- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1591-173/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02731-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“
- Atsakovas
- UAB „Skirnuva“
- Advokatai
- Albertas Šekštelas, Algis Molevičius
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Snieguolei Kaminskaitie, dalyvaujant ieškovo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ atstovui advokatui Algiui Molevičiui, atsakovo UAB „Skirnuva“ atstovui advokatui Albertui Šekštelui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB “Fauga Vilniaus prekybos centro“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Faugos Vilniaus prekybos centro“ ieškinį atsakovei UAB “Skirnuva“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB “Fauga Vilniaus prekybos centro“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB “Skirnuva“ 51 828,17 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-22 kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 188 750,94 Lt skolą, 1520,50 Lt delspinigių, 15,21 dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2009-10-02 atsakovė UAB „Skirnuva“ pateikė priešieškinį, prašydama iš jų priteisti 273 810,12 Lt dydžio netesybas. Savo reikalavimo užtikrinimui, UAB „Skirnuva“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ turto areštą. 2009-10-15 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant jų nekilnojamą ar kilnojamą turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai- pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias jiems ir esančias pas juos arba pas trečiuosius asmenis 273 810,12 Lt sumai. Vykdant šią teismo nutartį antstolė 2009-10-21 patvarkymu areštavo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ kilnojamąjį turtą (transporto priemones) už 49 800 Lt bei pinigines lėšas 224 010,12 Lt sumai. 2009-11-17 antstolė patikslino turto arešto mastą ir areštavo kilnojamąjį turtą (transporto priemones) už 89 000 Lt bei pinigines lėšas 135 010,12 Lt sumai. Dėl areštuotų piniginių lėšų, sutriko jų atsikaitymai su tiekėjais ir pirkėjais, kas sąlygojo bendrovės įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą bei nuostolių atsiradimą. 2010-03-15 Kauno apygardos teismas jų ieškinį patenkino pilnai, o atsakovės UAB „Skirnuva“ priešieškinį atmetė. 2011-02-21 Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo UAB „Skirnuva“ apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pagal atsakovės nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė patyrė šiuos nuostolius ir prašo juos atlyginti:
1) sumokėtos UAB „Fauga“ 32 800, 64 Lt palūkanos už laiku negrąžintą trumpalaikę paskolą;
2) 15 000 Lt bauda sumokėta UAB „Al Construction“;
3) 4027,53 Lt negauto pelno dalis, negalint disponuoti areštuotomis prekėmis sandėlyje ir areštuotomis lėšomis.
Patirtą žalą, bendroje sumoje 51 828,17 Lt,ieškovė prašė priteisti remiantis CPK 147 str. 3d.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Skirnuva“ ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovė “Fauga Vilniaus prekybos centro“ turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė. Mano, kad ieškovės nurodyti nuostoliai nėra realūs, o net ir esant tam tikriems nuostoliams, jie nebuvo tiesioginė jų taikymo pasekmė, t.y. nėra priežastinio ryšio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl realiai areštuotų lėšų sumos. Vien ta aplinkybė, kad antstolis vykdydamas teismo nutartį priėmė patvarkymus areštuoti atitinkamas sumas ieškovės banko sąskaitose, dar nereiškia, kad tokia suma ir buvo realiai areštuota, t.y. kad ieškovė neteko galimybės disponuoti nurodyto dydžio apyvartinėmis lėšomis. Kaip matyti iš antstolės patvarkymo, 2009-11-11 ieškovės banko sąskaitose buvo tik 11 483,88 Lt. Nėra duomenų, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 2010-04-15 ši suma būtų iš esmės padidėjusi. Sąskaitose nesant areštuotinų lėšų, jokie nuostoliai dėl arešto negalimi, t.y. jie nėra realūs. Ieškovė 5 procentų palūkanas skaičiuoja ir nuo areštuotų prekių vertės (102 729,80 Lt), tačiau pati ieškovė 2009-11-30 įsipareigojimu patvirtino, kad šios prekės nėra skirtos jokios sutarties ar prievolės vykdymui, nėra įkeistos ar areštuotos bei joms nėra taikomi jokie apribojimai. Ieškovės pateiktas 2009-11-24 „Swedbank“ banko atsakymas neįrodo, kad bankas paskolą apyvartinėms lėšoms atsisakė suteikti būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės įsiskolinimas motininei įmonei UAB „Fauga‘ susidarė iki 2009-06-01, t.y. dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės pateikta 2009-06-01 paskolos sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, todėl susitarimas dėl 20 procentų palūkanų normos yra nepagrįstas, nes jos yra aiškiai per didelės. Kauno apygardos teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių areštavo ne tik pinigines teises, bet ir turtines teises, tačiau ieškovė jai priklausančias turtines teises (kreditorinius reikalavimus) nepaisydamas teismo draudimo perleido trečiajam asmeniui – UAB „Fauga“. 2009-09-03 karuselinių durų tiekimo sutartis ieškovės nebuvo įvykdyta ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pati ieškovė 2009-10-26 reikalavime dėl nuostolių užtikrinimo nurodė, jog įmonės veikla yra paremta prekių tiekėjų mokėjimų atidėjimu ir UAB „Fauga“ prekiniais kreditais.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės UAB „Faugos Vilniaus prekybos centro“ ieškinį atsakovei UAB “Skirnuva“ dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš UAB „Skirnuva“ UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ 193,39 Lt nuostolių dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo; priteisti iš UAB „Skirnuva“ 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 193,39 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš UAB „Skirnuva“ UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ 5,80 Lt žyminį mokestį; priteisti iš UAB „Skirnuva“ 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisti iš UAB Faugos Vilniaus prekybos centras“ 18,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Tikį sprendimą teismas motyvavo, jog ieškovė neįrodė, kad nuostoliai dėl palūkanų mokėjimo laiku negrąžinus kredito atsirado būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o ne nuo įmonės, kuri savo veiklą vykdė tik iš motininės įmonės UAB „Fauga“ skolintomis lėšomis ir prekių tiekėjų mokėjimų atidėjimais, finansinės padėties, kuri priklausė nuo to, kiek UAB „Fauga“ skolino tas lėšas ir kiek prekių tiekėjai atidėjo mokėjimus. Reikalavimų įskaitymo sutartis (1 tomas, 25 b.l.) patvirtino, kad nuostoliai dėl priskaičiuotų palūkanų nėra realūs, nes ieškovė perleido motininei įmonei kreditorinio reikalavimo teisę į kai kurių pirkėjų skolas, taip padengdama mokėtinų palūkanų įsiskolinimą. Taip pat ieškovė neįrodė, kad 2009-09-03 sutartis su UAB „Al Construction“ dėl 2 komplektų automatinių durų pagaminimo (gamintojas- „Besam“ Švedija) (1 tomas, 26-27 b.l.) pirma laiko buvo nutraukta dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kadangi areštas piniginėms lėšoms uždėtas 2009-10-21, t.y. daugiau kaip po 1,5 mėnesio nuo sutarties sudarymo. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad įmonės piniginės lėšos komercinėje veikloje dalyvavo per motininę įmonę UAB „Fauga“, todėl ieškovės patirtus nuostolius skaičiavo tik nuo nedalyvavusių apyvartoje piniginių lėšų, o ne nuo piniginių lėšų arešto masto ir priteisė UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ 193,39 Lt nuostolių dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo. Nuostolius paskaičiavo pagal ieškovės pateiktą formulę (arešto suma dauginama iš taikomos metinės palūkanų normos, padalintos iš metuose esančių dienų skaičiaus ir padauginta iš arešto taikymo dienų skaičiaus) už du laikotarpius - nuo 2009-10-21 iki 2009-11-17, kai šiuo laikotarpiu bendrai iš banko sąskaitų sprendžiant įmonės komercinėje veikloje nedalyvavo 36 655,10 Lt (36 655,10 Lt x 5/365 x 27= 135,57 Lt.); ir už laikotarpį nuo 2009-11-17 iki 2009-12-01, kai šiuo laikotarpiu bendrai iš banko sąskaitų sprendžiant įmonės komercinėje veikloje nedalyvavo 32 472,93 Lt (32472,93 Lt x 5/365x13= 57,82 Lt). Taigi, tokiu būdu teismas nustatė bendrą nuostolių sumą 193,39 Lt. Laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-05-12 nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo, kadangi pagal banko apyvartas sprendžiant, visi įmonės pinigai pilnai dalyvavo komercinėje veikloje.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir teikia apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, kad paskolos sutartis tarp UAB „Fauga“ ir UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ tuo metu, kai „ieškovė jau turėjo pradelstą prekybinį įsiskolinimą už prekes tai pačiai UAB „Skirnuva“, todėl debitorinio įsiskolinimo suma ir buvo pavesta trumpalaikiu kreditu vieninteliam ieškovės akcininkui UAB „Fauga“ palankiomis sąlygomis". Šiuo atveju teismas neteisingai konstatavo aplinkybes nurodydamas, kad ieškovas buvo skolingas UAB „Skirnuva“, kai sutarties sudarymo momentu UAB „Skirnuva" turėjo pradelstą skolą UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ 461 700,73 Lt sumoje. Be to paskolos sutartis nebuvo sudaryta palankiomis UAB „Fauga“ sąlygomis, o jos sąlygos atitiko tuo metu esamoms finansinės rinkos sąlygoms, t.y. 6 mėnesių paskolai buvo nustatyta 10 % metinių palūkanų norma (VILIBOR buvo 9,12 proc. ). Padidinta iki 20 % metinių palūkanų norma buvo numatyta sutartyje kaip sankcija už laiku negrąžintą kreditą, t.y. taikoma palūkanų norma už kreditą ir palūkanų norma kaip netesybos. Tokias pat sankcijos tuo pat metu buvo taikomos komercinių bankų paskolos sutartyse už paskolos sumos negrąžinimą. Tokiu būdu, 2009-06-01 d. UAB „Fauga“ ir UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ sudarytos paskolos sutarties Nr.PASK200906-01 sąlygos atitiko rinkos sąlygoms. UAB „Fauga“ ir UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras" yra savarankiški ūkio subjektai, kurie turi savo atskirą turtą ir balansą, bei gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Komerciniai sandoriai tarp motininės ir dukterinės įmonės turi būti vykdomi tikrąja rinkos kaina, nes tai atitinka reikalavimui dėl teisingo mokesčių apskaičiavimo. Todėl šioje skundo dalyje UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ nuostolius sudaro palūkanos 19650 Lt sumoje, sumokėtų UAB „Fauga“ už negrąžintą paskolą. Apeliantas dėl nuostolių, atsiradusių sumokėjus 15000Lt baudą už sutarties nutraukimą nurodo, kad teisinas teigdamas, jog tikėtina, kad sutartis galėjo būti nutraukta ir ne dėl apyvartinių lėšų trūkumo, o dėl neįvykusio susitarimo su durų gamintojų „Besam“, vadovavosi prielaidomis, kurios nėra paremtos jokia byloje esančia medžiaga, nes nei ieškovas, nei atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių dokumentų, susijusių su UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ ir kompanija „Besam“ komerciniais santykiais. Tokiu atveju, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėjama teismo posėdyje, ji nėra žinoma šalims bei apie ją nėra jokių įrodymų byloje. Savo veiklos finansavimui UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo, bet atsižvelgiant į taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, bankas atsisakė suteikti trumpalaikį finansavimą, todėl UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ neturėjo galimybės laiku ir tinkamai apmokėti tiekėjams už prekes bei vykdyti sudarytas sutartis. Teismas sprendime pripažino, kad piniginės lėšos, kurios nedalyvavo apyvartoje ir buvo areštuotos, atnešė UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ nuostolį – negautas pajamas, kadangi UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ dėl nepagrįsto turto arešto negavo 2444,59 Lt pelno, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 2251,2 Lt patirtos žalos. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas prašo iš dalies pakeisti 2011-04-22 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, paliekant galioti sprendimo, dalį dėl priteisimo iš UAB Skirnuva" UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ 193, 39 Lt nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, bei priimti naują sprendimą kitoje UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ ieškinio dalyje - jį patenkinant, bei priteisti iš UAB „Skirnuva“ UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ naudai 36 707,81 Lt patirtų nuostolių; 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; žymini mokestį bei išlaidas teisinei pagalbai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Skirnuva“ atstovas prašo atmesti ieškovo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ apeliacinį skundą ir palikti 2011-04-22 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti UAB „Skirnuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2009-06-01 paskolos sutartis tarp ieškovo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras" ir jo motininės įmonės UAB „Fauga" buvo sudaryta tuo metu, kai ieškovas jau turėjo pradelstą prekybinį įsiskolinimą už prekes. Ieškovo 461 700,73 Lt įsiskolinimas UAB „Fauga" susidarė dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Kauno apygardos teismo nutartis priimta tik 2009-10-15). Ir nors ieškovas teigia, kad ši praterminuota skola novacijos instituto pagalba (CK 6.141 str. 1 d.) buvo pakeista į paskolą (kreditą), tačiau, atsakovo vertinimu, 2009-06-01 paskolos sutartis turėtų būti vertinama ne kaip novacija, o tik kaip lengvatinio (papildomo) termino skolininkui suteikimas (CK 6.209 str.). Iš 2009-11-02 skolų suderinimo akto matyti, kad negrąžintos paskolos suma kartu su palūkanomis buvo 201 208,43 Lt. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitų išrašų, ieškovas 2009-11-01 banko sąskaitose teturėjo 16 633 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodomas kreditas būtų grąžintas ir po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovas, perleidęs UAB „Fauga“ savo reikalavimus į kitus skolininkus ir tokiu būdu „sumokėjęs“ priskaičiuotas palūkanas, nepatyrė jokių realių nuostolių, nes ieškovo finansinė padėtis priklausė tik nuo UAB „Fauga“, t.y. vienintelio ieškovo akcininko, kuris, kaip minėta, finansavo ieškovą. Nepaisant Kauno apygardos teismo 2009-10-15 nutarties areštuoti turtą, ieškovas jam priklausančias turtines teises (kreditorinius reikalavimus), perleido trečiajam asmeniui - savo motininei bendrovei UAB „Fauga“, tai rodo, kad sandoriai tarp ieškovo ir UAB „Fauga“ sudaryti tik dėl akių. Tai rodo ir nepagrįstai didelė numatytos palūkanos (20 proc.). Taigi ieškovas 201 208,43 Lt kredito savo motininei įmonei UAB „Fauga“ negalėjo grąžinti dėl savo finansinių galimybių ir piniginių lėšų trūkumo, o ne dėl taikyto piniginių lėšų arešto (CK 6.247 str.). Skundžiamame sprendime nustatyta, baudą kontrahentui UAB „Al Construction“ sumokėjo ne pats ieškovas, o jo motininė įmonė UAB „Fauga“. Tuo tarpu ieškovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad šią sumą jis butų sumokėjęs UAB „Fauga“. Apeliantas skunde išdėstomą klausimą dėl UAB „Fauga“ atlikto baudos papildomo patvirtinimo bei šios skolos padengimo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ pateikė tik apeliaciniame skunde, nors šis klausimas buvo keliamas ir akcentuojamas tiek atsakovo paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tiek baigiamosiose kalbose. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujai ieškovo teikiamą įrodymą (CPK 314 str.) - 2010-02-28 reikalavimų įskaitymo sutartį. Juo labiau, kad šio įrodymo patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Atsakovas atsiliepime pastebi, jog nors ieškovas prekes patiekti ir sumontuoti įsipareigojo iki 2009-11-27, tačiau 2009-11-23 (prašymo UAB „Al Construction" dėl sutarties nutraukimo pateikimo dieną) įmonė sąskaitose teturėjo apie 12 tūkst. Lt. Be to, nuo sutarties sudarymo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo praėjo daugiau negu 1,5 mėnesį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad per šį laikotarpį ieškovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų sutarties įvykdymui. Taigi, ieškovas neįrodė, jog ėmėsi protingų priemonių sutarties išsaugojimui. Atsakovo manymu, pats ieškovas 2009-11-30 įsipareigojime antstolei patvirtino, jog areštuotos prekės nėra skirtos jokios sutarties ar prievolės vykdymui, nėra įkeistos ar areštuotos bei joms nėra taikomi kiti apribojimai, t.y. iš esmės ieškovas patvirtino, kad šių prekių areštas jam nuostolių nesukels. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šios atsargos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu realiai galėjo būti panaudotos ieškovo veikloje ir sugeneruoti tam tikras pajamas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai ieškovo patirtus nuostolius negautų pajamų forma skaičiavo tik nuo nedalyvavusių apyvartoje piniginių lėšų, t.y. realiai areštuotų sumų, o ne nuo piniginių lėšų arešto mąsto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip nustatyta bylos faktiniais duomenimis, ieškovė UAB “Fauga Vilniaus prekybos centras“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB “Skirnuva“ 51 828,17 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-15 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant jų nekilnojamą ar kilnojamą turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai- pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias jiems ir esančias pas juos arba pas trečiuosius asmenis 273 810,12 Lt sumai. Pagal atsakovės nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė patyrė šiuos nuostolius ir prašė juos atlyginti: 1) sumokėtos UAB „Fauga“ 32 800, 64 Lt palūkanos už laiku negrąžintą trumpalaikę paskolą; 2) 15 000 Lt bauda sumokėta UAB „Al Construction“; 3) 4027,53 Lt negauto pelno dalis, negalint disponuoti areštuotomis prekėmis sandėlyje ir areštuotomis lėšomis. Patirtą žalą, bendroje sumoje 51 828,17 Lt, ieškovė prašė priteisti remiantis CPK 147 str. 3 d.
CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino keturias civilinei asmens atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės. Byloje kilus ginčui dėl žalos atlyginimo teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Tik nustačius visas išvardytas įstatyme sąlygas, galima spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir apimties. Pirmos instancijos teismas, motyvuotai nustatęs, jog ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio (CK 6.247 str., 6.249 str.), ieškinį tenkino iš dalies.
Kolegijos manymu, apelianto teiginys, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų arešto, UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ negalėjo laiku grąžinti UAB „Fauga“ paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Faktinės aplinkybės rodo, jog 2009-06-01 tarp ieškovės UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ ir UAB „Fauga“, kuri yra vienintelė ieškovės akcininkė, buvo sudaryta paskolos sutartis 461 700,73 Lt (1 tomas, 11 b.l.). Paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas 2009-11-01. Paskolą sudarė pradelstas einamasis prekybinis įsiskolinimas už prekes tiekiamas UAB „Skirnuva“. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nutarta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant UAB „Faugos Vilniaus prekybos centrui“ priklausantį nekilnojamą ar kilnojamą turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai- pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias jiems ir esančias pas juos arba pas trečiuosius asmenis, priimta 2009-10-15, t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po aptariamos paskolos sutarties pasirašymo ir jau esant įsiskolinimui. Tarp UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ ir UAB „Fauga“ pasirašyta sutartis nenumatė naujo prievolės dalyko, o tik konstatavo skolos UAB „Skirnuvai“ faktą, nenumatė skirtingo įvykdymo būdo (piniginė prievolė vykdoma natūra), nei prievolės šalių pakeitimo (CK 6.141 str. 1 d.). Dėl paminėtų aplinkybių ši sutartis negali būti laikoma novacija. Pastebėtina, jog apylinkės teismas tinkamai nurodė, kad apskritai apie nuostolių atsiradimą galima kalbėti tik už laikotarpį nuo antstolės patvarkymo surašymo, t. y. 2009-10-21 iki paskolos grąžinimo galutinio termino - 2009-11-01, ir tik dėl 224 010,12 Lt piniginių lėšų arešto, nes akivaizdu, jog transporto priemonių areštas negalėjo įtakoti nesavalaikio paskolos grąžinimo. Byloje esantys duomenys rodo, jog sutartimis dėl reikalavimų perleidimų (1 tomas, 17-22 b.l.) ieškovė UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ UAB „Fauga“ perleidusi reikalavimus į kitus skolininkus nepatyrė realių nuostolių, nes ieškovės finansinė padėtis priklausė tik nuo UAB „Fauga“, vienintelio ieškovės akcininko. Pateikti dokumentai patvirtina (3 tomas, 17 b.l.), jog ieškovas banko sąskaitose 2009-11-01 turėjo tik 16 633 Lt, ir nors ieškovas teigia, jog nuo 2009-10-21 iki 2009-12-01 iš viso į jo sąskaitą įplaukė 255 068,35 Lt ir šios sumos būtų pakakę UAB „Fauga“ skolai grąžinti su vieno mėnesio vėlavimu, tačiau per nurodomą laikotarpį apeliantas iš savo sąskaitų atliko 205 506,56 teismo leistinų mokėjimų, ir 2009-12-01 sąskaitų likutis buvo 54 714, 79 Lt. Kolegija sprendžia, jog iš aptartų aplinkybių pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas paskolos laiku sugrąžinti negalėjo ne dėl piniginių lėšų arešto, o dėl savo finansinių galimybių, kadangi nei iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei nuo jų taikymo momento 2009-10-15 Kauno apygardos teismo nutartimi, nei panaikinimo momentu, savo banko sąskaitose neturėjo paskolos grąžinimui reikalingos sumos.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skunde nurodomas apelianto motyvas, jog dėl areštuotų lėšų negalėjo įvykdyti 2009-09-03 karuselinių durų tiekimo sutarties, sudarytos su UAB „AL Cinstruction“, ir todėl buvo priverstas kontrahentui sumokėti 15000 Lt netesybas, yra nepagrįstas. Bylos faktiniai duomenys rodo, jog baudą kontrahentui UAB „Al Construction“ sumokėjo ne UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“, o UAB „Fauga“ ( 1 tomas, 33 b.l.). Iki apylinkės teismo sprendimo priėmimo, ieškovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, jog šią sumą jis UAB „Fauga“ būtų kompensavęs, nors, kaip matyti išbaigiamųjų kalbų (3 tomas, b.l. 49-50) ir 2011-04-08 teismo posėdžio protokolo (3 tomas, b.l. 52-60), priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo aiškinamasi dėl UAB „Fauga“ atlikto baudos papildomo patvirtinimo bei šios skolos padengimo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“. Aptariamus įrodymus ieškovas pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu (3 tomas, b.l. 80), ir nors apeliacinės instancijos teismas juos priima, tačiau sprendžiant apeliaciniame skunde išdėstytus klausimus, jie neturi esminės įtakos teismo sprendimui, kadangi, kaip pastebi kolegija, šis klausimas spręstas ir apylinkės teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad ir nors nuo sutarties dėl karuselinių durų sudarymo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, jog per šį laikotarpį ieškovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų sutarties įvykdymui ar protingų priemonių sutarties išsaugojimui. Dėl aptarto teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė.
Ieškovo teiginiai dėl nuostolių, atsiradusių dėl prekių, esančių sandėlyje, nedalyvavusių komercinės veiklos apyvartoje, apeliacinės instancijos teismo manymu, taip pat atmestini. Bylos aplinkybės rodo, jog UAB „Fauga Vilniaus prekybos centras“ 2009-11-30 įsipareigojime antstolei nurodė (1 tomas, b.l. 106 ), jog pagal pateiktą atsargų sąrašą prekės nėra skirtos jokios sutarties ar prievolės vykdymui, nėra įkeistos ar areštuotos bei joms nėra taikomi kiti apribojimai. Taigi, tokiu būdu pats ieškovas patvirtino, jog aprašytos prekės tuo metu nedalyvavo įmonės komercinėje apyvartoje, tad iš esmės prekių areštas nuostolių nesukėlė. Kolegija pastebi, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad areštuotos prekės realiai galėjo būti panaudotos prekyboje būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai apelianto patirtus nuostolius negautų pajamų forma skaičiavo tik nuo nedalyvavusių apyvartoje piniginių lėšų, tiksliau – nuo realiai areštuotų sumų, o ne nuo piniginių lėšų arešto mąsto. Be to, UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ patirtus 193,39 Lt nuostolius dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo apylinkės teismas paskaičiavo pritaikęs paties ieškovo ieškinyje pateiktą formulę: arešto suma dauginama iš taikomos metinės palūkanų normos, padalintos iš metuose esančių dienų skaičiaus ir padauginta iš arešto taikymo dienų skaičiaus. Kolegijos manymu, apylinkės teismas tinkamai nuostolius skaičiavo tik nuo apyvartoje nedalyvavusių piniginių lėšų. Todėl nuostoliai, remiantis ieškovo formule, teisingai buvo paskaičiuoti už du laikotarpius - nuo 2009-10-21 iki 2009-11-17, kai šiuo laikotarpiu bendrai iš banko sąskaitų sprendžiant įmonės komercinėje veikloje nedalyvavo 36 655,10 Lt (36 655,10 Lt x 5/365 x 27= 135,57 Lt.); ir už laikotarpį nuo 2009-11-17 iki 2009-12-01, kai šiuo laikotarpiu bendrai iš banko sąskaitų sprendžiant įmonės komercinėje veikloje nedalyvavo 32 472,93 Lt (32472,93 Lt x 5/365x13= 57,82 Lt). Taigi, tokiu būdu teismas nustatė bendrą nuostolių sumą 193,39 Lt. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-05-12 visi įmonės pinigai pilnai dalyvavo komercinėje veikloje, todėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytais įrodymais, gautais bei ištirtais įstatymų nustatyta tvarka. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimu (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymų nuostatų, priimdamas sprendimą, laikėsi, Teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo, įrodinėjimo naštą, jų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normas, tinkamai taikė deliktinės civilinės atsakomybės materialinės teisės normas (LR CK 6.247-6.249 str.). Teismas tyrė ir vertino visas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei padarytos žalos dydį (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.) ir tai tinkamai nurodė skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose (LR CPK 270 str.). Dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 dalis). aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos procesinės išlaidos (2,15 Lt) valstybės naudai bei atsakovo UAB „Skirnuva“ turėtos bylinėjimosi išlaidos 3630,00 Lt (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ (į.k. 125144575, Saltoniškių g. 29/3, Vilnius) 2,15 Lt (du litus 15 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbankas“).
Priteisti iš ieškovo UAB „Faugos Vilniaus prekybos centras“ (į.k. 125144575, Saltoniškių g. 29/3, Vilnius) 3630,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Skirnuva“ (į.k. 253663090, Naujoji g. 3, Alytus) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.