Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-02 · Administracinė byla Nr. I-3609-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
I-3609-505/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00692-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3609-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00692-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) direktoriui dėl teisinės informacijos pagalbos suteikimo, ką numato Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. gavo Kybartų PN atsakymą į prašymą, kuriame buvo nurodyta, jog Kybartų PN darbuotojai nuteistiesiems juridinių konsultacijų neteikia. Pareiškėjas su analogiško turinio prašymu kreipėsi į Vilkaviškio savivaldybės administraciją, iš kurios gavo atsakymą, kad Vilkaviškio savivaldybės administracijos specialistai antrinės teisinės pagalbos neteikia, tačiau esant asmens prašymui, padeda užpildyti prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, Kybartų PN ne tik neteikiama jokia teisinė pagalba, tačiau koridoriuose nėra iškabinta aktuali nuteistiesiems teisinė informacija, interneto prieiga ribojama iki 30 minučių per mėnesį, nėra galimybės atsispausdinti teisės aktų. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, Kybartų PN, atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 16-20) nurodė, jog asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, (toliau - savivaldybių tarnautojai) arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.

Kybartų pataisos namų pareigūnai, atsižvelgiant į BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, suteikia teisę gauti nuteistiesiems teisinę pagalbą, t. y. pareigūnai išsamiai išaiškina, kur ir kokiu metu nuteistieji turi kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, padeda užpildyti prašymus ir pajamų deklaracijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Be to, Kybartų pataisos namuose, kiekviename nuteistųjų būryje esančiame informaciniame stende yra skelbiama tuo metu galiojanti nuteistiesiems aktuali informacija, įvairūs teisės aktai. Už informacijos skelbimą yra atsakingas Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnas, kuris kartą per mėnesį peržiūri stenduose esančią informaciją ir ją pakeičia aktualia, jeigu yra kokie pakeitimai.

Kybartų pataisos namuose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis interneto prieiga pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus patvirtintą tvarką. Nuteistieji gali naudotis riboto interneto prieiga pagal sudarytą lankymosi bibliotekoje grafiką, dalyvaujant bibliotekos darbuotojui ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui (būrio viršininkui). Vieno seanso trukmė gali būti iki 30 minučių, tačiau nuteistasis su rašytiniu prašymu gali kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą (būrio viršininką) dėl lankymosi bibliotekoje ne pagal grafiką.

Skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, Kybartų pataisos namų administracijos veiksmai buvo teisėti, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. prasme. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad pareiškėjas nebuvo kankinamas, su juo žiauriai ar nežmoniškai elgiamasi, kalinimo sąlygos atitiko visus galiojančius teisės aktus, Kybartų pataisos namų administracijos veiksmai buvo teisėti, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Pareiškėjui, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 74 str. 1 d.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartyje pasiūlyta teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus (būti išklausytam) (ABTĮ 52 str. 2 d.) pareiškėjas nepasinaudojo (b. l. 34, 35). Šalių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nesuteiktos teisinės konsultacijos ir dėl to patirtos neturtinės žalos.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atkreiptinas dėmesys, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis su prašymu kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl teisinės informacijos pagalbos suteikimo.

Asmens teisę gauti informaciją reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Minėtuose norminiuose teisės aktuose yra įgyvendinta Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta piliečio teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. Minėtas įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Paminėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik Įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai įstaiga atsisako pateikti informaciją, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.

Tačiau pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN administraciją būtent dėl teisinės informacijos suteikimo.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 str.).

Įstatymas apibrėžia, kad teisinė informacija – informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą, o teisinė konsultacija – patarimai teisės klausimais.

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo (2 str. 6 d.). Pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir (ar) teikia savivaldybės institucija (8 str. 1 d. 1 p.). Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys (11 str. 1 d.). Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą (15 str. 1 d.). Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, (toliau – savivaldybių tarnautojai) arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo <...> (15 str. 3 d.). Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą <...> (15 str. 7 d.).

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą (2 str. 1 d.). Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; 2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje; 3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys (11 str. 2 d.). Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją (18 str. 1 d.). Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai, sudarę sutartis su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. prašymu Nr. 5/30B1-2535 kreipėsi į Kybartų PN direktorių dėl teisinės informacijos pagalbos suteikimo (b. l. 8-9).

Kybartų PN 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 7/1-2710, atsakydami į pareiškėjo anksčiau paminėtą prašymą, informavo jį, jog Kybartų PN darbuotojai nuteistiesiems juridinių konsultacijų neteikia, taip pat informavo pareiškėją dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b. l. 7). Analogiška informacija pareiškėjui pateikta ir Kybartų PN 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. 7/1-350, atsakant į pareiškėjo 2018 m. vasario 19 d. prašymą Nr. P-361 dėl teisinės pagalbos informacijos suteikimo (b. l. 26).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstyta, darytina išvada, jog Kybartų PN nėra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas, institucijos kompetencijoje nenumatytas teisinių konsultacijų teikimas, todėl teismas konstatuoja, jog Kybartų PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

Atkreiptinas dėmesys, jog BVK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl nesuteiktos teisinės konsultacijos negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog pareiškėjas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo 2018 m. sausio 15 d. prašymu kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, kuri 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. (19)(7.8)SD-385 pareiškėjui išsamiai paaiškino apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą bei pasiūlė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 10-11).

Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-NT-4114-16669 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui (b. l. 6). Šis sprendimas buvo priimtas gavus pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. (2.1)NTP-1-4114 suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant skundą Jungtinių Tautų Organizacijai (b. l. 6). Todėl darytina išvada, jog pareiškėjui 2017 m. gruodžio 13 d., teikiant prašymą Kybartų PN administracijai dėl teisinės pagalbos informacijos suteikimo, jau buvo žinomi reikalavimai dėl teisinės pagalbos teikimo.

Pareiškėjas taip pat skunde minėjo, jog koridoriuose nėra iškabinta aktuali nuteistiesiems teisinė informacija, interneto prieiga ribojama iki 30 minučių per mėnesį, nėra galimybės atsispausdinti teisės aktų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kiekviename nuteistųjų būryje esančiame informaciniame stende yra skelbiama tuo metu galiojanti nuteistiesiems aktuali informacija, įvairūs teisės aktai. Už informacijos skelbimą yra atsakingas Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnas, kuris kartą per mėnesį peržiūri stenduose esančią informaciją ir ją pakeičia aktualia, jeigu yra kokie pakeitimai. Kybartų pataisos namuose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis interneto prieiga pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus patvirtintą tvarką. Nuteistieji gali naudotis riboto interneto prieiga pagal sudarytą lankymosi bibliotekoje grafiką, dalyvaujant bibliotekos darbuotojui ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui (būrio viršininkui). Vieno seanso trukmė gali būti iki 30 minučių, tačiau nuteistasis su rašytiniu prašymu gali kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą (būrio viršininką) dėl lankymosi bibliotekoje ne pagal grafiką (b. l. 17-18). Dėl riboto interneto prieigos naudojimosi seanso trukmės ir galimybės nuteistajam naudotis riboto interneto prieiga ne pagal būrio lankymosi bibliotekoje paskirtą grafiką patvirtina ir Kybartų PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1/10-360 patvirtintas nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašas (b. l. 27, 28-29).

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes (dėl neiškabintos teisinės informacijos koridoriuose, ribojamos interneto prieigos, nesuteiktos galimybės atsispausdinti teisės aktus), tačiau visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Byloje nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu ar apie jo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad skunde pareiškėjas iš esmės tik nurodė minėtus galimus Kybartų PN pažeidimus, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje (CK 6.271 str.). Pareiškėjas galimų neteisėtų veiksmų nesiejo su aukščiau nurodytų materialinės teisės normų saugomų vertybių pažeidimu, nurodant konkrečią su tuo susietą žalą ir kuo ji pasireiškė, taip leidžiant konstatuoti žalos kaip deliktinės atsakomybės sąlygos buvimą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, ir spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo (CK 6.271 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė