- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-968-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01822-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- N. Ž.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- D. N., Ž. N., E. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4959-375/2013 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. Ž., tretiesiems asmenims D. N., Ž. N., E. N. dėl vaiko neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinių rūpintojų skyrimo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovei N. Ž., tretiesiems asmenims D. N., Ž. N., E. N. dėl vaiko neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinių rūpintojų skyrimo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo. Ieškovė be kitų reikalavimų prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovės N. Ž. išlaikymą dukrai E. N. po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti D. N. ir Ž. N. išimtinai nepilnametės poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovės N. Ž. dukrai E. N. laikiną išlaikymą po 200,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-02-05) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4959-375/2013. Išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskyrė D. N. ir Ž. N., išimtinai nepilnametės E. N. poreikių tenkinimui. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, kad byla yra neišnagrinėta, byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, atsakovė šiuo metu neturi draudžiamų pajamų, kadangi yra auginanti vaiką iki trejų metų, į atsakovės pareigą išlaikyti ne tik dukrą, kurios atžvilgiu reiškiamas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo, bet ir mažametį sūnų, ieškovo prašymą tenkintina iš dalies. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal apimtį visiškai toks pats kaip ir ieškinio reikalavimas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tokia apimtimi, kokia prašo ieškovas, jau vien dėl to, jog taip būtų išreikšta išankstinė teismo nuomonė dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, net neišanalizavus byloje pateiktų įrodymų, negavus atsakovės atsikirtimų ir nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovė N. Ž. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria priteistas 200,00 litų išlaikymas dukrai E. N., pavedant tvarkyti įvardintas lėšas D. N. ir Ž. N., panaikinti. Atsakovė nurodo, kad preliminarus išlaikymo priteisimas ir leidimas lėšomis disponuoti šiems asmenims- tai trečiųjų asmenų materialinės būklės gerinimas. Teismas savo nutartyje atsižvelgė dalinai į atsakovės dabartinę materialinę padėtį-augina mažametį vaiką, laikinai nedirba, tačiau neatsižvelgta į tai, kad atsakovė šiuo metu finansiškai nepajėgi Dianai ir Ž. N. teikti kas mėnesį po 200,00 litų. Atsakovė visiškai sutinka, kad duktė gyventų su atsakove ir jos išlaikymas visiškai būtų patenkintas. Gyventų su motina, broliuku, kitais šeimos nariais ir jos augimas nebūtų traumuojamas. Apie savo gyvenimą galėtų be gėdos ir įtarimų pasakoti draugams, pažįstamiems ir niekas jai negalėtų daryti priekaištų, kad ji ne tokia, kaip kiti vaikai. Atsakovei, nesuprantamas ieškovo institucijos darbuotojų juodinimas atsakovės prieš dukrą ieškinyje ir kituose dokumentuose. Tuo tarpu tuose dokumentuose, kur dukros išsakomas motinos atžvilgiu teigiamas jos vertinimas, ieškovas negarsina. Skyriaus vedėjai, pasirašiusiai ieškinį, derėtų giliau susipažinti su teismuose esančiomis bylomis ir juose esančiais dokumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant iš atsakovės N. Ž. išlaikymą dukrai E. N., privalu vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 1.2 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad E. N. motina, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigos dėl dukters išlaikymo. Tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios ribojimas (CK 3.179-3.184 straipsniai) ar kita teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose, tačiau ir tokiais atvejais lieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis) Nors N. Ž. turi pajamas, geras gyvenimo ir buities sąlygas, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės byloja apie tai, kad atsakovė N. Ž. nevykdo konstitucinės pareigos išlaikyti savo dukters. Atsakovė N. Ž. raštu yra pati sutikus, kad jai būtų apribota motinos valdžia ir priteistas išlaikymas dukrai. Iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad atsakovė N. Ž., dukters E. N. atžvilgiu, neatsakingai atlieka savo pareigas, ja tinkamai nesirūpina, neteikia jai išlaikymo. Nuo pat laikinosios globos atsakovės dukrai nustatymo, N. Ž. savo dukrai neteikia jokio išlaikymo, mergaitė yra išlaikomas valstybės. Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus moteris, todėl privalo teikti išlaikymo lėšas dukrai išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovei N. Ž., tretiesiems asmenims D. N., Ž. N., E. N. dėl vaiko neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinių rūpintojų skyrimo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovės N. Ž. išlaikymą dukrai E. N. po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti D. N. ir Ž. N. išimtinai nepilnametės poreikių tenkinimui (b.l. 3-11). Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovės N. Ž. dukrai E. N. laikiną išlaikymą po 200,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-02-05) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4959-375/2013. Išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskyrė D. N. ir Ž. N., išimtinai nepilnametės E. N. poreikių tenkinimui (b.l.107-108).
CK 3.155 str. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Pagal CK 3.180 str. 1 d. teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002 m.). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 str. 2 d.).
LR CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str.1 d.). Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; kt.).
Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 1000,00 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei atsakovės dukrai – 200,00 Lt kas mėnesį nėra pernelyg didelis. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Apeliantė nepateikė duomenų, kad nepilnametei dukrai išlaikymą teikia ir kad jos teikiamas išlaikymas yra pakankamas konkrečiu atveju (CPK 178 str.). Atsakovės finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaiko tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vėl gi išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą,
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog apeliantės (atsakovės) N. Ž. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Kauno apylinkės teismo 2013m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.