą nustatyti neatlygintinį servitutą, suteikiantį ieškovams teisę naudotis atsakovui priklausančio žemės sklypo vieno metro pločio ruožu (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbams ir priežiūrai atlikti.

18. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovų reikalavimą, nustatyti kad sklypus skirianti riba nesutampa su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kertėmis, o pagal UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtą žemės sklypo planą (2 t., b. l. 117) yra 9 cm ir 22 cm atstumu nutolusi nuo gyvenamojo namo kerčių į atsakovo žemės sklypo pusę, atmetė, teismo sprendimo motyvuose nurodė, jog ieškovų ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra aiški, o UAB „Geodezininkai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtas žemės sklypo planas, bei kiti byloje surinkti įrodymai nepagrindžia ieškovų įrodinėjamos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo ribų. Teismas minėtu sprendimu nustatė atsakovui R. D. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vieno metro pločio10 m² servitutą prie ieškovams B. D. ir G. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo sienos, suteikiantį teisę ieškovams į atsakovo žemės sklypą bei vykdyti gyvenamojo namo, esančio žemės sklype sienos remonto darbus bei atlikti šios sienos priežiūrą; priteisė iš ieškovų atsakovui 500 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už 10 m² servitutą.

19. Pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kur atmestas ieškovų reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribą ir servituto pradžios ribą, skundžia ieškovai, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai interpretavo ieškovų pareikštą reikalavimą, ieškovai buvo suformulavę reikalavimą nustatyti šalių žemės sklypus skiriančią ribą, kuri yra ieškinyje nurodytame 9 ir 22 cm. atstume nuo ieškovų priklausančio gyvenamojo namo kerčių; teismas vadovavosi teismo posėdyje nenagrinėta ir bylos dokumentuose niekur nenurodyta matematine formule; teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. LSS_(0.5) – 1846, iš Registrų centro išreikalautomis archyvinėmis bylomis, kur patvirtinta, kad sklypus skirianti riba pasislinko per 0,10, 0,22 ir 0,09 m į ieškovų valdomo žemės sklypo pusę, tokiu būdu nepagrįstai sklypus skirianti riba buvo sutapatinta su pastato kertėmis; teismas užkirto kelią ieškovų gyvenamąjį namą tinkamai eksploatuoti, jį apšiltinti; atėmus ruoželį nuo gyvenamo namo kerčių iki prašomos skirti ribos, ieškovų žemės sklypo plotas sumažėjo 1 kv. m; nepagrįstai nustatė 10 metrų pločio servitutą nuo namo sienos, nors turėjo servitutą nustatyti nuo žemės sklypo ribos; teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 193-199).

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų galima, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi nustatyti ginčo žemės sklypų ribas, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant ir taikant nurodomą teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Sprendžiant klausimą, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, priklausanti nuo konkrečių duomenų, ir tik įvertinus aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to jos teismo turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas mano, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ).

21. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai 2012 m. kovo 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi įgijo 600 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 10). Ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas parengtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Geodezininkai“, plane nurodoma, kad ieškovų žemės sklypo plotas yra 0,06 ha, parengto žemės sklypo plane yra nurodytos žemės sklypo ribos, nustatyti ir nurodyti žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės (2 t. b. l. 117). Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto matyti, jog nustatant ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas dalyvavo ieškovai, bei atsakovas ir trečiasis asmuo, dalyvaujantys byloje asmenys jokių pastabų dėl žemės sklypo koordinačių ir jo ribų nepareiškė (2 t. b. l. 122). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 8SK-34-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2016 m. rugpjūčio 9 d. parengtus žemės sklypo kadastro duomenis (2 t., b. l. 120, 121, abi pusės). Ieškovų (ir trečiojo asmens byloje V. V.) žemės sklypo patikslinti kadastro duomenys yra nuo 2017 m. vasario 7 d įregistruoti VĮ Registrų centre (2 t. b. l. 119, Nekilnojamojo turto registro išrašo 10.1 p.).

22. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog atsakovas R. D. 1996 m. gegužės 2 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo ir nuosavybės teise turi 601 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 8, antra pusė, 3 t. b. l. 3, 4). Atsakovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. gruodžio 10 d. (3 t. b. l. 66, 67), žemės sklypo ribos paženklintos vietoje dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams (tame tarpe ir buvusiai ieškovų žemės sklypo savininkei V. D., pastabų dėl žemės sklypo ribų atsakovas ir gretimų žemės sklypų savininkai nepareiškė (3 t. b. l. 70). Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. birželio 3 d (3 t. b. l. 4, Nekilnojamojo turto registro 10.2 p.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 23 ir 24 pastraipose nurodomus rašytinius įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų ir atsakovo žemės sklypų kadastriniai duomenys, jų ribos yra nustatytos, paženklintos vietovėje dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, žemės sklypų kadastriniai duomenys patikslinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai byloje pripažino, kad esant aiškiai ir žemės sklypų kadastriniuose duomenyse užfiksuotai šalių žemės sklypus skiriančiai ribai, nėra ginčo dėl besiribojančių žemės sklypų ribų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribą galima nustatyti pagal turimus byloje dokumentus – parengtus žemės sklypų planus, sklypų ribų suderinimo aktus, šalių turimi dokumentai neprieštarauja vieni kitiems, žemės kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra nenuginčyti, galioja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovų ir atsakovo planuose pažymėti žemės sklypai „nepersidengia“, nėra ginčo dėl faktinės žemės sklypų žemėnaudos. Byloje ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie naudojosi 9 ir 22 cm žemės sklypo dalimi, esančia nuo naudojamo gyvenamojo namo kerčių į atsakovo žemės sklypo pusę ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteko teisės naudotis ta žemės sklypo dalimi, dėl kurios byloje reiškiamas reikalavimas. Teisėjų kolegija nustatė, kad iki ieškovų turėjusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) V. D. atsakovui pretenzijų dėl žemės sklypų ribos nereiškė (3 t. b. l. 70).

24. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovai nagrinėjamu atveju nepagrindė teiginio, jog jų turimo žemės sklypo riba yra nutolusi nuo asmeninės nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo kerčių 9 ir 22 cm atstumu į atsakovo žemės sklypo pusę. Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio mėnesį parengto V. D. žemės sklypo plano (1 t. b. l. 13), matyti, kad buvusios (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkės V. D. turimo žemės sklypo (šiuo metu ieškovams priklausantis žemės sklypas) riba sutampa su gyvenamojo namo MG (šiuo metu ieškovų valdoma gyvenamojo namo dalis) riba. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovui R. D. tikslinant jo turimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius duomenis, žymint turimo žemės sklypo ribas, dalyvavo ir gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė V. D., kuri nereiškė jokių pastabų ir pretenzijų. Iš pateiktų atsakovo rašytinių įrodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus skirianti riba 2012-2013 metais buvo žymima sulig gyvenamojo namo siena (3 t. b. l. 66,67, 70). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktos nuotraukos įrodo, jog faktiškai ieškovų ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba buvo nustatyta ir tveriama įrenginiais pagal gyvenamojo namo sieną (1 t. b. l. 88, 89, 3 t. b. l. 6, 7, 9-11).

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovų naudojamo ir atsakovo turimo žemės sklypų riba nesutaptų su atsakovų naudojamo gyvenamojo namo siena, o būtų „nutolusi“ 9 cm ir 22 cm atstumu nuo gyvenamojo namo kerčių į atsakovo žemės sklypo pusę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų 2016 m. rugpjūčio 16 d. parengtame plane nėra nurodytos gyvenamojo namo dalies kerčių koordinatės. Nesant byloje objektyvių duomenų, kurie įrodytų ieškovų naudojamo gyvenamojo namo kerčių išsidėstymą, nėra jokio pagrindo ieškovams teigti, kad žemės sklypus skirianti riba eina ne pagal gyvenamojo namo sieną, o yra nutolusi nuo jos 9 ir 22 cm atstumu į atsakovo žemės sklypo pusę. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje ieškovų pateiktas matininko S. Š. 2018 m. vasario 2 d. parengtas planas (3 t., b. l. 163), byloje esantys Nacionalinės žemės tarnybos raštai, kuriuose šalių ginčas buvo sprendžiamas ikiteismine tvarka (1 t. b. l. 16-23, 118-127) neįrodo, kad žemės sklypo riba nutolusi nuo namo kerčių ieškovų nurodomu atstumu. Minėtas S. Š. planas nėra nustatyta tvarka patvirtintas, suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais, parengtas ieškovų užsakymu, jis prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

26. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, jog teismui nenustačius žemės sklypus skiriančios ribos ieškovų nurodomu 9 ir 22 cm atstumu nuo gyvenamojo namo sienos, užkertamas kelias ieškovų gyvenamąjį namą tinkamai eksploatuoti, jį apšiltinti, taip pažeidžiamos ieškovų teisės į nuosavybę. Byloje yra teigiamai išspręstas ieškovų reikalavimus prieiti prie naudojamo gyvenamojo namo sienos nustatant servitutą atsakovo žemės sklype. Atmetami ir tie apeliantų teiginiai, kad nepatenkinus ieškovų ieškinio, sumažėja jiems priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas. Iš ieškovų parengto, suderinto, patvirtinto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo kadastrinių duomenų matyti, kad ieškovai asmeninės nuosavybės teise turi 600 kv. m ploto žemės sklypą, t. y. tokio pat dydžio, kokį įgijo pirkimo pardavimo sutartimi (1 t. b. l. 24-39, 2 t. b. l. 117-121).

Dėl servituto nustatymo

27. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, jog ieškovai neturi galimybės prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo sienos, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Patekti prie pastato išorinių konstrukcijų būtina, atliekant tiek namo remonto darbus, tiek jo konstrukcijų priežiūrą. Pastato remonto bei priežiūros darbai yra nevienkartiniai, turi būti atliekami periodiškai, kartais ir neplanuotai, tinkama statinių būklė turi būti palaikoma nuolat. Nenustačius servituto ieškovai negali ir negalės normaliai naudotis ir valdyti turimą turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė servitutą atsakovo žemės sklype, kad viešpataujančiojo daikto savininkas (ieškovai) galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Viešpataujantis daiktas yra ieškovų gyvenamasis namas, o ne jų žemės sklypas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai servituto 1 metro plotį nustatė nuo viešpataujančio daikto sienos, kurios remontui ir priežiūrai jis nustatomas, o ne nuo sklypus skiriančios ribos, nors byloje yra konstatuota, kad gyvenamojo namo siena ir žemės sklypus skirianti riba sutampa. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog servitutas turėjo būti nustatytas ne nuo gyvenamojo namo sienos, o nuo ieškovų įrodinėjamos sklypo ribos.

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 40 procentų ieškovų reikalavimų (atmestas ieškovų reikalavimas nustatyti, kad gyvenamojo namo kertės nesutampa su žemės sklypus skiriančia riba, patenkintas reikalavimas dėl servituto, tačiau jis teismo sprendimu nustatytas atlygintinis). Dėl to pagrįstai teismas priteisė ieškovams iš atsakovo 492,80 Eur (1 232 Eur x 40 proc.), o atsakovui iš ieškovų 1 309,20 Eur (2 182 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovų pagrįstai priteista lygiomis dalims, t. y. po 408,20 Eur (1 309,20 Eur – 492,80 Eur)/2), bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta, kad ieškinys teisme atsakovui pareikštas 2015 m. rugpjūčio 28 d., o iš pateiktų ieškovų rašytinių įrodymų matyti, jog jie kai kurias advokato paslaugas ieškovai apmokėjo 2013 metais. Todėl teismas teisingai taikė ir aiškino CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas ir prie išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, nepriskyrė 2013 metais ieškovų turėtų 781,97 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (CPK 178 straipsnis).

30. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 6,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 t. b. l. 16). Skundą atmetus, šios išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteisiamos iš apeliantų (CPK 992 straipsnis).

31. Nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (4 t. b. l. 11, 12). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovų (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš B. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš B. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 3,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas