Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 4 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kieme, viešoje vietoje, išplūdo L. T. įvairiais necenzūriniais žodžiais, girdint kaimynei A. M., taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir nutraukti bylą.

Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad kieme sutiko išgėrusią L. T., bet pastarosios neįžeidinėjo, jokio kito žmogaus tą dieną nesutiko, A. M. nematė, kiek jam žinoma, ši buvo išvykusi. A. G. ginčija A. M. parodymus, pažymėdamas, kad su A. M. nesutaria jau daug metų, be to, mano, kad pastarosios parodymai nelaikytini patikimais, nes ankstesniuose posėdžiuose ji painiojo datas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti galioti, nes nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, o A. G., tiek duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek teismo metu, skirtingai nurodė aplinkybes apie įvykį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. G. kaltės. Nors skunde A. G. nurodė, kad necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau tokią A. G. versiją paneigia 2016 m. balandžio 20 d. L. T. pareiškimas ir paaiškinimas (b. l. 10, 15), 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. A. M. paaiškinimai (b. l. 14, 27), 2016 m. rugpjūčio 23 d. L. T. paaiškinimas (b. l. 28), teismo posėdžio metu duoti L. T. ir A. M. parodymai (b. l. 69–74). Apeliantas skunde teisingai pastebėjo, kad ankstesniuose posėdžiuose buvo iškilęs neaiškumas dėl datos, tačiau jis buvo pašalintas, ir Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamame 2016 m. gruodžio 9 d. nutarime nurodė, kodėl remiasi nukentėjusiosios L. T. ir liudytojos A. M. parodymais, kartu paneigdamas ir A. G. abejones dėl nukentėjusiosios ir liudytojos galimo šališkumo.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji L. T. ir liudytoja A. M. viso proceso metu teigė, kad A. G. vartojo necenzūrinius žodžius L. T. atžvilgiu. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji L. T. dar kartą parodė, kad ji sėdėjo su A. M. ant suoliuko, kai grįžo A. G. ir pavartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusioji paaiškino, kad prisimena būtent tą įvykį, nes tą kartą jai pasidarė bloga ir jai teko eiti į kambarį išgerti vaistų (b. l. 71). Liudytoja A. M. patvirtino nukentėjusiosios L. T. parodymus (b. l. 72), paaiškindama, kad ji girdėjo, kaip A. G. vartojo necenzūrinius žodžius L. T. atžvilgiu, po įvykio nukentėjusiajai pasidarė bloga. Nors A. G. ginčija A. M. parodymus, pažymėdamas, kad su A. M. nesutaria jau daug metų, tačiau šiuo atveju tai neduoda pagrindo abejoti liudytojos parodymais, nes jie sutampa su nukentėjusiosios parodymais, yra nuoseklūs ir detalūs, priešingai nei A. G. parodymai.

2016 m. gegužės 30 d. paaiškinime A. G. nurodė, kad 2016 m. balandžio 4 d. kieme iš viso nebuvo susitikęs su kaimynėmis L. T. ir A. M. (b. l. 24), o duodamas parodymus teisme iš pradžių aiškino, kad kieme buvo sutikęs tik L. T. (b. l. 70), po to – kad pažeidimo padaryti negalėjo, nes tuo metu jo nebuvo kieme, jis savo bute skaitė knygą (b. l. 71, 73), o apeliaciniame skunde nurodo, kad kieme sutiko išgėrusią L. T., kito žmogaus sutikęs nebuvo. Taigi, A. G., tiek duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek teismo metu, skirtingai nurodė aplinkybes apie įvykį. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė A. G. parodymais.

Įvertinęs bylos duomenis, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. G. kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jo veiksmai atitinka ATPK 174 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį A. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.