- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- A8.-92-1015/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03385-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas D. S. per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas D. S. per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.
Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino.. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Tokiu būdu D. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (ROIK Nr. 20125887628).
Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas D. S. nedalyvaujant, VĮ „Registrų centras“ šį protokolą D. S. išsiuntė 2020 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu (b.l. 5, 8).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, įteiktas tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta D. S. teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pripažino, kad Bendrovės finansinės atskaitomybės rinkiniai laiku nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui, tačiau nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas dėl objektyvių priežasčių, kas, jo manymu, lemia atsakomybę už padarytą nusižengimą lengvinančių aplinkybių egzistavimą. Finansinių nusikaltimų tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) 2018 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00038/18 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, kurio metu buvo paimti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenys nuo 2017-11-08. Bendrovė, neturėdama duomenų už pusę 2018 m. ataskaitinio laikotarpio, tikėjosi, kad užbaigus ikiteisminį tyrimą atgaus buhalterinės apskaitos dokumentus ir tuomet galės pateikti tikslius finansinės atskaitomybės duomenis VĮ Registrų centrui. Ikiteisminis tyrimas užtruko iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo du kartus atlikta (ir tikslinta) specialisto išvada, kurios pagrindu siekta nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą valstybei. Dėl šios priežasties kelis kartus tikslintas ir pranešimas apie įtarimą Bendrovės vadovui; paskutinį kartą patikslintas pranešimas apie įtarimą Bendrovės vadovui įteiktas tik 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja R. G. 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. P. prašymą ir patvirtino prokurorės 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo be kita ko nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-600038-18 įtariamojo D. S. atžvilgiu ir grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimtus daiktus. Ši nutartis jam buvo įteikta 2020 m. gruodžio 30 d., tačiau buhalterinės apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo institucija Bendrovei iki šiol nėra grąžinusi. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. gavęs el. laišką su prisegtu administracinio nusižengimo protokolu, jis pateikė prašymą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl apskaitos dokumentų grąžinimo. Jam žinoma, kad institucijos prašymą yra gavusios, tačiau atsakymo ar kvietimo atvykti pasiimti dokumentus iki šio paaiškinimo pateikimo dienos dar negavo. Bendrovė, siekdama mažinti šios administracinio nusižengimo bylos trukmę, pateikė VĮ Registrų centrui reikiamus finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 m. ir 2019 m. pagal tai, kokius dokumentus ir informaciją šiai dienai turi Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo. Kai ikiteisminio tyrimo institucija grąžins Bendrovei paimtus dokumentus, finansinės atskaitomybės rinkiniai nedelsiant bus patikslinti ir pateikti VĮ Registrų centrui. D. S. pabrėžia, kad nei jis, nei Bendrovė neturėjo siekio tikslingai neteikti informacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir pažeidimas buvo padarytas siekiant šiuos duomenis pateikti maksimaliai objektyvius ir teisingus. Paaiškino, kad pateikti registro tvarkytojui finansines ataskaitas reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, tačiau Buhalterinės apskaitos įstatymas reikalauja duomenis vesti vadovaujantis pirminiais buhalterinės apskaitos šaltiniais, kas vis dar negali būti padaryta, nes šių dokumentų vis dar negrąžino ikiteisminio tyrimo institucijos. Nei jis, nei Bendrovė, neturėjo tikslo nuo valstybės nuslėpti Bendrovės finansinės veiklos rezultatus ar kitą informaciją, o susidūrę su šia teisės šaltinių hierarchijoje vienodą padėtį užimančių teisės aktų reikalavimų kolizija, nusprendė suteikti pirmenybę tiksliam, o ne savalaikiam duomenų pateikimui, kas ir sukėlė šioje byloje nagrinėjamas pasekmes.
Paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad VĮ Registrų centras neinformavo jį apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir protokolo surašymą, taip pat nesikreipė nei į jį, nei į Bendrovę, primindamas ar pasiūlydamas ištaisyti pažeidimą. Mano, kad toks elgesys yra neteisėtas ir nesąžiningas, o protokolas surašytas nesigilinant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir neanalizuojant bylai reikšmingų aplinkybių; būtų protinga ir sąžininga informuoti asmenį apie administracinio nusižengimo padarymo nagrinėjimą ir galimybę nedelsiant nutraukti nusižengimo darymą. Šiuo atveju susidaro įspūdis, kad VĮ Registrų centras yra suinteresuota nubausti ir papildyti biudžetą baudomis, o ne užtikrinti, kad valstybės registras nedelsiant gautų reikiamą informaciją, kas būtent ir yra pradinis įstatymo leidėjo tikslas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant ir VĮ Registrų centras nėra pateikusi jokių įrodymų, kad protokolą jam ar Bendrovei iš viso siuntė, kas dar atitolino veiksmus dėl nusižengimo darymo nutraukimo. Be to, mano, kad jam iš pradžių turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
Šalies argumentai
D. S. prašo neskirti jam baudos už šio nusižengimo padarymą arba skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Žemesnės instancijos teismas
D. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, be jo paties paaiškinimų, pateiktų raštu, kuriais iš esmės neneigiamos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su minėtų dokumentų nepateikimu VĮ Registrų centrui, yra grindžiama ir šiaip byloje esančiais rašytiniais duomenimis:
- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 23 d. išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas D. S. eina nuo 2017 m. spalio 25 d.. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 metus Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti (b.l. 6-9).
- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2021 m. vasario 4 d. išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2021 m. sausio 27 d.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo buvo surašytas administracinis protokolas, yra padaromas neveikimu, kuris pasireiškia minėtame straipsnyje nurodytų finansinių dokumentų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo finansinių ataskaitų nepateikimo iki įstatymu nustatyto termino momento.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pateikti 2018 ir 2019 metų (iki 2019-06-01 ir atitinkamai iki 2020-06-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, nėra. Tačiau, kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad šis pažeidimas buvo padarytas dėl objektyvių priežasčių, nes FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, buvo paimti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenys nuo 2017 m. lapkričio 8 d. D. S. nurodė, kad neturėdami duomenų už pusę 2018 m. ataskaitinio laikotarpio, tikėjosi, kad užbaigus ikiteisminį tyrimą, įmonė atgaus buhalterinės apskaitos dokumentus ir galės pateikti tikslius finansinės atskaitomybės duomenis VĮ Registrų centrui. Tačiau, kaip nurodoma, ikiteisminis tyrimas užtruko iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos ir ikiteisminio tyrimo institucija buhalterinės apskaitos dokumentų iki šiol bendrovei nėra grąžinusi. Be to, nustatyta, kad D. S., gavęs iš teismo laišką su prisegtu administracinio nusižengimo protokolu, 2021 m. sausio 27 d. pateikė VĮ Registrų centrui reikiamus finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 m. ir 2019 m. pagal tai, kokius dokumentus ir informaciją šiai dienai turi Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo.
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl sprendžiant klausimą dėl D. S. kaltės, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, turi būti įvertinta, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tinkamai atliko jam, kaip įmonės vadovui, teisės aktuose nustatytas pareigas, kiek tai susiję su šioje byloje aktualia bendrovės (jos atsakingo asmens) pareiga – t. y. ar ėmėsi visų sau prieinamų priemonių užtikrinti, kad Juridinių asmenų registrui būtų laiku pateikti jo vadovaujamos įmonės 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių duomenys.
Teismui pateikta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis patvirtina D. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje iš tikrųjų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00038-18 pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Šia teismo nutartimi D. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti buhalterinės apskaitos dokumentai turėtų būti grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nors ši teismo nutartis nepaneigė D. S. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai bendrovei nebuvo grąžinti iki 2020 metų pabaigos ir, D. S. teigimu, jie teismo posėdžio dienai, t.y. 2021 m. sausio 28 d. taip ir nebuvo grąžinti, tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, neatleidžia bendrovės vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo, juo labiau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2021 m. sausio 27 d. (dar negrąžinus bendrovei paimtų dokumentų) pagal tai, kokius dokumentus ir informaciją tai dienai turėjo Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad D. S. turėjo galimybę įstatymu nustatytu terminu pateikti VĮ Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 ir 2019 metus, tačiau tai padarė tik gavęs teismo pranešimą apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, t.y. pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Pažymėtina tai, kad D. S. nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių matytųsi, jog jis būtų informavęs VĮ Registrų centrą apie susiklosčiusią situaciją dėl paimtų bendrovės dokumentų ir galimybės pateikti išsamius ataskaitų rinkinius, be to, teismas neturi ir duomenų, kad jis atliekamo ikiteisminio tyrimo metu būtų kreipęsis į tyrimą atliekančią ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydamas atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų (jų kopijų), siekiant įvykdyti aktualią pareigą, ar kad jam ikiteisminio tyrimo įstaiga būtų atsisakiusi pateikti minėtų kopijas ir pan. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, visgi leidžia manyti, jog D. S., kaip bendrovės vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir nedėjo visų reikiamų pastangų, siekdamas įvykdyti jam įstatyme įtvirtintas pareigas.
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 40, 72, 226, 417, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2665, kuriuo buvo pakeistos ANK 608 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, numatant specialų pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir už ANK 223 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais. Todėl priešingai nei teigiama rašytinuose paaiškinimuose, VĮ Registrų centras prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neturėjo pareigos informuoti asmenį apie padarytą nusižengimą ir leisti jam geranoriškai ištaisyti klaidą, nes bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkinių periodišką pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuos atsakingi įmonių asmenys (vadovai) privalo žinoti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas teiginys, kad jis apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą ir jam iškeltą bylą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį sužinojo tik gavęs iš teismo elektroninį laišką, nepaneigia jo kaltės, padarius nagrinėjamą nusižengimą, nes administracinio nusižengimo protokolas D. S. buvo surašytas 2020 m. lapkričio 23 d., t.y. jau pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, kuomet Juridinių asmenų registrų tvarkytojui turėjo būti pateikti bendrovės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai. Kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formali, todėl administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo finansinių ataskaitų nepateikimo iki įstatymu nustatyto termino momento ir pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
Taip pat nesutiktina su paaiškintuose nurodytu argumentu, kad D. S. iš pradžių turėjo būti surašytas administracinis nurodymas, nes ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų maksimali bauda. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta maksimali bauda yra 3000 (trys tūkstančiai) eurų.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad D. S. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, nuo 2017 m. spalio 25 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per įstatymų nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 ir 2019 metų uždarosios akcinės bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams nuo 200 iki 3000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. S. – byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į tai, kad D. S. vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 ir 2019 metus VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti 2021 m. sausio 27 d. (nors tai, kaip minėta, nešalina administracinės atsakomybės, visgi ši aplinkybė individualizuojant administracinę nuobaudą vertintina kaip svarbi, rodanti asmens požiūrį į būtinumą laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, į savo pareigų vykdymą ir pan.), byloje esančius duomenis apie jo paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl bendrovės dokumentų paėmimo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kas iš dalies lėmė tai, kad galimybė pateikti išsamius bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius buvo apsunkinta, teismas sprendžia, kad duotu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti D. S. švelnesnę nuobaudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
D. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.