- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- I-2844-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00491-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. I. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Antanui Damuliui, atsakovo atstovei Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. I. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2015-01-09 sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-26 (00010); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2014-07-02 pareiškėjas įsigijo UAB „Kreatus“. Pažymėjo, kad akcijų įsigijimas iš konkretaus fizinio asmens negali būti laikoma, kad įmonė yra fiktyvi. Pareiškėjo vertinimu, natūralu, kad ne visos bendrovės veiklą vykdo, nes bendrovės veiklai svarbios ir kitos priežastys – pasikeitusi rinka, finansinių išteklių neturėjimas, komercinių ryšių neužmezgimas ir kt. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato ribojimų, kurie neleistų vienu adresu registruoti ne vienos įmonės buveines. Neneigė, jog adresu Šv. Stepono g. 5, Vilniuje, yra steigiami juridiniai asmenys, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, tai neįrodo, kad visi įsteigti juridiniai asmenys nevykdo ūkinės – komercinės veiklos.
Paaiškino, kad aiškinamajame rašte pateikė išsamią informaciją apie tai, kad ketina prekiauti drabužiais bei odos gaminiais, t. y. ketino importuoti šiuos gaminius iš Bangladešo Liaudies Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų bei juos eksportuoti Baltijos regionui. Pabrėžė, kad tai, jog šiuo metu įmonės veikla nėra intensyvi, nesudarė pagrindo atsakovui atsisakyti išduoti leidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, įtardamas, jog įmonė fiktyvi, nepareikalavo iš pareiškėjo jokių papildomų rašytinių įrodymų. Jei atsakovas būtų nurodęs pateikti sutartis ir kitus dokumentus, juos būtų pateikęs.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas įsigijo UAB „Kreatus“, kuri registruota Vilniuje, Šv. Stepono g. 5. Šiuo adresu esančioje patalpoje yra nuolat registruojamos įmonės, kurios po to parduodamos užsieniečiams tam, kad jie galėtų gauti leidimus laikinai gyventi (šiuo adresu savo buveines buvo įregistravusios apie 39 įmonės). Nurodė UAB „Kreatus“ aiškinamajame rašte nurodytas veiklos pobūdis – didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugų teikimas, gamyba, bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams; planuojama įmonės veikla – prekyba įvairiomis prekėmis, ketinama importuoti ir eksportuoti drabužius, lino bei odos gaminius. Pažymėjo, kad UAB „Kreatus“ įstatuose ir veiklos aprašyme bendrovės tikslai, veiklos pobūdis apibūdinti nekonkrečiai, abstrakčiai, pateiktos sutarties nuostatos taip pat nekonkrečios (nenurodomas prekių kiekis, kaina, pristatymo terminai, kitos esminės sąlygos). Pareiškėjas nepateikė komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių, konkretaus verslo plano, nenurodė, kokiais etapais ir kur užsienietis vykdys teisėtą veiklą, nenurodė potencialių prekių pirkėjų, prekių kainos, sandėliavimo vietos, planuojamo pelno ar nepateikė kitos panašaus pobūdžio informacijos, patvirtinančios pareiškėjo ketinimo užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje realumą.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog teisės aktuose nėra kalbama apie ribojimus, kiek tam tikru adresu gali būti registruota įmonių, nurodė, kad atsakovas nevertino juridinio asmens įsteigimo ar registracijos, o vertino visą visumą, t. y. konkretaus užsieniečio prašymą, pateiktus dokumentus ir aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Atsakovo teigimu, nustatytos aplinkybės tik patvirtina ginčijamu sprendimu nustatytą atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą – duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kadangi jo nusipirkta įmonė neturi realių galimybių vykdyti ūkinę komercinę veiklą buveinės adresu.
Pareiškėjas nenurodė, kokiais etapais įmonė vykdys veiklą, nenurodyta veiklos vykdymo vieta, gaminių, kuriais ketina prekiauti pareiškėjas, kainos, planuojamas pelnas, prekių sandėliavimo vieta, darbuotojų skaičius, ketinamos investuoti į verslą piniginių lėšų sumos, šių lėšų kilmė, potencialūs klientai bei galimi verslo partneriai, su kuriais pareiškėjas ketina bendradarbiauti, nepateiktos tokio galimo bendradarbiavimo sutartys, patalpų nuomos sutartys ar kiti dokumentai, galintys patvirtinti pareiškėjo ketinimų vykdyti ūkinę komercinę veiklą realumą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2015-01-09 sprendimo, kuriuo Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. I. A. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 10–13).
Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos. Pagal Įstatymo 26 str. 1 dalies nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduotas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą. Šio Įstatymo 40 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas piliečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Įstatymo 35 str. 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma.
Taigi, šios teisės normos aiškiai patvirtina, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 str. 1 dalyje nustatą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 str. 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 str. 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-09-09 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, kaip Lietuvoje įregistruotos bendrovės „Kreatus“ vieninteliam akcininkui ir vadovui. Kartu su šiuo prašymu užsienietis pateikė būtinus dokumentus, taip pat paaiškinimus dėl būsimos veiklos registruotoje bendrovėje (b. l. 21–60).
Atsiliepimas
Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą, 2015-01-09 sprendimu atsisakė išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. I. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas sutinka su atsakovo sprendime ir atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad pareiškėjas yra vienintelis bendrovės „Kreatus“ akcininkas, yra šios įmonės vadovas, to neneigia ir pats pareiškėjas. Tačiau nusipirktos bendrovės registracijos adresas yra tik formalus, realiai bendrovė šiuo adresu veiklos vykdyti neketina. Bendrovė „Kreatus“ registruota Šv. Stepono g. 5, Vilniuje (b. l. 62–64). Tai, kad šiuo adresu esančioje patalpoje yra nuolat registruojamos įmonės, kurios po to parduodamos užsieniečiams tam, kad jie galėtų gauti leidimus laikinai gyventi, neneigė ir pats pareiškėjas. Teismas daro išvadą, kad bendrovė „Kreatus“ neturi realių galimybių šiuo adresu vykdyti veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečio pateiktame aiškinamajame rašte dėl bendrovės veiklos (b. l. 48–50) nėra nurodyta, kokiais etapais įmonė vykdys veiklą, nenurodyta veiklos vykdymo vieta. Aiškinamajame rašte veiklos pobūdis apibūdintas abstrakčiai ir nekonkrečiai.
Teismo vertinimu, šios aplinkybės aiškiai patvirtina abejones dėl bendrovės finansavimo bei pareiškėjo žinių apie Lietuvos Respubliką, verslo sąlygas ir aplinką. Užsieniečio pateikti duomenys apie teisėtą ūkinę veiklą neatitinka tikrovės, nes jo nusipirkta bendrovė neturi realių galimybių vykdyti ūkinę komercinę veiklą buveinės adresu, pareiškėjas apskritai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių bendrovės veiklą kitu adresu. Todėl pareiškėjo pateiktas veiklos aprašymas sudarytas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, o ne užsiimti teisėta veikla, dirbant UAB „Kreatus“ direktoriumi.
Įstatymo 35 str. 1 dalies nuostatos aiškiai numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui neišduodamas, jeigu paaiškėja, jog pareiškėjas pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys apie bendrovę „Kreatus“ ir gyvenamąją vietą (b. l. 60) yra formalaus pobūdžio, siekiant įgyti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių papildomų duomenų ar dokumentų, kurie leistų įsitikinti, kad bendrovė „Kreatus“ tikrai vykdys deklaruotą veiklą.
Pažymėtina, kad vien tik Įstatyme nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014).
Esant šioms aplinkybėms, ginčo santykį reglamentuojančioms teisės normoms, darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jo tikslas buvo ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, sprendimas pagrįstais faktais ir teisės normomis, Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, objektyviai vertino faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo M. I. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.