- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 1-101-366/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., ir 129 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. K. 2014-09-08, apie 2.00 val., viešoje vietoje - šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pakeliui iki automobilių stovėjimo aikštelės bei pačioje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,59 promilės), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį ir vieną smūgį į dešinį raktikaulį D. D., taip nukentėjusiajai D. D. padarė žaizdas abipus smilkiniuose, muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas veide, smakre, 31, 42 dantų vainikų lūžius, pakauškaulio lūžį nusitęsiantį į kaukolės pamatą, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą, prikraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio raktikaulio petinio galo lūžį, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. D. sveikatą, ir šiais įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis D. K. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies – pilnai pripažįsta kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl sunkaus kūno sužalojimo, tačiau neigia savo kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti. Jis paaiškino, kad su D. D. pradėjo bendrauti nuo 2012 birželio mėnesio. Su ja susipažino (duomenys neskelbtini) ir apsikeitė telefono numeriais. Po savaitės ji parašė žinutę, kad jei nori, gali atvažiuoti į svečius, į (duomenys neskelbtini) pailsėti. Pasiūlymą priėmė, nes kaip tik baigėsi pamaina ir turėjo 4 laisvas dienas. Kai nuvyko pas ją, jos butas buvo išnuomotas, todėl nutarė išsinuomoti (duomenys neskelbtini) namuką. Ten pabuvo 4 dienas. Užsimezgė draugiški santykiai, galima sakyti - gana intymūs. Vis dažniau leisdavo kartu laiką, važiuodavo į teatrus, vaikščiodavo po miestą. Po truputį atsirado abipusiai jausmai, o 2014 metais ryšys dar labiau sustiprėjo. Daug kartų buvo (duomenys neskelbtini). Praktiškai kiekvieną dieną, kai V. išvažiuodavo į darbą, būdavo pas ją. Būnant (duomenys neskelbtini), jos paklausė, ar ji turi draugą ar kažką. Ji atsakė, kad gyvena ne viena, kad turi sugyventinį, kurio nemyli, su juo gyvena tarsi nuomininkai. Paklausus, kam jai tada jis reikalingas, atsakė, kad taip jai saugiau, kad jaučiasi ramiau, kai jis šalia. 2014 metais nutarė kartu vykti į kelionę, kurią planavo iki rugsėjo mėnesio, kol jai dar neprasidėjo darbas. Likus savaitei iki kelionės, ji pasakė, kad nepyk, negaliu važiuoti, nes 10-čiai dienų vyksta į komandiruotę, gal į M.. Sakė, kad dabar reikia tą kelionę atidėti, kad vyksime vėliau, kad tam ji kelias dienas galės pasiimti atostogų. Praėjus savaitei po jos išvažiavimo sužinojo, kad ji išvyko ne į komandiruotę, o su savo sugyventiniu Š. Pasinaudodamas internetine programėle, kurios pagalba jiedu bendraudavo, parašė jai žinutę, paklausdamas ar tiesa, kad ji išvažiavo ne darbo reikalais, o su sugyventiniu. Ji atsakė, kad grįš rugsėjo 8 - 9 dienomis, tada apie viską pasikalbės. Buvo rugsėjo 5 ar 6 diena, pamena, kad buvo ketvirtadienio vakaras, ji parašė, ar nori, kad ji grįžtų anksčiau nei planavo. Parašė jai, kad nori. Ji parašė, kad penktadienį pirks bilietą ir parskris. Tačiau praėjo penktadienis, šeštadienis - tylu, jokių žinių. Parašė jai, ar su ja viskas gerai, ar ji grįš. Ji atsakė, kad grįš pirmadienį ir paskambins, tuomet galės susitikti ir pakalbėti.
Sekmadienį, rodos rugsėjo 7 d., buvo su draugais, planavo važiuoti į V. Gavo iš jos žinutę, kurioje klausė, kur esi, bet tos žinutės nepastebėjo, nes važiavo mašina. Antra žinutė jau buvo su necenzūriniu žodžiu - kur esi. Į tą žinutę atsakė, kad esu A., valgau bananus. Tuomet ji parašė atvažiuoti jos paimti. Pats tuo metu su draugais jau buvo pusiaukelėje nuo M. iki V. Paprašė draugų, kad parvežtų atgal į M. Šie sutiko. Tada jai parašė, kad už 15 min. atvažiuos. Ji parašė atvažiuoti už 20 min.
Atvykus į M, draugai paleido (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuėjo iki jos namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 5 namo, prie laiptinės jos nebuvo. Tada laiptais užlipo į viršų. Penktame aukšte, prie buto durų, jos taip pat nebuvo. Parašė žinutę, kad jos jau laukia. Ji nulipo iš to vadinamo 6-aukšto, nuo palėpės. Sakė eiti iš laiptinės, nes čia gali pamatyti ar išgirsti Š. Išėjo į lauką. Tarp 5 ir 7 namo yra praėjimas, kur ją sustabdė ir paklausė, kodėl ji išvyko su Š., nors abu planavo kelionę kartu. Priminė, kad ji sakė, kad jo (Š) nemyli, kad jį (K) myli, kodėl ji vis meluoja. Kalbantis pamatė, kad ji išgėrusi. Papriekaištavo, kad ji žadėjo negerti, sakė, kad ji kaip paleistuvė, parsiduoda ir būna su tuo, kuris turi pinigų. Ji labai supyko ir ranka trenkė per veidą. Pats tuo metu jau ir taip buvo susinervinęs, o dar gavo smūgį į veidą, todėl jai trenkė atgal, tik nepamena, nei kuria ranka, nei kuria rankos vieta. Toje pat vietoje jai sudavė dar kelis smūgius. Ji parkrito ant žemės. Pradėjo šaukti, kad „tau jau viskas“, kad kvies V., rašys pareiškimą, kad su darbu gali atsisveikinti, kad turėsi labai daug bėdų. Tuomet pats išsigando, pradėjo ją raminti, kad ji nedarytų skubotų išvadų, siūlė eiti toliau nuo langų, kad Š. neišgirstų, kad nepažadintų kaimynų. Ji toliau šaukė, „kodėl keli prieš moterį ranką, kodėl taip darai“. Tuomet paėmė jai už rankos ir pasivedė į šoną. Laikė ją už rankos ir eidami vis ginčijosi. Eidami normaliu žingsniu, priėjo iki tos aikštutės. Vėl dėl to paties kilo konfliktas, kad jai sudavė, kad yra negeras, jos nemyli. Ji griebė už drabužių ir susistumdė. To konflikto metu ji nugriuvo ir nejudėjo. Pats labai išsigando, priklaupė, klausė, kas jai yra. Ji nereagavo. Po kelių akimirkų iš nugaros išgirdo įsakmų balsą pasitraukti. Atsistojęs, atsisuko ir tuomet kažkas suėmė už rankos. Tada pastebėjo, kad tai yra policijos pareigūnas S. M.. Iš karto po jo atbėgo V. Š., kuris rėkė, kad užmuš, kad negyvensi, kad aš užmušiau D. Pribėgo trečias žmogus - pareigūnas V. kuris nuvedė ir pasodino jį į automobilį.
D. K. tvirtina, kad niekada neturėjo tikslo ją žudyti ir pačiam negyventi. Teigia, jog ją mylėjo, o ir ji visą laiką žadėjo, kad bus kartu, tik nebuvo apsisprendusi, gal bijojo Š, kad jis iš jos atims namus, dar kažką tai.
Atsakydamas į klausimus, D. K. neigia norėjęs nužudyti. Tvirtina, jog tokių minčių net nebuvo. Tuo metu buvo pareigūnas, su tokiomis mintimis psichologai nebūtų leidę dirbti. Labai gailisi dėl D. D. padaryto sužalojimo ir jos atsiprašė.
Šalies argumentai
D. K. nurodo, kad prisipažįsta, kad sudavė nukentėjusiai, tačiau negali pasakyti, kurie sužalojimai buvo dėl jo kaltės, o kurie dėl to, kad ji nukrito. Specialisto išvadoje nurodyta, kad suduota ne mažiau 5 smūgių. Pripažįsta, kad galėjo tiek suduoti.
Įvykio metu buvo truputį išgėręs, bet girtas nesijautė. Ne dėl girtumo visų įvykių nepamena. Neprisimena dėl to, kad buvo labai susijaudinęs ir dėl savo poelgio, ir dėl D. veiksmų, kad apgaudinėjo, nesakė tiesos, melavo.
Plaukų kuokštas galėjo atsirasti tada, kai aikštutėje vienas kitą tampė už rūbų. Kuomet ją suėmė už pečių ar už kur nors, kartu galėjo pasigriebti ir plaukai. Gal jie tuomet išsirovė, bet tyčia jų nerovė.
Dėl nukritusio bato paaiškino, kad tas batas galėjo nukristi jai griūnat ar keliantis, ar pats kažkaip tą batą užkabino.
Dėl nuplėštos liemenėlės paaiškino, kad kai ėmė ją už drabužių, tai ir liemenėlė nuplyšo. Specialiai jai tos liemenėlės netempė, mano, kad besistumdant liemenėlė nuplyšo ir iškrito iš po maikutės, gal ji po striuke nieko nevilkėjo.
Šalies argumentai
D. K. nurodo, kad po įvykio lankė ją ligoninėje. Ji parašė žinutę, kad nori su jo (D. K.) mama susitikti ir pakalbėti. Po operacijos nuvežė ją pas motiną. Po jų pokalbio motina pasakė, kad ji nori su juo pačiu pasikalbėti. Pas ją nuėjęs, atsiprašė, sakė, kad labai gailisi, kad pasirengęs atlyginti jai tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Po operacijos ji išvyko ar tai reabilituotis, ar pailsėti į (duomenys neskelbtini). Ji parašė ten atvykti. Buvo nuvykęs ir lankėsi tame bute, vaikščiojo kartu (duomenys neskelbtini) yra nuotraukos.
D. K. nurodo, kad dabar su D. D. nepalaiko jokių santykių. Su ja susitaikė, jos atsiprašė, atlygino dalį žalos.
Nukentėjusioji D. D. paaiškino, kad 2014-09-08 vakare grįžo iš I. Tą vakarą buvo susitarusi su D. K. susitikti prie laiptinės ir pasikalbėti. Išėjus iš namų į 5-o aukšto laiptinę, jo paprašė, kad pasikalbėti nusileistų į pirmą aukštą. Tačiau pokalbis neįvyko, nes iš karto prasidėjo D agresija. Pajuto su kažkuo labai stiprų smūgį į galvą, po kurio atsimena tik atskirus momentus. Užsifiksavo tai, kad jis spardė, kad į pagalbą kvietėsi žmones, V., kuris tuo metu buvo namuose. Daugiau nieko nepamena, nes buvo be sąmonės.
Atsakinėdama į klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad būdama išvykusi, susirašinėjo su D., norėjo jam paaiškinti, kad tarp jų viskas baigta. Buvo peržengtos visos ribos, nes iš jo pusės vis didėjo agresija. Bandė su juo taikiai išsiaiškinti. Buvo nusiteikusi rašyti pareiškimą Imuniteto tarnybai, nes pastoviai jo bijojo.
Su D. bendravo nuo 2012 metų. Pradžioje buvo viskas normaliai, negalvojo, kad jis turi tokių problemų. Po to santykiai gal išsivystė į rimtesnius, tačiau jis pradėjo maišyti realybę su savo kažkokiais tai įsitikimais. Jei su kažkuo nesutikdavo, nepadarydavo taip, kaip jis norėdavo, jam užeidavo visiškai neprognozuojami agresijos priepuoliai. Buvo jis sudaužęs mašiną. Dėl to kreipėsi į policiją, tas įvykis buvo užfiksuotas. Po to V., su kuriuo kartu gyvena, nuėjo pas (duomenys neskelbtini) policijos komisarą ir papasakojo apie įvykį. Taip pat papasakojo, kad yra persekiojamas, kad laiptinėje užpuolė, bet draugai apgynė. V. paprašė, kad šis konfliktas būtų išspręstas gražiuoju, kad pasikalbėtų su D.ir sustabdytų jų nuo tokių veiksmų. Bet niekas nepasikeitė, nors kažkurį tai laiką buvo ramu.
Įvykio dieną išėjus į kiemą, normalaus pokalbio nebuvo. Paprašė kalbėti ne prie savo durų, o jis užsipuolė žodžiais: „kas čia vyksta, kodėl su juo nenori bendrauti“. Jam sakė, kad viskas turi baigtis, kad negali taip daugiau tęstis. D. buvo kaip paklaikęs, trenkė į galvą kietu daiktu, gal su gipsu, jo rankose kitų kietų daiktų nematė. Buvo be sąmonės tempiama. Tarpais grįžus sąmonei, juto, kad jis spardo, tada šaukėsi pagalbos. Užsifiksavo D. žodžiai, kad ji ir jis mirs.
Tą naktį išvežė į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę. Gal tik po paros atgavo sąmonę. Buvo sutraiškytas dešinės rankos raktikaulis, galvos smegenų kontūzija, kaukolės pamatas trūkęs, buvo daug sumušimų, smegenų sutrenkimas, nes iš tos būsenos be galo sunkiai išėjo. Buvo 2 kartus operuota ranka, laukia trečia operacija. Gydymas dar nesibaigė, bus atliekamos kitos operacijos, kurių šiuo metu negali daryti, nes neurologai uždraudė duoti narkozę.
Yra pareiškusi 30 000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po šio įvykio buvo begalinės išlaidos. Trauma liko visam gyvenimui, jos atžvilgiu panaudotas psichologinis smurtas, dėl kurio gyvena ir gyveno pastovioje baimėje. Bijo likti ir eiti viena, bijo vakare grįžti iš darbo, reikalinga ir psichologo pagalba. Jaučia skausmą, kankina nemiga. Dirba toliau, bet raktikaulis antrą kartą operuotas, vaikšto su plokštele, kurią atmetė organizmas, nes spaudžia nervą. Jaučia dešinės galvos pusės skausmus, o jos operuoti dabar negali dėl atminties sutrikimų, koncentracijos stokos.
Po įvykio D. K. atsiprašė. Mano, jis supranta, ką jis padarė. Kaip žmogus žmogui gali atleisti. Materialinio atlygio iš jo nėra gavusi.
Iki įvykio jis užpuldavo netikėtai, iš pasalų: yra užpuolęs laiptinėje - iššoko iš palėpės lango, esančio tarp pirmo ir antro aukšto, yra atvažiavęs į vasaros stovyklą ir mašina užkirtęs kelią. Jis niekada neskambindavo ir nesitardavo dėl susitikimo. Kadangi vengdavo su juo susitikti, jis sugalvodavo susitikti priverstiniu būdu. Jautė baimę dėl savo gyvybės, nes suprato, kad jo veiksmai neprognozuojami, kad su tuo žmogumi geruoju nebepavyks nieko išspręsti. Stengėsi viską spręsti taikiai, bet jis neišgirdo.
Dažnai supykęs sakydavo ir rašydavo, kad liksi invalido vežimėlyje, kad normalaus gyvenimo negyvensi, dažnai minėdavo mirtį. Pradžioje į tai nekreipė dėmesio, bet kai prasidėjo realūs veiksmai, išsigando.
Tą vakarą Š. miegojo, jis nežinojo, kad eina į susitikimą. Su Š. tą vakarą gėrė vyną, bet jautėsi normaliai. Nematė ar D. K. buvo išgėręs.
Ligoninėje buvo jo mama atėjusi, jis irgi buvo, jiedu atsiprašė.
Su V. Š. būnant (duomenys neskelbtini), D. skambino V.. Todėl grįžus iš kelionės, V. prašė važiuoti į Imuniteto tarnybą ir parašyti pareiškimą, kad baigtųsi tas košmaras. Jam pažadėjo, kad su D. susitiks, kad viskas išsispręs.
D. K. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ilgai kalbėjosi, sakė, kad viską gražiai galima išspręsti, galvojo, kad jis viską suprato. Tas skambutis Ispanijoje buvo jau po to pokalbio.
Su D. K. susirašinėdavo Skype ir telefonu. Dėl susitikimo 2014-09-08 skambinosi ir susirašinėjo prieš 2 dienas, o taip pat ir pačią susitikimo naktį. Neneigia santykių su D. K., bet jie peraugo į smurtą ir gąsdinimą, todėl natūraliai juos norėjosi nutraukti. Buvo ir intymesni santykiai, kurie buvo ir 2014 m., tačiau tikslaus laiko nepamena.
Su D. K. susitikimo metu (įvykio naktį) norėjo pasikalbėti ir įspėti, kad jei jis nesiliaus skambinėti, terorizuoti, „iš kampų šokinėti“, ji kreipsis į Imuniteto tarnybą. Mano, kad tą naktį susitikus su D. K., kažką pavyko jam pasakyti, dėl ko ir įvyko šis konfliktas.
Nukentėjusioji nurodo, kad kurį laiką su D. K. draugavo, bet iki įvykio buvo nustoję susitikinėti, po to vėl susitikinėjo, kalbėjosi. Pati visą laiką norėjo su juo gražiai išsiskirti. Įvykio naktį pokalbis vyko ne apie santykių atnaujinimą, o apie išsikyrimą. Iki įvykio apie D. K. agresyvų elgesį kalbėjo savo sūnui, V. Š., R. ir D. G.. Tuo momentu apie tai daug kas žinojo, nes (duomenys neskelbtini) yra mažas miestelis. Visa tai buvo jau pakankami vieša. G. matė ne vieną įvykį: matė, kaip D. K. mašiną suspardė, kaip laiptinėje jis iš antro aukšto lango iššoko ir pradėjo smaugti. Tuomet G. apgynė.
Buvo D. K. atvykęs prie mokyklos, kurioje dirba, ir su kakta trenkęs jai į galvą, G. tada taip pat gelbėjo. D. K. buvo atvažiavęs ir į vaikų stovyklą, kur ją stumdė, nutraukė grandinėlę, išdaužė mašinos veidrodėlį. Daugiau panašių įvykių nepamena.
Kai jis sudaužė žibintą, kvietė policiją, bet pareigūnai sugebėjo įkalbėti nerašyti pareiškimo, nes tai buvo jų kolega. Po to per G. D. K. perdavė 1000 litų.
Su D. K. rugpjūčio mėnesį nebuvo (duomenys neskelbtini), bet vasarą su juo bendraudavo.
Atsakinėdama į gynėjo klausimus, D. D. paaiškino, jog nepamena, kur su D. K. bendraudavo. Nurodo, kad santykiai buvo slepiami. Jai būnant (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesį, jis buvo atvažiavęs. Pati buvo ten savaitę, o D. sutiko ryte ir bendravo 2 valandas. Jis neliko nakvoti. (duomenys neskelbtini) turi butą, kuriame D. yra buvęs, tačiau nepamena kiek kartų, nepamena, ar jis ten buvo 2014 metais, nepamena ar tai buvo rugpjūčio mėnuo. Teigia, jog nebuvo tame bute po įvykio. 2014 metais su D. į (duomenys neskelbtini) gal ir yra važiavusi viena mašina, bet ne rugpjūtį. Nepamena, kiek kartų 2014 metais ten yra buvusi su D. Yra kartu buvę (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad tuose susitikimuose jis terorizuodavo. Pati į policiją kreipėsi tik dėl sudaužytos mašinos. Pas komisarą kalbėtis ėjo V., kuriam apie tai pasakojo. Jis žinojo apie jos santykius su D., dėl to V. spaudimo nedarė. V. netenkino tie santykiai, bet su juo 2012, 2013 ir 2014 metais kartu negyveno dėl pašlijusių santykių. Tuo metu V. gyveno (duomenys neskelbtini), bet turtas buvo bendras. Su juo gyveno kartu apie 15 metų.
D. K. nebuvo visiškai abejinga, matė, kad jam nėra gerai, norėjosi padėti. Mano, kad jos didžiausia klaida buvo bandymai rasti kompromisą. Santykiai buvo su D. stiprūs ir jo savijauta buvo svarbi, todėl nenorėjo skirtis piktuoju. Nesitikėjo tokios baigties.
D. K. atleisdavo ir iš baimės, nes bijojo, kad jis nusižudys. Baimė buvo ne tik dėl savęs, bet ir dėl jo. Manė, kad nesikartos tokie įvykiai.
Nesiekė D. išlaikyti, bet norėjosi, kad išsiskyrimo pasekmės būtų kuo gražesnės. Pripažįsta, kad iki 2014-09-08 palaikė santykius su dvejais vyrais. Tokį savo elgesį vertina žmogiškai, toks gyvenimas.
Pati dirba (duomenys neskelbtini). Dirba kasdieną po 6-10 val., teisėjauja, savaitgaliais išvyksta. Po traumos pusę metų nedirbo, po to buvo 3 mėnesiai vasaros. Pilnu krūviu dirba nuo rugsėjo pirmos.
D. K. žinojo, kad kelionėje buvo su Š., tačiau nežino, kada jis sužinojo, pati jam apie tai nesakė. Įvykio naktį konflikto metu jam nesudavė.
Šalies argumentai
L. V. Š. paaiškino, kad 2014-09-08 grįžo su D. iš kelionės. Pats nuėjo anksčiau miegoti. Buvo šilta, todėl miegamojo langas, kuris išeina į kiemo pusę, buvo atidarytas. Išgirdo kieme garsus, moterišką balsą, šaukiantį “V“. Pripuolęs prie lango, dar kartą išgirdo savo vardą. Buvo tamsoka, bet aiškiai matėsi baltas fonas rankoje. Kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo sugipsuota ranka. D. pažino iš balso. Ji buvo tempiama per kiemą link kitų namų. Pats išbėgo į kiemą. Dar būdamas namuose spėjo paskambinti policijai, kuri buvo šalia. Policijos numeris buvo užrašytas koridoriuje ant lentos. Bėgant į tą vietą, kur tikėtina, kad buvo D., susidūrė su policijos ekipažu. Iššoko vienas policininkas, su kuriuo bėgo link D.. Pats bėgo pirmas. Bėgdamas girdėjo jos prislopintą, pakankamai agonišką balsą, šaukė „V“, o už namo atsivėrė vaizdas - už 35 m pamatė kaltinamąjį, kuris tempė D., o ji visais įmanomais būdais priešinosi. Sušuko, kad paleistų. Tuo metu kaltinamasis sugriebė D. už galvos, plaukų ir užpakaline galvos dalimi tėškė į asfaltą. Įvykio vieta buvo apšviesta. Garsas buvo kaip dūžtančio kiaušinio. Po to buvo iki 3 kontrolinių smūgių iš kojos į galvą. Kol pats bėgo artyn, kaltinamasis pabėgo. Kai pribėgo prie D., ji jau pradėjo merdėti, prarado sąmonę. Padėjo džemperį jai po galva, iš kurios bėgo kraujas. Suprato, kad visa tai stebėję žmonės jau buvo iškvietę greitąją medicinos pagalbą. Atvyko kitas policijos ekipažas, kaltinamasis buvo sulaikytas. Pats D. išlydėjo į Vilniaus ligoninę. Įvykio vietoje, kur buvo tas smūgis, mėtėsi nutraukta D. liemenėlė, išrautas didelis kuokštas plaukų. D. vežė su vienu sportiniu batu. Grįžęs nuėjo į bromą tarp namų, kur manė, kad vyko pirminės grumtynės, nuo kurios jis pradėjo ją tempti, ir ten rado kitą batą, didelį raktų rinkinį, plaukų kuokštą, ir nepamena kurioje vietoje rado piniginę.
Iki to įvykio D. K. nepažinojo, gyvai su juo neteko bendrauti. Jis yra 2 kartus skambinęs telefonu. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), miegojo viešbutyje. Tada apie 1-2 val. nakties paskambino K.. Mano, kad tas skambutis buvo naktį iš penktadienio į šeštadienį. Keikdamasis šaukė duoti D. kalbėti, tačiau su juo nesileido į tas kalbas. Praeitų metų kovo mėnesį kaltinamasis buvo išdaužęs D. mašinos užpakalinį žibintą, nuspardė bamperį. Už padarytą žalą K. grąžino pinigus per tarpininkus. Tuo laiku kaltinamasis skambino ir arogantiškai aiškino, kodėl tokia kaina, kad per brangu, bet nesileido su juo į kalbas. Tai buvo antras kontaktas.
(duomenys neskelbtini) buvo antras skambutis. Buvo grasinama susidoroti, bet žodžių atkartoti negali, nes buvo pakeltas iš miego. Grasinimai buvo pakankamai aštrūs.
Nuo 1999 m. gyvena su D. kartu. Buvo santykių krizė, todėl kurį laiką kartu negyveno. Suprato, kad tuo laikotarpiu D. su kaltinamuoju turėjo santykius. Po to vėl pradėjo kartu gyventi. Suprato o vėliau ji ir pati pasakojo, kad kaltinamasis ją terorizuoja. Kaip išraiška buvo tas žibinto išdaužymas. Pats svarstė, kaip elgtis, nes tuo metu kaltinamasis buvo policijos pareigūnas, todėl nusprendė eiti pas policijos komisarą pasitarti ar rašyti pareiškimą, ar jie patys savo virtuvėje susitvarkys. Tada komisaras M. užtikrino, kad nereikia rašyti pareiškimo. Iš tiesų kelis mėnesius buvo ramu. Apie tai ir D. pasakojo, bet vėliau vėl tas pats prasidėjo. (duomenys neskelbtini) turi apartamentus. Ten yra matęs jo mašiną po langais, o po to ir D. yra pasakojusi, kad jis buvo atvažiavęs. Nežino, ar jis ten ją sekė, nežino, ar D. ėjo su juo į kontaktą. Po įvykio buvo gąsdinimai, patykojimai. Mano, kad jei žmogus nori atsiprašyti, tai daryti turi viešai, o ne slapstytis. (duomenys neskelbtini) buvo paskutinis kantrybės lašas, buvo nusprendę kreiptis į teisėsaugą, bet nespėjo.
Nežinojo, kad D. tą naktį susitinka su kaltinamuoju.
Atsakinėdamas į klausimus, V. Š. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), ten turėjo butą. Apie metus santykiai su D. buvo visai nutrūkę, o po to epizodiškai gyveno kartu. 2012 -2013 metais santykiai susitvarkė. Tai buvo prieš automobilio spardymą. Nebuvo su K. susitikęs, bet apie jį žinojo, žinojo jo automobilį. Kaip K. atrodo, sužinojo po kovo mėnesio. Iki įvykio buvo matęs, todėl ir atpažino kaltinamąjį. Įvykis buvo rugsėjo mėnesį, nakties metu. Buvo tamsoka, kiemas nėra gerai apšviestas, bet kai vaizdas atsivėrė, aiškiai jį matė.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo gal rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia, tarp 1-2 val. nakties. Pakėlė ją 9 metų dukra P. sakydama, kad jos šokių vadovė šaukiasi pagalbos. Norėjo išeiti, bet vaikas neleido tai daryti. Nebuvo lango atsidariusi, bet girdėjo triukšmą po langais, girdėjo, kaip D. D. sakė, kad „tu man sulaužei ranką“. Šaukėsi savo draugo V. pagalbos. Šauksmas buvo su klyksmu. Ji šaukė „žmonės, padėkite, gelbėkit“. Mano, kad tai buvo baimės, isteriškas balsas. Norėjo skambinti į policiją, bet dukra sakė nieko nedaryti. Girdėjo tik tai, kas vyko vaikų aikštelėje. Ten yra tunelis. Nematė, tik girdėjo moters balsą, kurio neatpažino, tik vaikas pasakė, kad balsas - jos šokių vadovės. Ištisai girdėjosi moters pagalbos kvietimas, kuris truko 10-15 minučių. Paties konflikto nematė. Po to garsai nutolo.
Ryte jautėsi labai blogai, nes sužinojo, kad sumušta moteris buvo D. D.. Blogai jautėsi, kad tada niekur neskambino.
Liudytojas K. B. paaiškino, kad praeitų metų apie rugpjūčio mėnesį, naktį išgirdo balsą, panašų į moterišką. Pats gyvena pirmame aukšte. Buvo tamsu, per langus nieko nesimatė. Buvo minimas kažkoks tai vardas, kurio dabar negali tiksliai pasakyti. Lyg tai tuo vardu kažką šaukė. Tas balsas po truputį tolo ir nuėjo už kelių namų. Buvo tamsu, todėl per langą nieko nematė. Namas, kuriame gyvena, yra labai ilgas, jis sujungtas iš kelių namų. Buvo girdėti kažkoks tai dundesys, brazdėjimas, lyg tai būtų rūsyje. Po to pradėjo vardu šaukti. Miegojo į kiemo pusę ir triukšmas buvo tame kieme, bet toliau nuo atidarytų langų. Nepasakytų, kad labai garsiai šaukė, bet naktis buvo rami, tylu, todėl gerai girdėjosi. Nebuvo taip, kad rėktų nežmonišku balsu. Vyriško balso negirdėjo. Balsas tolo, kvietė V. ar V..
Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 150-151 b.l.), K. B. patvirtino, jog jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad buvo išėjęs į lauką pasižiūrėti. Nėjo link to tolstančio per 2 namus balso, nes dažnai būna triukšmas po šokių. Nesuprato, kas vyksta, galvojo, kad jaunimas plepa, triukšmauja po šokių, gal tarpusavyje susipyko. Kitų balsų negirdėjo, girdėjo tik moters balsą.
Šalies argumentai
L. Z. B. paaiškino, kad buvo šilta naktis. Pažadino moters šauksmas. Moteris lyg tai sakė, kad „dabar aš rėksiu“. Veidų nematė. Miegamojo langai išeina į kiemo pusę. Ten dažnai būna savaitgaliais mergaičių paspygavimai, tai labai ir nekreipė dėmesio. Moteris šaukė lyg tai „V.“. Tai buvo pagalbos šauksmas. Po to garsas nutolo. Buvo tamsu, nieko nematė, kitų balsų negirdėjo.
Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 152 b.l.), liudytoja papildomai parodė, kad gal kas ir voliojosi, gal šešėliai ir buvo, bet veidų nematė. Moters balsas tolo nuo namų. Pasirodė, kad kažkas nubėga. Vyras išbėgo į lauką. Grįžęs sakė, kad nieko nematė, tik aidai tolyn nuėjo. Po to pati negalėjo užmigti, buvo kažkokia tai baimė, neramu. Kartais prižadina kas nors, bet nebijodavo to triukšmo, o čia buvo garsus moters šaukimas, atrodė, kad lyg tai kažkas atsitiko, todėl buvo neramu. Nekvietė policijos, nes tas balsas nutolo. Negali pasakyti, ar tie asmenys pasišalino bėgdami ar eidami.
Liudytoja D. M. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Už balkono lango pasigirdo šauksmai, rėkimai, nuo ko ir pabudo. Pamena, kad tai buvo praeitų metų rugsėjo pradžioje. Buvo atidaryti langai. Kai prasidėjo riksmai, išėjo į balkoną pasižiūrėti. Pagalvojo, kad vaikinai mušasi. Buvo tamsu. Susirinko žmonių, o vienas vyras šaukė kviesti greitąją, ką ir padarė. Kai išėjo į balkoną, jau buvo pradėję rinktis ir žmonės. Būdama balkone, matė, kad „rutuliuku“ guli žmogus, kažkas aplink laksto, šokinėja. Nematė, ar tas gulintis buvo vyras ar moteris. Pati gyvena 4-ame aukšte. Pažadino triukšmas, lyg tai būtų muštynės. Lyg tai girdėjosi: „neliesk, nemušk“. Galėjo būti apie 100 metrų nuo namų, nes yra pievelė, o toliau asfaltas, ant kurio viskas ir vyko.
Triukšmas buvo didelis, nes pažadino iš miego. Nubudusi tokio didelio triukšmo jau nebegirdėjo, nes tuo metu jau buvo subėgę žmonės.
Įvykio vieta labai apšviesta nebuvo, bet jos pakako, kad įžiūrėti gulintį žmogų.
Šalies argumentai
L. V. B. paaiškino, kad praeitų metų rugsėjo pradžioje, naktį pabudo nuo triukšmo. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Miegamojo langas buvo atidarytas. Visi jos buto langai išeina į (duomenys neskelbtini) Prabudo nuo bumbsėjimo, nuo garso, kad lyg tai kažkas kažką muša, kažkas kažką spardo. Girdėjo moters, prislopintą balsą. Tada nepažino, kad tai kaimynės balsas, sužinojo tik ryte. Moteris šaukė: „V., V.“. Moters balsas buvo nestiprus. Buvo labai tamsu, todėl per langą nežiūrėjo. Yra tarp namų praėjimas, tai ten dažnai jaunimas parėkauja. Moteris šaukėsi pagalbos: „padėkit, gelbėkit“. Garsas tolo per aikštelę tolyn nuo namo. Mano, kad gal už 20 minučių viskas praėjo. Prabudusi gulėjo lovoje, galvojo, gal pirmame aukšte kas susipyko.
L. S. M. paaiškino, kad 2014-09-08 budėjo naktinėje pamainoje. Į operatyvinės grupės tarnybinį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris skelbiamas viešai, paskambino pilietis ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) namo vyksta konfliktas, kad policininkas D. konfliktuoja su jo drauge. Tas vyrukas pirmą kartą skambino. Mano, kad į šį telefoną jis skambino dėl operatyvumo. Paklausus, kas tas D., pasakė, kad tai yra policininkas D. K.. Mano, kad skambinantis žinojo D. K., nes tiksliai pasakė jo duomenis. Atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten buvo anksčiau nematytas pranešėjas. Jis nurodė kryptį - link (duomenys neskelbtini). kvartalo, iš kurios sklido triukšmas. Koks tai buvo triukšmas pasakyti negali, nes atstumas buvo apie 200 m. Buvo panašu į riksmą. Su tuo pranešėju nubėgo iki vietos. To sujungto namo, esančio (duomenys neskelbtini) viduryje yra praėjimas, pro kurį ir bėgo. Prabėgus tą arką, triukšmas liovėsi. Į įvykio vietą atbėgo pirmas. (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie trečio namo, pamatė priklupusį ar pasilenkusį kaltinamąjį ir gulintį žmogų. D. K. staiga atsitraukė, nes pamatė juos ateinančius. Kai jis per keletą metrų pasitraukė, pats priėjo prie jo ir stipriai jį apglėbė. Kolegai liepė jį nusivesti į tarnybinį automobilį, nes pranešėjas Š. buvo susijaudinęs, žadėjo D. K. užmušti. Kad nevyktų didesnis konfliktas, juos atskyrė. Kai D. K. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, priėjo prie gulinčios moters. Ji nieko nesakė, buvo nesąmoninga. Įvykio vietoje matėsi plaukų kuokštas, liemenėlė, ant asfalto kraujo dėmė. Kadangi turi tiesioginį telefono ryšį su greitąja pagalba, paskambino. Nukentėjusioji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini). Kartu su ja vyko ir jos draugas. D. K. buvo nugabentas į komisariatą. Jam buvo nustatytas girtumas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prie priklupusio D. K. pašalinių nepastebėjo. D. K. veiksmų nematė, nepastebėjo, kad jis ką darytų. Įvykio vietoje buvo tamsu, todėl nuotraukų darymui jungė automobilio žibintus.
Liudytojas E. V. paaiškino, kad pamena, jog įvykis buvo praeitų metų rugsėjo mėn., nakties metu. Dirbo ekipaže kartu su kolega M.. Jam į tarnybinį telefoną kažkas paskambino. Negirdėjo, ką kalbėjo. Kolega pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) namo. Ten nuvykus, pasitiko vyriškis. Kolega M. išlipo ir bendravo su tuo vyru, o pats išlipo vėliau, todėl negirdėjo, ką jie kalbėjo. Kai išlipo, girdėjo kažkokius tai garsus, kurių dabar negali apibūdinti. Tai buvo ne kažkokie aiškūs žodžiai, o moters šauksmas, spiegimas, klykimas. Kolega ir tas vyriškis jau buvo nubėgę triukšmo link. Kai pats pribėgo, (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kolega, asmuo, kuris juos iškvietė, gulėjo moteris, o šalia buvo D. K.. Kadangi buvo labai tamsu, bėgdamas nematė gulinčios moters. Pasiėmė D. K. ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Jo klausė, kas įvyko. Šis atsakė, kad - nieko. Daugiau nieko nekomentavo.
Iš 2014-09-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), kurioje rasta 60x40 cm kraujo dėmė. Šalia jos rasta ir paimta moteriška juoda liemenėlė, plaukų kuokštas (T. 1, b. l. 33-35).
Iš 2014-09-08 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, prie namo (duomenys neskelbtini)., paimti, ant asfalto esančios, gailimai kraujo dėmės, mėginiai (T. 1, b. l. 36-38).
2015-01-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta moteriška liemenėlė ir plaukų kuokštas (T. 1, b. l. 39-41).
2014-10-30 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. D. pateikė odinę striukę ir sportinių batelių porą (T. 1, b. l. 71).
2015-01-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta odinė striukė ir sportinių batelių pora. Apžiūros metu ant odinės striukės jokių pažeidimų nematyti. Dešiniojo batelio užkulnis išteptas (T. 1, b. l. 73-75).
2014-09-08 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis D. K. pateikė marškinėlius trumpomis rankovėmis (T. 1, b. l. 171).
2015-01-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti marškinėliai trumpomis rankovėmis. Apžiūros metu nustatyta, kad marškinėlių priekinėje pusėje yra matomos smulkios rusvos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Galinėje marškinėlių pusėje taip pat yra viena tokia smulki dėmė (T. 1, b. l. 172-173).
Iš 2014-11-12 specialisto išvados Nr. G 3797/14(01) matyti, kad D. D. nustatyta: galvos sumušimas. Į tai nurodo žaizdos abipus smilkiniuose, bei muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos veide, smakre, 31, 42 dantų vainikų lūžiai, pakauškaulio lūžis nusitęsiantis į kaukolės pamatą, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas, prikraujavimas po minkštaisisis galvos smegenų dangalais, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Dešinio raktikaulio petinio galo lūžis padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš patenkant į ligoninę, tai yra 2014-09-08 03:18 val., neatmetama įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Galvos sumušimas padarytas mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Dešinio raktikaulio petinio galo lūžis padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. D. D. kraujyje nustatyta 1,80 g/l alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Galvos sumušimas pasireiškęs žaizdomis abipus smilkiniuose, bei muštine žaizda pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, smakre, 31, 42 dantų vainikų lūžiais, pakauškaulio lūžiu nusitęsiančiu į kaukolės pamatą, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimu, prikraujavimu po minkštaisisis galvos smegenų dangalais, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio raktikaulio petinio galo lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (T. 1, b. l. 97-100).
Iš 2014-09-10 specialisto išvados Nr. G 3015/14(01) matyti, kad D. K. apžiūros metu išorinių sužalojimo žymių veide, (galvos srityje) nėra (T. 1, b. l. 175).
Asmens blaivumo teste Nr. 3870 užfiksuota, jog 2014-09-08 02.46 val. D. K. nustatytas 1,59 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 156).
Dėl veikos vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai neduoda pagrindo abejoti, jog visus sužalojimus D. D. padarė būtent D. K.. To neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau jis neigia, jog turėjo tikslą D. D. nužudyti.
BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai. Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir kt.
Kaip argumentas, kad D. K. norėjo nužudyti nukentėjusiąją, pateikiamas jo elgesys iki įvykio. Teigiama jog jis elgėsi neprognozuojamai, vartojo smurtą, todėl D. D. buvo pagrindas bijoti dėl savo gyvybės. Tačiau toks vertinimas kelia abejonių. Kaip matyti tiek iš pačios nukentėjusios, tiek iš kaltinamojo parodymų, jų santykiai prasidėjo 2012 metais, tapo intymūs ir tęsėsi iki įvykio dienos. Tuo pačiu metu nukentėjusioji ir toliau palaikė santykius su V. Š.. Iš dalies dėl tokios dviprasmiškos padėties per tą laiką tarp D. D. ir D. K. ne kartą buvo kilę barniai, konfliktai, kartais netgi labai audringi. Vieno iš konfliktų metu buvo apgadintas automobilis. Tačiau iš minėtų parodymų galima daryti išvadą, kad konfliktai ir smurtas, kurio metu buvo sugadintas turtas, nebuvo D. K. iš anksto suplanuoti ir apgalvoti. Priešingai – akivaizdu, jog tai buvo momentinė emocijų išraiška. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie D. K. emocijų protrūkiai netrukdė nukentėjusiajai tęsti bendravimo su juo. Kaip nurodo D. K., jie dar 2014 metų rugpjūčio mėnesį planavo bendrą kelionę į užsienį, jis pastoviai lankydavosi D. D. bute (duomenys neskelbtini), vykdavo su ja į kitus Lietuvos miestus. To nepaneigė ir pati nukentėjusioji. Kaip nurodė apklausiama teisme D. D., ji visą tą laiką labiau pergyveno, kad D. K. ko nors nepasidarytų sau, o ne dėl savo gyvybės ar sveikatos.
Betarpiškai prieš įvykį nukentėjusios ir kaltinamojo santykiai buvo įtempti, kadangi D. D. į Ispaniją išvyko su V. Š., o ne su D. K., kaip jiedu buvo sutarę. Dar dvi dienos iki paties įvykio D. K. ir D. D., bendraudami SMS žinutėmis bei Skipe programa, derino būsimą susitikimą, kurio metu planavo išsiaiškinti santykius. Tas aplinkybes patvirtino ir pati D. D.. D. K. nurodo, jog iš rugsėjo 7 į 8 dieną jis su draugais važiavo į (duomenys neskelbtini) praleisti laiko, tačiau po 24 val., būnant pusiaukelėje, gavo D. D. žinutę su kvietimu susitikti ir dėl to grįžo į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nėra paneigtos. Nežiūrint to, kad dėl susitikimo buvo tariamasi net kelias dienas, įvykio naktį D. K. prie nukentėjusios namo vyko būdamas tikras, jog susitikimas įvyks, kadangi susitikimą paskyrė pati nukentėjusioji, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų su savimi turėjęs kokį nors įrankį tinkamą kūnui sužaloti ar gyvybei atimti. Tai leidžia daryti išvadą, jog D. K. neturėjo išankstinio tikslo nužudyti D. D..
Susitikimo tikslas, pasak nukentėjusiosios, galutinai nutraukti jų abiejų santykius. D. D. teigia, jog jautėsi nesaugi dėl D. K. neprognozuojamo elgesio ir agresyvumo. Apie paskutinę galimybę nutraukti santykius taikiai ji buvo aptarusi su sugyventiniu V. Š.. Jiedu buvo sutarę sekančią dieną kreiptis į policiją, jei nepavyktų nutraukti santykių. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susitikti su D. K. nukentėjusioji ėjo tik tuomet, kai sugyventinis V. Š. užmigo, - tai reiškia jam nežinant. Kartu toks poelgis rodo, jog ji nejautė jokio pavojaus iš D. K. pusės, nesijautė nesaugi.
Akivaizdu, kad D. K. ir D. D. išėjus į lauką, tarp jų kilo konfliktas. D. D. teigia, jog pirmiausia gavo smūgį į galvą ir tolimesnių įvykių detaliai nebepamena. Prisimena, kad jai buvo suduoti dar keli smūgiai, kad ji šaukėsi pagalbos. D. K. nurodo, jog nukentėjusioji jam per veidą sudavė pirmoji. Tuomet jis automatiškai trenkė jai. Kadangi buvo labai susijaudinęs, sudavė jai dar kelis smūgius. D. D. pradėjo šaukti, sakyti, kad kreipsis į policiją, kad jis nebeteks darbo. Supratęs, kad pasielgė negerai ir išsigandęs jos išsakytų grasinimų, bandė ją raminti. Tam, kad ji neprikeltų gyventojų, vedėsi ją toliau nuo jos namo. Teismas įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus, daro išvada, kad tiek D. D., tiek D. K. parodymai daugiau ar mažiau yra teisingi. Liudytojai K. B. ir V. B. nurodo, jog nubudo nuo triukšmo ir girdėjo bumpsėjimą, dundėsį lyg kažką muštų. Tai reiškia, jog prie (duomenys neskelbtini) namo D. D. iš tikrųjų buvo suduotas ne vienas smūgis. Liudytoja D. P. nurodo, kad pabudusi girdėjo moters balsą, šaukiantį V. Taip pat girdėjo, kaip moteris sakė: „tu man sulaužei ranką“. Pasak liudytojos, visa tai tęsėsi apie 10 – 15 minučių Šie jos parodymai leidžia daryti išvadą, jog pagrindinis konfliktas galimai vyko būtent prie (duomenys neskelbtini) namo. Moters pasakyta frazė: „tu man sulaužei ranką“ gali reikšti tai, jog tuo metu jau buvo suduotas smūgis nuo kurio D. D. lūžo raktikaulis. Tai, kad nukentėjusioji gan ilgą laiką šaukė sugyventinį vardu, išsakė logiškas ir prasmingas frazes apie sulaužytą ranką, rodo, jog ji visą tą laiką buvo sąmoninga. Liudytojai K. B., Z. B., V. B. nurodo, kad moters šauksmas nebuvo labai garsus, jos balsas buvo prislopintas. Visų šių liudytojų parodymais balsas labai palengva nutolo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip minėta, D. P. nuomone, triukšmas tęsėsi 10 – 15 min., o V. B. nuomone apie 20 min. laiko. Vyriško balso liudytojai negirdėjo. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog liudytojų nuodyta konflikto trukmė yra per daug ilga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog viskas vyko nakties metu. Žmonėms nubudus, reikėjo tam tikro laiko susiorientuoti kas ir kur vyksta. Liudytojas K. B. nurodo, jog buvo net apsirengęs ir išėjęs į lauką, tačiau tuo metu balsas jau buvo nutolęs už gretimo namo. Neabejotina, kad praėjo nemažai laiko kol liudytojas priėmė sprendimą išeiti į lauką, po to apsirengė ir išėjo. Tai, kad prie (duomenys neskelbtini) namo konfliktas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, faktiškai patvirtina ir liudytojo V. Š. parodymai. Jis nurodo, kad nubudo išgirdęs D. D. šauksmą. Vėlgi neabejotinai jam reikėjo tam tikro laiko susivokti ir įvertinti situaciją, kadangi jam nebuvo žinoma, jog D. D. nėra namuose, kad ji išėjo susitikti su D. K.. Tik po to jis apsirengė ir, prieš išeidamas iš namų, paskambino patruliuojantiems pareigūnams į mobilaus ryšio telefoną. Tai, kad minėtiems veiksmams jis sugaišo pakankamai daug laiko, parodo tai, jog išėjęs į lauką, jis jau nesutiko liudytojo K. B.. K. B. išėjo į lauką anksčiau už V. Š., kadangi jis nematė policijos automobilio, t.y. policija dar nebuvo atvažiavusi.
Iš liudytojų S. M. ir E. V. parodymų matyti, kad nuvykę į įvykio vietą jie rado V. Š.. Tai reiškia, jog jis išėjęs į lauką sulaukė kol atvažiavo policija. Liudytojas S. M. nurodo, kad išlipus iš automobilio ir bendraujant su V. Š., tolumoje girdėjosi triukšmas ir šūksniai, bet pradėjus bėgti ta kryptimi viskas nutilo. Liudytojas V. Š. tvirtina, jog į įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini) namo jis nubėgo pirmas ir matė, kaip D. K. trenkė D. D. galvą į žemę bei spyrė kelis kartus į galvos sritį. Tuo tarpu liudytojas S. M. nurodo, jog į įvykio vietą pirmas atbėgo jis ir pribėgdamas nematė, kad D. K. vartotų smurtą nukentėjusios atžvilgiu. Matė jį tik pritūpusį prie nukentėjusios. Nukentėjusioji buvo nesąmoninga. Įvertinus aptartus įrodymus, teismas remiasi S. M. parodymais, o V. Š. parodymus vertina kritiškai. Kaip jau yra aptarta, akivaizdu, jog konfliktas tarp D. K. ir D. D. vyko pakankamai ilgą laiko tarpą ir visą tą laiką nukentėjusioji buvo sąmoninga, galimai aktyviai priešinosi jos atžvilgiu vartojamam smurtui (šaukėsi pagalbos, išsakė priekaištus smurtautojui ir t.t.). Visa tai vyko iki atvykęs policijos pareigūnas S. M. išsiaiškino situaciją su V. Š.. Tačiau jiems pradėjus bėgti link įvykio vietos, situacija pasikeitė – tapo tylu, nebesigirdėjo šauksmų, triukšmo. Iš to darytina išvada, jog būtent tuo metu D. D. prarado sąmonę. Todėl jiems pribėgus prie įvykio vietos (atstumas apie 100 m.), nukentėjusioji nebegalėjo stovėti, o tai rodo, jog V. Š. negalėjo matyti kaip ji parbloškiama ant žemės. Tuo pačiu yra abejonių, kad V. Š. matė kaip D. K. spardo D. D., juo labiau, kad pirmas į įvykio vietą atbėgęs S. M. to nematė.
Kaip jau minėta aukščiau, D. K. elgesys neduoda pagrindo manyti, jog jis dar prieš susitikdamas su D. D. turėjo tikslą nužudyti ją. Visuma aptartų įrodymų neleidžia daryti išvados, kad tokį tikslą jis turėjo prasidėjus konfliktui. Kaip minėta, konfliktas vyko gan ilgą laiką, tikėtina iki 10 – 15 min. Jei būtų turėjęs tikslą nužudyti nukentėjusiąją, per tą laiką jaunas ir fiziškai stiprus vyras turėjo visas galimybes tai įgyvendinti. Net neturėdamas jokio įrankio, jis galėjo tiesiog pasmaugti nukentėjusiąją, taip atimdamas galimybę jai kelti triukšmą, šauktis pagalbos. Tam nebuvo jokio reikalo nukentėjusiąją vestis ar tempti prie kito namo. Nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad D. K. sąmonėje susiformavo tyčia nužudyti D. D. paskutiniu momentu, t.y. būnant (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje. Išnaudotos visos galimybes pašalinti nurodytas abejones, todėl šios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.
Laikytina, kad D. K. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors jis nesiekė konkretaus tikslo, tačiau suduodamas smūgius rankomis ir galimai kojomis D. D. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvos sritį, neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir nors tokio tikslo nesiekė, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms. Todėl jo veika vertintina pagal kilusias pasekmes. Tuo pagrindu D. K. veika iš BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 135 str. 1 d.
D. K. pareikštas kaltinimas, kad jis prie (duomenys neskelbtini) namo D. D. sudavė vieną smūgi į pakaušį, ranka imobilizuota į longetę, o kitus smūgius sudavė jau (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kaip jau pasisakyta aukščiau, iš byloje surinktų įrodymų, galima daryti išvadą, jog smūgiai D. D. buvo suduodami būtent prie (duomenys neskelbtini) namo ir pakeliui iki (duomenys neskelbtini) namo. Be to nėra tiksliai nustatyta kiek smūgių suduota ranka, kuria būtent ranka, ir kiek smūgių suduota koja. Todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas, tačiau šis patikslinimas nėra esminis, jis nekeičia nei inkriminuotos veikos apimties, nei tos veikos kvalifikavimo.
D. K. viešoje vietoje vartodamas smurtą moters atžvilgiu elgėsi įžūliai ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Dėl jo pavartoto smurto kilo triukšmas, kuris pažadino aplinkinių namų gyventojus. Tai reiškia, jog tarp jo veiksmų ir gyventojų sutrikdytos rimties bei poilsio yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
D. K. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl sunkaus D. D. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos nukentėjusiajai bei yra sudaręs sutartis dėl visiško žalos atlyginimo tiek nukentėjusiajai, tiek ligonių kasai už D. D. suteiktas gydymo paslaugas ir tai taip pat vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos tos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad D. K. būdamas pilnametis ir pakaltinamas padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, o kitą sunkių nusikaltimų kategorijoms. D. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas (T. 2, b.l. 20 – 23). Į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįrašytas (T. 2, b.l. 24 - 25), charakterizuojamas teigiamai (T. 2, b.l. 30), dirbantis.
BK 284 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, jam skirtina bauda, kurios dydis mažesnis už numatytą vidurkį. BK 135 str. 1 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Todėl už šią veiką jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parenkant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę ir skirtina bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą – priskiriamos skirtingoms kategorijoms, todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad D. K. yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, savanoriškai atlygino dalį žalos ir sudarė sutartis dėl pilno žalos atlyginimo per protingą laiką, po šios nusikalstamos veikos nėra padaręs kitų teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į nukentėjusios poziciją (išsakytą per savo atstovą) teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. D. bei nesiartinti prie D. D. arčiau nei per 50 metrų, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Byloje nukentėjusioji ir valstybinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė civilinius ieškinius. Iš pateiktų dokumentų (T. 2, b.l. 115 – 118) matyti, kad kaltinamasis dalį žalos nukentėjusiajai atlygino, o dėl likusios dalies (įskaitant ir atstovavimo išlaidas) su nukentėjusiąja ir valstybine ligonių kasa sudarytos žalos atlyginimo sutartys. Todėl laikytina, kad klausimas dėl civilinių ieškinių yra išspręstas.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje:
juodą moterišką liemenėlę, plaukų kuokštą, 2 tamponus su galimai kraujo mėginiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius. Marškinėlius trumpomis rankovėmis grąžinti D. K.. Juodą odinę striukę ir sportinių batelių porą grąžinti D. D..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas
NUSPRENDĖ:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir:
pagal BK 284 str. 1 d. paskirti 100 MGL, t.y. 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų baudą;
pagal BK 135 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., 1 ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., atidėti paskirtos bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams. Įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nebendrauti ir neieškoti kontaktų su nukentėjusiąją D. D., per dvyliką mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2015-04-20 iki 2015-05-19, tai yra 30 dienų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. D. bei nesiartinti prie D. D. arčiau nei per 50 metrų, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje - juodą moterišką liemenėlę, plaukų kuokštą, 2 tamponus su galimai kraujo mėginiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius. Marškinėlius trumpomis rankovėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. K.. Juodą odinę striukę ir sportinių batelių porą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. D..
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.