Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-04-06 · Byla Nr. TS-13-319/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
TS-13-319/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34225-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. TS-13-319/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34225-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 357-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu bausmės subendrintos ir paskirta galutinė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

2020 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas – galutinė bausmė 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

A. J. bausmės pradžia – 2020 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 5 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. liepos 23 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 357-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2021 m. liepos 24 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. A. J. teistas 5 kartus, visus kartus už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vieną kartą už vagystę ir plėšimą, nusikaltimai smurtiniai, dažnai apsvaigus nuo alkoholio. Praeityje buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygas. Nusikaltimams būdingas modelis, kadangi nusikaltimai vykdomi apsvaigus nuo alkoholio, taip pat kiekvienas įvykdytas nusikaltimas susijęs su fizinio skausmo sukėlimu. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdo. Teigė, jog būnant laisvėje dažnai vartojo alkoholį, beveik kiekvieną savaitgalį, vartodavo dideliais kiekiais. Išgėrus alkoholio, smurtaudavo. Visi nuteistojo teistumai susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Kai alkoholio nevartodavo, teigė, jog dirbdavo. Administracine tvarka baustas 15 kartų (iš jų 10 nusižengimų susijusių su alkoholio vartojimu). Nors nuteistasis dalyvavo Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos „Įžanginėje grupėje“, išklausė šešias temas, tačiau diskusijose buvo pasyvus. Nusikalstamo elgesio priežastimi nurodo negebėjimą suvaldyti kylančių stiprių emocijų pavartojus alkoholio, kuomet pasireiškia smurtinis agresyvus elgesys. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Impulsyvumo bruožą dar labiau sustiprina turima priklausomybė alkoholiui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: nestabili darbo patirtis, skolos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 57 balais pagal OASys vertinimo metodiką, nors rizika žemėjo, tačiau nepakankamai. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam A. J. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 357-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, kad Komisija neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad jis iš sesers gauna 20 eurų, kurių vos užtenka asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl negali mokėti finansinių įsipareigojimų, o Alytaus pataisos namų administracija nesuteikia darbo. Teigia, kad Komisijos nurodytas teiginys, jog būnant laisvėje jis dažnai vartojo alkoholį, beveik kiekvieną savaitgalį ir dideliais kiekiais yra melagingas ir visiškai neatitinkantis realybės. Taip pat nesutinka su Komisijos teiginiu, jog dalyvaudamas Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos „Įžanginėje grupėje“ diskusijose buvo pasyvus, nes diskusijose dalyvavo tiek pat kiek ir visa grupė. Komisijos nurodytą teiginį apie jo negebėjimą suvaldyti kylančių stiprių emocijų, laiko visiškai nepagrįstu.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. J. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir didelę reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė – 57 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 37 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir žemėjo, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. A. J. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra priskiriama prie vidutinės, todėl negalima teigti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis A. J. mokosi, turi įgijęs siuvėjo profesinę kvalifikaciją ir pastatų renovatoriaus kvalifikaciją, pataisos namuose išreiškė norą dirbti, siekia įsidarbinti ūkio aptarnavimo būryje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius, vidaus tvarkos nepažeidinėja. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš Komisijos posėdžio 2021 m. vasario 24 d. protokolo Nr. 357-32 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių tik 1 pasisakė už ir 6 pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau nuteistasis buvo teistas penkis kartus, visus kartus už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vieną kartą už vagystę ir plėšimą, nusikaltimai smurtiniai, dažnai apsvaigus nuo alkoholio, pirmą kartą nuteistas 26 metų amžiaus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, be to, praeityje buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistojo įvykdytiems nusikaltimams būdingas modelis, kadangi nusikaltimai vykdomi apsvaigus nuo alkoholio, taip pat kiekvienas įvykdytas nusikaltimas susijęs su fizinio skausmo sukėlimu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Todėl būtina įvertinti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius rodo didelį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiais kriminogeniniais veiksniais dar ir šiuo metu įvardijama: nestabili darbo patirtis, skolos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 11 klasėje, taip pat yra įgijęs siuvėjo profesinę kvalifikaciją ir pastatų renovatoriaus kvalifikaciją. Pagal pastatų renovatoriaus profesiją dirbo apie pusantrų metų (duomenys neskelbtini), taip pat kelis metus (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs ir dokumentą, patvirtinantį, jog (duomenys neskelbtini) priims nuteistąjį į darbą išėjusį iš pataisos namų pagalbinio darbuotojo pareigose. Teismas teigiamai vertina tai, jog nuteistasis išreiškia norą užsiimti darbine veikla, tačiau nurodytas dokumentas dėl jo tolimesnio darbo negali būti išskirtinai sureikšmintas, kadangi jis yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio. Visos aptartos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Impulsyvumo bruožą dar labiau sustiprina turima priklausomybė nuo alkoholio. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip vidutiniškai išugdytas: stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškos ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti patenkinamai: dažniausiai pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Praeityje yra būta atvejų (dažniausiai būnant apsvaigus nuo alkoholio), kuomet nuteistasis prarasdavo savitvardą ir pasielgdavo agresyviai, ką pagrindžia smurtinių nusikaltimų istorija. Be to, nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pataisos namuose gauti antstolių vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo, kurių suma 371 euras 95 centai, skola nepadengta, į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programos nelankė.

Teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. J. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, nestabili darbo patirtis, skolos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. J., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Be to, neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė – 7 mėnesiai 11 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu A. J. atlieka 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Praeityje A. J. jau yra penkis kartus teistas, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygas. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. J. ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. J. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis A. J. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 357-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 357-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. J. asmens bylą Nr. 16831 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas