Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, susituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji R. R. 2022 m. balandžio 2 d. apie 8.17 val. Alytaus r. sav., Alytaus sen., Miklusėnų k., ties Kauno gatvės namu Nr. 4, kelio Kaunas–Prienai–Alytus 58,80 kilometre, vairuodama automobilį „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, prieš pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos, keisdama važiavimo kryptį bei apsisukinėdama kelyje neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su iš galo važiavusiu automobiliu „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojai R. V. dėl kliniškai nustatyto dešinio peties „rotatorių manžetės” raumens ir sausgyslės sužalojimo, dešinio klubo sumušimo, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kadangi dėl kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji R. R. kaltę pripažino visiškai. Duodama paaiškinimus teisme, kaltinamoji nurodė, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 8.10 val. automobiliu „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Alytaus miesto pusės Miklusėnų kaimo kryptimi. Kartu su ja važiavo jos sūnus. Ji sustojo ties Miklusėnų kaimu esančiame autobusų sustojime, kur sūnų pasiėmė treneris, jie važiavo į varžybas. Sūnui išlipus iš automobilio, ji įjungė kairio posūkio signalą ir norėjo apsisukti kelyje, važiuoti atgal į Alytų. Apsidairė, tiek iš priekio, tiek iš paskos praleido du ar tris automobilius, dar kartą pažiūrėjo per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, automobilių, atvažiuojančių iš galo, nematė ir pradėjo apsisukinėti kelyje. Besisukant pajautė smūgį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad atsitrenkė į automobilį „Peugeot“, iš kurio išlipo nukentėjusioji su mergaite. Ant nukentėjusiosios jokių akivaizdžių sužalojimų tuo metu nematė, mergaitė buvo išsigandusi. Ji iš karto pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir pasiūlė nukentėjusiajai užpildyti deklaraciją, tačiau nukentėjusioji panoro iškviesti policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnai atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir gaisrinė. Kai atvažiavo pareigūnai, nukentėjusioji nesiskundė skausmu, tik po kurio laiko nukentėjusioji pradėjo skųsti kaklo skausmu, todėl buvo nuvežta į ligoninę. Nukentėjusiosios ji atsiprašė, jos susitaikė, nukentėjusiajai žala atlyginta pilnai ir pretenzijų kaltinamajai nukentėjusioji neturi. Toks įvykis yra pirmas jos gyvenime, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, savanoriauja (duomenys neskelbtini), dirba su ukrainiečiais ir vykdo koordinatoriaus pavestas užduotis, tinkamam šių užduočių atlikimui jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

2022 m. balandžio 27 d. R. V. pranešime dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nurodyta, kad ji 2022 m. balandžio 2 d. apie 8.17 val. Alytaus r. sav., kelio Kaunas–Prienai–Alytus 58,8 kilometre, vairuodama automobilį „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio kaltininkė – R. R., kuri vairavo automobilį „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio patyrė įvairių sužalojimų, kurie nurodyti 2022 m. balandžio 2 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime. Jai nustatytas peties „rotatorių manžetės” raumens (-ų) ir sausgyslės (-ių) sužalojimas, kitos minkštųjų audinių ligos, dėl kurių nuolat jaučia skausmą, sutrikęs dešinės rankos jutimas, susilpnėjusi raumenų jėga, negali pakelti dešinės rankos, jos neužsuka už nugaros, ir kt. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra nedarbinga iki šiol, gydosi, o skausmui sumažėjus bus reikalinga reabilitacija, tai yra dėl minėto eismo įvykio jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi jos sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Prašo dėl eismo įvykio R. R. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjos G. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 13.05 val. gautas ligoninės priėmimo skyriaus medikės Noreikienės telefoninis pranešimas apie tai, kad R. V. nustatyta diagnozė: peties ir žasto paviršiniai nepatikslinti sužalojimai, kaklo stuburinės dalies raiščių patempimas, šlaunies sumušimas, suteikus medicininę pagalbą ji išleista į namus. 2022 m. balandžio 2 d. apie 15.05 val. gautas vaikų priėmimo skyriaus medikės Blaževičienės telefoninis pranešimas, kad U. V. nustatyta diagnozė: kelio ir galvos sumušimas, suteikus medicininę pagalbą ji išleista į namus (1 t., b. l. 24).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 2 d., dirbant ekipaže A1702 kartu su vyriausiuoju patruliu T. S., apie 8.16 val. gavo Alytaus apskrities VPK budėtojo pranešimą, jog Alytaus r., Miklusėnų k., Kauno g. 4, važiuojant Kauno kryptimi, yra įvykęs eismo įvykis. Nuvykę į įvykio vietą, rado automobilį „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R., automobilio vairuotoja paaiškino, jog norėjo apsisukti ir nepastebėjo iš galo atvažiuojančio automobilio „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir automobiliai susidūrė. Automobilis „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. R., atsitrenkė į automobilio „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V., šoną. Kartu su R. V. automobiliu „Peugeot“ vyko U. V., gimusi (duomenys neskelbtini) Pareigūnams atvykus eismo įvykio dalyviai jokiais sužalojimais nesiskundė, U. V. buvo patyrusi šoką. Vėliau atvykus GMP darbuotojams, automobilio „Peugeot“ vairuotoja R. V. pradėjo skųstis, jog jaučia skausmą rankoje ir sprande, medikai moterį išvežė į Alytaus apskrities ligoninę. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ ARJK0061, vairuotojos buvo blaivios. Buvo įformintas eismo įvykis ROIK 07-22-9570850, filmuota NVR BOFIEC60121E ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25).

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 03-2-00188-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl eismo įvykio, įvykusio 2022 m. balandžio 2 d. apie 8.17 val. kelio Kaunas–Prienai–Alytus 58,80 km, Kauno g. 4, Miklusėnų k., Alytaus sen., Alytaus r. sav., kurio metu automobilio „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. R. apsisukdama nepraleido ta pačia kryptimi iš galo važiuojančio automobilio „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V., ir automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai bei sužalotos automobilio „Peugeot“ vairuotoja R. V. ir keleivė U. V.. Peržiūrėjus NVR duomenų saugyklą nustatyta, kad įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų NVR Nr. B0F1EC60121E ir Nr. B0F1EC5ED240 nerasta (1 t., b. l. 26–27).

2022 m. balandžio 2 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose fiksuota įvykio vietos Alytaus r. sav., Miklusėnų k., kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus 58,8 km apžiūra. Nurodyta, kad automobilis „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi kelyje Nr. 130, Kaunas–Prienai–Alytus, ties Miklusėnų kaimu, 58,8 kilometre, priekiu link Kauno miesto pusės. Kelio plotis yra 7,4 m. Kelyje punktyrinė linija skiria dvi priešingas eismo juostas, vienos eismo juostos plotis yra 3,7 m. Nuo „Citroen“ automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki punktyrinės linijos, skiriančios dvi eismo juostas, yra 2,9 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies yra 0,7 m atstumas. Nuo šio automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki automobilio „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu link Kauno miesto pusės, galinės dešinės pusės rato ašies yra 76 m atstumas. Tarp šių automobilių kairėje pusėje, žiūrint link Kauno miesto pusės, matoma autobusų stotelė, kurios plotis yra 4,1 m. Nuo automobilio „Peugeot“ kairės pusės galinio rato ašies iki punktyrinės linijos, skiriančios dvi eismo juostas, yra 3,5 m atstumas. Nuo kairės pusės priekinio rato ašies yra 3,7 m atstumas. Nuo automobilio „Peugeot“ kairės pusės galinio rato iki kairėje pusėje esančio namo adresu Kauno g. 96, Miklusėnai, yra 157,1 m atstumas (1 t., b. l. 32–43).

2022 m. balandžio 2 d. Transporto priemonės apžiūros protokole fiksuota po eismo įvykio atlikta automobilio „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra R. V., apžiūra. Nustatyta, kad eismo įvykio metu suveikė automobilio dešinės pusės priekinių ir galinių durelių saugos pagalvės, apgadintos automobilio dešinės pusės priekinės keleivio durelės, dešinės pusės galinės keleivio durelės, apgadintas dešinės pusės slenkstis (1 t., b. l. 44).

2022 m. balandžio 2 d. Transporto priemonės apžiūros protokole fiksuota po eismo įvykio atlikta automobilio „Citroen C4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, kad apgadintas automobilio priekinis variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis, priekinis sparnas, priekinis kairys žibintas (1 t., b. l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 366/2022 (06) nurodyta, kad R. V. kliniškai nustatyta dešinio peties „rotarinės manžetės“ raumens ir sausgyslės sužalojimas, dešinio klubo sumušimas, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Įvertinus papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenis, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Specialisto išvados Nr. pG 249/2022 (06) 2 punktą laikyti negaliojančiu, kadangi ekspertas neturėjo visų papildomų medicininių duomenų apie nukentėjusiosios tolimesnį gydymą (1 t., b. l. 67–71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 160/2022 (06) nurodyta, kad U. V. kliniškai nustatyta kelio sumušimas, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo, sužalojimo padarymo laiko, trauminių poveikių skaičiaus bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 74–75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 250/2022 (06) nurodyta, kad U. V. kliniškai nustatyta kelio sumušimas, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo, sužalojimo padarymo laiko, trauminių poveikių skaičiaus bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 80–81).

2022 m. spalio 11 d. draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad dėl 2022 m. balandžio 2 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo R. V., jai kompensuojamos papildomai patirtos gydymo išlaidos – 104,92 Eur, netektos pajamos už tęsiamą nedarbingumą – 265,22 Eur. Taip pat informuoja, kad atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, gydymosi trukmę ir patirtus nepatogumus, nukentėjusiajai yra apskaičiuota 4 380 Eur draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti (6 MMA dydžio, kur MMA – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, 2022 m. lygi 730 Eur). Kadangi 730 Eur išmoka buvo išmokėta anksčiau, papildomai išmokama 3 650 Eur (1 t., b. l. 188).

Iš 2023 m. sausio 24 d. AB „Lietuvos draudimas“ rašto matyti, kad nukentėjusiajai R. V. dėl 2022 m. balandžio 2 d. eismo įvykio papildomai buvo išmokėtos išmokos: 400 Eur dėl gydymo išlaidų ir 1 460 Eur (2 MMA ekvivalentas) dėl neturtinės žalos, iš viso R. V. dėl neturtinės žalos išmokėta 5 840 Eur (8 MMA ekvivalentas) (3 t., b. l. 10).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas R. R. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 281 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. R., vairuodama kelių transporto priemonę, nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. KET 101 punkte imperatyviai nurodyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kaltinamoji R. R. nevykdė minėtų KET reikalavimų, t. y. ji nevykdė vairuotojo pareigos prieš pradedant važiuoti iš stovėjimo vietos ir keičiant važiavimo kryptį bei apsisukant kelyje, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ji nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Peugeot E2008“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusioji, ir susidūrė su šiuo automobiliu. Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę, privalėjo būti atidi ir atsargi, ypač atlikdama apsisukimo manevrą, ir prieš atlikdama šį manevrą, turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Prieš atlikdama apsisukimo manevrą ji turėjo realią galimybę pamatyti ta pačia kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę, vairuojamą nukentėjusiosios, bet dėl nusikalstamo nerūpestingumo kaltinamoji nenumatė daromos veikos pavojingumo ir nesuprato, kad gali kilti nusikalstami padariniai. Tarp kaltinamosios veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad kaltinamosios R. R. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji R. R. ir nukentėjusioji R. V. pareiškė, kad jos susitaikė, nukentėjusiajai žala atlyginta ir ji kaltinamajai neturi jokių pretenzijų. Kaltinamoji nurodė, kad ji nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir bylą nutraukti. Tai, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja, patvirtina ir kaltinamosios R. R. bei nukentėjusiosios R. V. pasirašytas 2023 m. sausio 3 d. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 3–4).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji R. R. padarė neatsargų nusikaltimą. Ji visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. R. teisiama pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu (2 t., b. l. 120), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka buvo bausta du kartus, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtas baudas ji sumokėjusi, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 122–123). Dirba (2 t., b. l. 126), turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 118–119). Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) draugijos savanorė (3 t., b. l. 8–9). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos kritišką požiūrį į savo veiksmus, sprendžia, kad pagrįstai galima manyti, jog pats baudžiamasis procesas bus visiškai pakankama poveikio priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų ir bylos nutraukimas susitaikius su nukentėjusiąja leis pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslus neskiriant jai bausmės. Aplinkybių, kliudančių kaltinamajai su nukentėjusiąja susitaikyti nėra, todėl esant visoms sąlygoms atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už šį neatsargų nusikaltimą, byla nutrauktina BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, gali būti taikomos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali, bet neprivalo skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat ir uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nagrinėjamu atveju R. R. nusikaltimą padarė neatsargiai, ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2001 metų, administracine tvarka už KET pažeidimus buvo bausta tik du kartus, pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir teisė vairuoti transporto priemones jai nebuvo atimta, taigi, padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, ji sunkių pasekmių nesukėlė. R. R. augina du nepilnamečius vaikus, dirba, yra (duomenys neskelbtini) savanorė, teismo posėdyje nurodė, kad vykdydama savanorišką veiklą ji dirba su ukrainiečiais pagal koordinatoriaus pavestas užduotis, šiai veiklai jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas ar kitos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų pernelyg griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų ir pažeistų proporcingumo reikalavimą, todėl R. R. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Procesas dėl nukentėjusiosios R. V. civilinio ieškinio nutrauktinas, nes žala jai atlyginta ir nukentėjusioji pareiškė, jog visiškai atlyginus jai nusikaltimu padarytą žalą, civilinio ieškinio ji atsako, jai žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės (3 t., b. l. 5).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ir nuotraukomis paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nutraukti procesą dėl R. V. civilinio ieškinio, jai atsisakius ieškinio.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu ir nuotraukomis palikti saugoti prie bylos.

1) jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.