Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2016-10-21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės vykdymo pradžia - 2016 m. spalio 21 d., pabaiga – 2027 m. spalio 21 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (2/3 bausmės) - 2024 m. vasario 21 d. (2024 m. vasario 15 d. likusi neatlikta bausmės dalis 3 m. 8 mėn. 7 d.).

Komisija, atsižvelgusi į visus ankščiau išvardintus veiksnius ir aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.

Lygtinio paleidimo komisija rekomendavo nuteistajam J. P. dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); dalyvauti anoniminių alkoholikų užimtumo programose (užsiėmimuose); nedaryti teisės aktų pažeidimų. Papildomai nutarė nuteistojo lygtinį paleidimą pakartotinai svarstyti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, tai yra iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė (2024-01-31 vertinimas), pirminis vertinimas – 2019-08-16 rizika vidutinė, o šiuo metu akivaizdžios pažangos nefiksuojama. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nekyla: bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Bausmę pradėjo atlikinėti Pravieniškių kalėjime, kur aktyviai dalyvavo sporto ir menų veiklose, sutiko dirbti įstaigos pasiūlytą darbą ir 2020-04-06 įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2020-06-04 baigė Meno terapijos grupę, skirtą geresniam savęs pažinimui, tarpasmeninių santykių gerinimui bei emocinio atsparumo didinimui. 2020-11-25 dalyvavo integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimo ir stiprinimo 24 akad. val. teoriniuose ir praktiniuose mokymuose. 2020 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Pravieniškių skyriaus 12 klasėje. 2021-06-04 baigė 6 užsiėmimų įžanginę grupę, skirtą priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai bei asmenims, siekiantiems išlaikyti blaivybę. 2023-09-25 baigė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nuo 2023-12-14 dalyvauja programoje „Tik tu ir aš“. 2023-12-18 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininko - vairuotojo pareigose. 2024-01-16 dalyvavo susitikime su (duomenys neskelbtini) Narkomanų anonimų atstovais. Taip pat 15 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, mokymąsi bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad visi nuteistąjį J. P. teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 6 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistasis, nors šiuo metu kaltę pripažįsta, tačiau savo vaidmenį yra linkęs minimalizuoti, racionalizuoti. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti net 6 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką: kriminalinė patirtis; finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu; mažiau struktūruotoje aplinkoje galinti sustiprėti neigiama kitų asmenų įtaka; psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei smurtinio elgesio tikimybė pavartojus alkoholio; problemų atpažinimo, sprendimo bei visapusiško pasekmių suvokimo stoka; kartais pasireiškiantis abejingumas aplinkos keliamiems reikalavimams, ir tik vienas apsauginis veiksnys – padidėjęs sąmoningumas.

Pažymėtina, jog nuteistasis J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir šis teistumas jam nėra vienintelis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką J. P. įvykdė jau būdamas teistas net 8 kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą, tačiau net ir iki šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės visi buvę teistumai bei nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir pastarasis toliau negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Akivaizdu, kad J. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Asmuo ne kartą pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, todėl net 7 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą trumpalaikės išvykos metu 2023-12-01 vartojo alkoholį. Praeityje nuteistasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Kartą teistas dėl papirkimo, kuomet, vairuodamas neblaivus, siūlė kyšį sustabdžiusiems pareigūnams. Taip pat kartą teistas už smurtą prieš žmoną, įvykio metu buvo neblaivus ir pripažįsta, kad tai turėjo įtakos jo elgesiui. Be to, turimais duomenimis, atlikdamas ankstesnes laisvės atėmimo bausmes, nuteistasis vartojo narkotines medžiagas. Nors šios bausmės atlikimo metu nefiksuotas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, nuteistasis prisipažįsta kelis kartus jų pavartojęs dėl kilusių emocinių sunkumų po brolio ir tėvo mirties, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog mažiau struktūruotoje aplinkoje J. P. vis dar sunku laikytis nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti reikalavimų, ypač susidūrus su sunkumais. Juolab, kaip rodo bylos medžiaga, jog iki dabartinio įkalinimo apie 10 metų periodiškai vartojo heroiną. Nors asmuo teigia ne kartą bandęs gydytis (duomenys neskelbtini), tačiau gydymas nebuvo visapusiškas, atliekama tik detoksikacija. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog tiek narkotinių medžiagų, tiek alkoholio vartojimas yra nuteistojo problema, kuri, be kita ko, didina ir nuteistojo smurtinio elgesio riziką pavartojus alkoholio, todėl nuteistajam būtina toliau dalyvauti resocializacijos priemonėse, gilinant suvokimą apie priklausomybę.

Nors Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neturėdamas tam teisės, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis jo atžvilgių priimtą nutarimą apskundė ir galutinis sprendimas jo atžvilgiu nėra priimtas, todėl šiuo atveju teismas šios aplinkybės nevertina, kaip J. P. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

Skunde nuteistasis akcentuoja, jog Komisijos nutarime nurodyta, jog pastaruoju metu su lėšų tvarkymu susijusi rizika yra valdoma, o turimas darbas bei jo išlaikymas gali padėti efektyviau integruotis į visuomenę, tačiau bylos duomenys bei pats nuteistasis patvirtina, jog ir iki įkalinimo nuteistasis gaudavo gana didelį atlyginimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusią ekonominę situaciją, tačiau vis tik gaunamų pajamų dydis nesutrukdė pastarajam nusikalsti, kadangi kaip nurodė J. P., pajamų pakakdavo poreikiams patenkinti, tačiau gyventi komfortiškai šiek tiek trūkdavo. Todėl teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo probacija.

Taip pat abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir tai, jog iki patenkant į įkalinimo įstaigą, nors J. P. ir nepriklausė jokiai nusikalstamai grupuotei, tačiau kadangi pats buvo vartojantis narkotines medžiagas, bendraudavo su tokiais pačiais asmenimis, todėl teismo vertinimu mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai vis dar išlieka ir gali skatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Savo skundu nuteistasis apeliuoja į tai, jog jo mamai dėl sveikatos būklės reikalinga pagalba, kitų artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti nebėra, tačiau šiuo atveju teismas pastebi, jog jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji J. P. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 21 d.), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis būtent laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog J. P. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.

Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis J. P. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, likusią neatliktos bausmės dalį, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2024 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. P.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo J. P. skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo J. P. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.