- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- ATP-84-350/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gytis Stasevičius Administracinė byla Nr. ATP-84-350/2015
2015 m. kovo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalį ir nubausta 14 eurų bauda už tai, kad ji, 2014-10-25, apie 20.25 val., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame prekybos centre V. , esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos m. pardavėja, pardavė neblaiviam V. G., kuriam nustatytas 2,80 prom. girtumas, du 0,5 l plastikinius butelius vyno „ Debesėlis“, 18 proc. alkoholio koncentracijos ir vieną butelį 0.5 l talpos degtinės „Lithuanian originil“ 40 proc. alkoholio koncentracijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse“ taisyklių 9.3. p. ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimą, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka, jis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir netinkamai jas įvertino. Neneigia pardavusį alkoholį V. G., tačiau tvirtina, kad nepastebėjo, kad jis neblaivus, o jei būtų pastebėjusi, alkoholio jam nebūtų pardavusi. Minėtas asmuo parduotuvėje nesvirduliavo, prie kasos jis nekalbėjo, alkoholio kvapo nuo jo nepajuto ir nebuvo jokių požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie jo galimą girtumą. Tai rodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios parduoti alkoholį neblaiviam asmeniui, tokiu būdu administracinė teisena jos atžvilgiu negalima.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į A. G. apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius prašo A. G. apeliacinio skundo netenkinti, nes iš jo turinio suprantama, kad ji siekia išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad alkoholio verslas yra licencijuojama veikla, kuri turi būti vykdoma itin atsakingai, o A. G., būdama pardavėja, privalėjo laikytis atitinkamų teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių prekyba alkoholiu ir būti itin dėmesinga juo prekiaujant. Nežiūrint į tai, ji pardavė alkoholį akivaizdžiai neblaiviam asmeniui, kurio neblaivumas buvo visiškai akivaizdus policijos pareigūnams. Jos teiginiai, kad ji nesupratusi pirkėją esantį neblaivų, vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
A. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad pardavė alkoholį neblaiviam asmeniui V. G.. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurio pažeidimu kaltinama apeliantė, nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. G. neneigia pardavusi alkoholį V. G., tačiau nurodo nesupratusi, jog jis tuo metu buvo neblaivus ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta.
Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik teismas turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl A. G. kaltės padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės buvimo, vadovavosi teismo posėdžio metu duotais liudytojo - policijos pareigūno M. N. parodymais apie tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis nuo parduotuvės kasų pamatė ateinantį alkoholį nešantį asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus - svirduliavo, veidas buvo raudonas, nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas. Jam nustatė beveik trijų promilių girtumą. Liudytojas nurodė, kad jam matant šį asmenį jokių abejonių dėl jo girtumo nekilo.
Šio liudytojų suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti A. G. nustatytas, todėl apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai jais vadovavosi, tuo labiau kad šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.
Liudytojas V. G. nurodė, kad prieš pirkdamas alkoholį iš prekybos centro V., su draugu buvo išgėrė 5 butelius 18 proc. stiprumo vyno ir jį išgėrus atėjo nusipirkti dar ( b.l. 8). Aptariamo pažeidimo metu, dalyvaujant pažeidėjai, jam buvo nustatytas 2.80 promilių girtumas, be to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį. V. G. su padarytu teisės pažeidimu sutiko ( b.l. 11)
Taigi apibendrindamas šiuos duomenis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju pardavėja A. G. parduodama alkoholį V. G., objektyviai galėjo ir turėjo pastebėti, kad pirkėjas, siekiantis įsigyti alkoholinį gėrimą, yra aiškiai neblaivus, ir privalėjo jam alkoholio neparduoti, kadangi tą daryti draudžia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, o to nepadariusi, pati padarė ATPK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, jog ji neva nesupratusi, kad pirkėjas yra neblaivus, atsižvelgiant į V. G. nustatytą girtumo laipsnį, yra visiškai nelogiški ir vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (pvz. LVAT nutartys Nr. A858-123/2013, A525-331/2014, A525-481/2014 ).
Taigi, atsižvelgęs į tai bei į nustatytas faktines bylos aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismo išvada, kad apeliantė protokole nurodytu metu dirbdama pardavėja, pardavė alkoholį akivaizdžiai girtam asmeniui ir tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymo draudimą pardavinėti alkoholinius gėrimus girtiems asmenims, t. y. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, padaryta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Vien tai, kad apeliantei yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad ji patraukta administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.
Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.