- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- eI2-2246-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38426-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Tomas Blinstrubis, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos architektų rūmams, Lietuvos architektų rūmai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Sauliaus Jakaičio, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Architektų rūmų profesinės etikos taryba 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimu Nr. 2019/05, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.1 ir 4.11 taikymo atvejus, nes elgėsi nesąžiningai, negarbingai, nedorai, be to, siekė diskredituoti kitus architektus, todėl perdavė klausimo nagrinėjimą Lietuvos architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijai, siūlydama taikyti minimalią nuobaudą – stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašo: 1) panaikinti asociacijos „Lietuvos architektų rūmai“ (toliau – ir Rūmai, LAR) (jos organo – Profesinės etikos tarybos) – 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2019/05 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę – asociaciją „Lietuvos architektų rūmai“ viešai (internetiniame tinklalapyje http://www.architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie Architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 2019/05 panaikinimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad Sprendimas priimtas peržengiant skundo ir Profesinės etikos tarybos kompetencijos ribas, nesant nešališkų tarybos narių kvorumo, Sprendimo argumentai abstraktūs ir nepagrindžiantys tariamų Etikos kodekso pažeidimų. Dėl nurodytų argumentų ieškovas skundžiamą Sprendimą laiko neteisėtu, o aplinkybė, kad Sprendimas 2019 m. gruodžio 6 d. buvo viešai paskelbtas atsakovės internetiniame puslapyje, sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjo dalykinei reputacijai. Dėl priimto ginčijamo Sprendimo pareiškėjui yra užkertamas kelias dalyvauti Architektų rūmų savivaldos rinkimuose į šių Rūmų tarybos narius.
2.2. Teigia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas aplinkybėmis susijusiomis su pareiškėjo rengto Administracinės paskirties pastato Šeimyniškių g. 28, Vilniuje (Objektas) statybos projekto svarstymu Atsakovo Vilniaus regioninės architektūros taryboje (VRAT), nors šių aplinkybių Pareiškėjas Skunde nenurodė. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į aplinkybes, kurios nesudarė skundo pagrindo, o buvo vienašališkai nustatytos pačios Tarybos, kuri pagal kompetenciją yra skundus nagrinėjantis, o ne kaltinamasis Rūmų organas. Dėl šios priežasties Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas.
2.3. Priimant sprendimą nebuvo užtikrintas Tarybos veiklos nuostatų 15 punktas, garantuojantis nešališkumą svarstant architektų profesinės etikos klausimus. Mano, kad Tarybos nariai A. A., T. M. ir G. P. turėjo nusišalinti nuo Sprendimo priėmimo, nes Sprendimas yra priimtas vertinant objektą bei jo svarstymo VRAT aplinkybes, o šie asmenys iki Sprendimo priėmimo buvo susiję su bendrovėmis, kurios dalyvavo objekto ar kituose konkursuose kartu su pareiškėjo įmone ir juos pralaimėjo. Nurodyti architektai yra ne tik tiesioginiai pareiškėjo konkurentai rinkoje, bet ir konkurentai konkrečiuose projektuose per architektų įmones UAB „Unitectus“, UAB Jungtinės architektų dirbtuvės ir UAB „Vilniaus architektūros studija“ (yra jų akcininkai ar su šiomis įmonėmis susiję asmenys).
2.4. Etikos kodekso 4.1 ir 4.11 taikymo atvejų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas sąmoningai ir tikslingai siekė išvengti objekto svarstymo VRAT, perteklinėmis pastangomis naudojosi savo teisėmis, t. y. prašė pateikti informaciją, kas balsavo dėl objekto svarstymo VRAT, prašė atsakyti ar VRAT posėdyje susidarys kvorumas, kokie bus užduodami klausimai ir pan. Su tokiais argumentais Pareiškėjas nesutinka, nes jie yra abstraktūs, nepagrindžiantys tariamų Etikos kodekso pažeidimų, kuriuos, neva, padarė pareiškėjas.
2.5. Mano, kad aukščiau nurodyti argumentai neatitinka skundo turinio, jį nepagrįstai išplečia; antra, pareiškėjas nesiekė išvengti objekto svarstymo VRAT bei sąžiningai naudojosi savo teisėmis, trečia, pareiškėjas elektroniniu laišku tik grindė poziciją dėl VRAT narių šališkumo ir, laiško VRAT nariams pats neplatino, ketvirta, sprendimu yra varžoma Pareiškėjo teisė į gynybą, penkta, sprendime nepateikiama jokia argumentacija kaip pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4.11. taikymo atvejį.
2.5. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Sprendimu PET konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodeksą ir tik rekomendavo Atestavimo komisijai stabdyti pareiškėjo atestato galiojimą. Sprendimas yra tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vadovaujantis PET nuostatų 50 punktu, baigusi pateikto skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą, PET priima sprendimą pripažinti arba nepripažinti Etikos kodekso pažeidimą. Rūmų tarybai ar Atestavimo komisijai teikdama priimtus sprendimus, PET dėl pašalinimo iš Rūmų narių bei kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo gali teikti tik rekomendacijas (PET nuostatų 51 punktas). Sprendimas dėl Pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymo dėl Etikos kodekso pažeidimo nėra priimtas (žr. 9 ir 10 punktus). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti taip pat pažymėjo, kad dėl priimto Sprendimo tik galimas Pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymas (2020 m. vasario 5 d. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartis teismingumo byloje Nr. T-3/2020).
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, dėl esamo Sprendimo yra apribotos jo teisės dalyvauti profesinės savivaldos rinkimuose. Toks apribojimas nėra tiesioginis Sprendimo tikslas, veikiau tai yra reikalavimas asmeniui, siekiančiam kandidatuoti architektų profesinės savivaldos rinkimuose, turėti reputaciją, nesukeliančią abejonių dėl jo profesinės etikos. Rūmų duomenimis, per kandidatų į Rūmų valdymo organus teikimo terminą (13 priedas), kuris baigėsi 2020 m. vasario 20 d., Pareiškėjas nebuvo pasiūlytas kandidatu nei į vieną Rūmų organą. Sekantys Rūmų savivaldos rinkimai vyks po trijų metų (Statuto 63 punktas). Vadovaujantis Statuto 64.5.1 punktu, asmuo, kandidatuojantis į Rūmų tarybą, neturi būti pripažintas pažeidusiu profesinę etiką per trijų metų laikotarpį, t. y. per sekančius Rūmų savivaldos rinkimus Sprendimas neturės įtakos Pareiškėjo teisei dalyvauti architektų savivaldos rinkimuose. Be to, tuo atveju, jei teismas spręstų, kad Etikos kodekso pažeidimo konstatavimas pats savaime sukuria pareiškėjui teisines pasekmes dėl to, kad jis negali dalyvauti profesinės savivaldos rinkimuose, Teismas negalėtų priimti sprendimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas, nes tai reikštų ne Pareiškėjo grąžinimą į pradinę iki Sprendimo priėmimo padėtį, o PET priimto Sprendimo pakeitimą.
3.2. Teigia, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė asmeniškai dalyvauti jo elgesio svarstyme PET. Iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjant skundą, pagal kurį priimtas Sprendimas, Pareiškėjas ir jo atstovas 2019 m. kovo 26 d. PET posėdyje dalyvavo, teikė paaiškinimus ne tik Pareiškime, bet ir Patikslintame pareiškime nurodytais klausimais. Tai patvirtina Sprendime aprašyti PET 2019 m. kovo 26 d. posėdžio metu teikti pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai užfiksuoti Sprendime. Pareiškėjas neginčijo, kad Sprendimo II skyriuje „Atsakovo paaiškinimų esmė“ aprašytus paaiškinimus teikė. Be to Rūmai ne kartą kvietė pareiškėją, jei jis mano, kad priimant Sprendimą yra neatskleistos kokios nors jam reikšmės galinčios turėti aplinkybės, informuoti apie tai Rūmus. Pareiškėjas šia galimybe nesinaudojo, manytina dėl to, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į visas su Pareiškėjo elgesiu, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas, susijusias aplinkybes.
3.3. Rūmai ne kartą kreipėsi į pareiškėją prašydami pristatyti Objekto projektą VRAT, Sprendimo V skyriuje „Sprendimo argumentai“ PET pažymėjo, kad tokie veiksmai (vengimas įvairiomis priemonėmis pristatyti Objekto projektą VRAT) iš esmės prieštarauja Architektūros įstatyme numatytiems architekto veiklos principams. Pareiškėjas patikslintame skunde klaidingai nurodo, kad PET Sprendimas priimtas vertinant Objekto svarstymo VRAT aplinkybes, nei vienoje Sprendimo vietoje nėra minimos Objekto svarstymo VRAT aplinkybės (priežastys, kodėl buvo nuspręsta Objektą svarstyti VRAT, Objekto projekto architektūros kokybė ir pan.), o analizuojamas būtent Pareiškėjo elgesys ir jo atitikimas Etikos kodekso nuostatoms. Sprendimo priėmimo metu VRAT išvada jau buvo baigta (14 priedas), o statybos leidimas objekto projektui jau buvo išduotas (11 priedas). Todėl PET Sprendimu niekaip negalėjo paveikti nei objekto projekto vystymo nei juo labiau rekomendacinio pobūdžio VRAT išvados rezultatų, kuria, kaip aptarta, nebuvo padaryta įtaka objekto projekto vystymo eigai ar rezultatams (2, 11 priedai). Dėl būtinybės nusišalinti kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdami skundus sprendžia patys PET nariai (PET nuostatų 15 punktas; Statuto 93 punktas). Balsuodami dėl Sprendimo PET nariai A. A., T. M. ir G. P., kurie nesijautė turintys pareigą nusišalinti balsuojant dėl Sprendimo, tokių nusišalinimo pareigų neturėjo, o jų balsavimas priimant Sprendimą nesukėlė privačių interesų konflikto.
Atsiliepimas
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Architektų rūmų profesinės etikos tarybos (toliau – ir PET) 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo, kuriuo pasiūlyta pareiškėjui stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo taikomos neigiamos poveikio priemonės, ar buvo suformuluotos kokios nors privalomo elgesio taisyklės, ar šis sprendimas sukelia jam teisines pasekmes.
6. Nustatyta, kad Rūmai 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. gavo A. A. pareiškimą, kuriuo jis prašė ištirti, ar pareiškėjas nepažeidė Etikos kodekso.
6.1. PET 2019 m. kovo 26 d. įvykusio posėdžio metu pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus dėl tariamų Etikos kodekso pažeidimų, kurie buvo nurodyti A. A. skunde, atsakė į Tarybos narių užduodamus klausimus.
6.2. PET, išnagrinėjusi A. A. pareiškimą 2019 m. balandžio 10 d. ginčijame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 principo „Įsipareigojimai profesijai“ 4.1 ir 4.11 taikymo atvejus, nes elgėsi nesąžiningai, negarbingai, nedorai, be to, siekė diskredituoti kitus architektus, todėl perdavė klausimo nagrinėjimą Lietuvos architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijai, siūlydama taikyti minimalią nuobaudą – stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų.
6.3. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. raštu kreipėsi į Architektų rūmus reikalaudamas panaikinti Sprendimą, paaiškindamas, kad su PET Sprendimu nesutinka, nes Sprendimas yra priimtas peržengiant pareiškimą pateikusio A. A. 2018 m. gruodžio 27 d. skundo ir PET kompetencijos ribas, Sprendimas priimtas pažeidus reikalavimą nusišalinti nuo svarstymo suinteresuotiems (šališkiems) asmenims (priimant Sprendimą PET nebuvo kvorumo), taip pat Sprendimo argumentai yra abstraktūs ir nepagrindžiantys tariamų Etikos kodekso pažeidimų.
6.4. Rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. raštu pakvietė pareiškėją dalyvauti 2019 m. gruodžio 20 d. PET posėdyje, pareiškėjo 2019 m. gruodžio 11 d. rašte nurodytiems klausimams aptarti.
6.5. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti Sprendimą negaliojančiu, neatitinkančiu tikrovės bei pažeidžiančiu Pareiškėjo dalykinę reputaciją ir įpareigoti Rūmus viešai (internetiniame tinklapyje http://www.architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie Sprendimo pripažinimą neteisėtu.
6.6. 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo PET posėdyje. Po PET posėdžio Rūmai, pasiūlė pareiškėjui papildomai teikti paaiškinimus A. A. patikslintame pareiškime nurodytais klausimais jei pareiškėjo manymu, teikiant papildomus paaiškinimus, būtų atskleistos naujos, priimant Sprendimą neatskleistos, aplinkybės.
6.7. Pareiškėjas, atsakydamas į Rūmų siūlymą teikti papildomus paaiškinimus patikslintame pareiškime nurodytais klausimais, pateikė 2020 m. sausio 3 d. raštą, paaiškindamas, kad neturi jokių papildomų paaiškinimų dėl aplinkybių, kurios egzistavo Sprendimo priėmimo metu, nes apie patikslinto pareiškimo priėmimą ir svarstymą PET nebuvo informuotas; jis nebuvo informuotas apie 2019 m. gruodžio 20 d. PET posėdyje priimtą sprendimą dėl 2019 m. gruodžio 11 d. skundo; prašė ištirti ir įvertinti, ar PET nariai A. A., T. M. ir G. P., nenusišalindami nuo Sprendimo priėmimo, nepažeidė Etikos kodekso 2 principo („įsipareigojimai visuomenės labui“) 2.3 bei 4 principo „įsipareigojimai profesijai“ 4.1, 4.11 taikymo atvejų.
6.8. Architektų rūmai 2020 m. sausio 29 d. raštu pakartotinai pasiūlė pareiškėjui galimybę teikti papildomus paaiškinimus Patikslintame pareiškime nurodytais klausimais, priminė, kad PET Sprendimą galėtų peržiūrėti ar pakeisti paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tačiau pareiškėjas atsakymo į šį Rūmų siūlymą nepateikė.
6.9. 2020 m. vasario 3 d. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal Pareiškėjo ieškinį Rūmams, pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismui, rūšinio teismingumo klausimą, nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas (toliau – ir ARĮ); Lietuvos architektų rūmų statutas (toliau – ir Statutas); Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – ir Asociacijų įstatymas), Europos architektūros paslaugų teikėjų profesinės etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) ir kiti teisės aktai.
7.1. ARĮ 8 straipsnis numato, kad Rūmų taryba yra Rūmų valdymo organas. Rūmų tarybą renka Rūmų narių susirinkimas. Rūmų tarybos sudėtį, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato Statutas. Be Civilinio kodekso ir Asociacijų įstatymo valdymo organui priskirtų funkcijų, Rūmų taryba: 1) šaukia Rūmų narių susirinkimą; 2) priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, tvarko Rūmų narių sąrašą, iš tarybos narių renka Rūmų tarybos pirmininką; 3) užtikrina informacijos apie Rūmų veiklą viešumą ir prieinamumą; 4) nustato architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką; 5) nustato nario mokesčio mokėjimo tvarką; 6) tvirtina Rūmų revizijos komisijos darbo tvarkos nuostatus. Rūmų taryba turi teisę: 1) gauti iš Rūmų narių informaciją, susijusią su jų, kaip architektų, praktika; 2) dalyvauti rengiant teisės aktų, reglamentuojančių architektų veiklą, projektus. Rūmų taryba gali turėti ir kitų Rūmų statute nustatytų funkcijų ir teisių.
7.2. Pagal ARĮ 10 straipsnio nuostatas, Rūmų profesinės etikos taryba yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų.
7.3. Lietuvos architektų rūmų taryba 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. T18/03-1 yra patvirtinusi Lietuvos architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), taip pat 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-2 yra patvirtinusi architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo nuostatus, Atestavimo komisija turi teisę stabdyti, panaikinti atestacijos galiojimą, pareikšti atestato turėtojui įspėjimą arba pripažinti, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti Atestato galiojimą arba pareikšti Atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas (Aprašo 82 punktas). Be to pareiškėjas gali pareikšti Atestavimo komisijos nariams nušalinimą. Pretendentas, nesutinkantis su Rūmų sprendimu dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestato išdavimo ar pakeitimo, gali kreiptis į Aplinkos ministeriją. Skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka (Aprašo 88, 89 punktai).
7.4. Taip pat Architektų rūmų taryba 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T19/09-03 yra patvirtinusi Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos veiklos nuostatus, pagal kuriuos Etikos taryba, baigusi pateikto skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą, priima sprendimą pripažinti arba nepripažinti Kodekso pažeidimą. Pripažinusi Kodekso pažeidimą, Taryba per 1 (vieną) mėnesį perduoda klausimo dėl Kodeksą pažeidusio LAR nario kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo jam skyrimo nagrinėjimą LAR Architektų profesinio atestavimo komisijai. LAR Architektų profesinio atestavimo komisijai priėmus sprendimą atestato galiojimą panaikinti, klausimo dėl Kodeksą pažeidusio LAR nario pašalinimo iš LAR nagrinėjimas per 1 (vieną) mėnesį perduodamas LAR tarybai. LAR tarybai ar LAR Architektų profesinio atestavimo komisijai teikiant priimtus sprendimus, Taryba gali teikti rekomendacijas dėl pašalinimo iš LAR narių bei kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo (Nuostatų 50, 51 punktai).
7.5 Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Architektų Rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą. Įsigaliojus Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pakeitimams, nuo 2017 m. sausio 1 d. Rūmų nariais yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Todėl pareiškėjas, būdamas atestuotu architektu, yra Rūmų narys, privalo laikytis Etikos kodekso nuostatų. Tuo tarpu PET, baigusi skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą dėl architekto veiksmų ir elgesio gali teikti tik rekomendacijas dėl architektų pašalinimo iš Rūmų narių, kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo, o Atestavimo komisija turi teisę stabdyti, panaikinti atestacijos galiojimą, pareikšti atestato turėtojui įspėjimą arba pripažinti, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti Atestato galiojimą arba pareikšti Atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas. Be to, pareiškėjas gali pareikšti Atestavimo komisijos nariams nušalinimą. Pretendentas, nesutinkantis su Rūmų sprendimu dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestato išdavimo ar pakeitimo, gali kreiptis į Aplinkos ministeriją. Skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka.
8. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, jame ne tik nėra pateikiami objektyvūs faktai ar nuorodos į teisės aktų normas, kurie pagrįstų Sprendime nurodomus teiginius, bet ir iš vis nėra jokios argumentacijos, kuri būtų susijusi su Etikos kodekso 4.11 taikymo atvejo pažeidimu.
9. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad vykdydama priskirtas funkcijas ir veikdama savo kompetencijos ribose išnagrinėjo Pareiškimą ir Patikslintą pareiškimą priėmė sprendimą dėl Etikos kodekso pažeidimo. Be to Sprendimas yra tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Sprendimas dėl Pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymo dėl Etikos kodekso pažeidimo nėra priimtas.
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad PET ginčijamu Sprendimu tik konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodeksą, rekomendavo, t. y. pasiūlė Rūmų atestavimo komisijai stabdyti pareiškėjo atestato galiojimą. Sprendimas dėl pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymo už Etikos kodekso pažeidimą apskritai nėra priimtas. Rūmų teigimu, šis ginčijamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių administracinių teisės aktų.
11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT administracinėse bylose Nr. A261-69/2011, AS-1062-552/2015, eAS-178-525/2018).
13. LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; Nr. AS-143-560/2010; Nr. A-143-2053/2012 ir kt.).
14. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad ginčijamu Sprendimu tik konstatuotas Etikos kodekso pažeidimas, galutinį sprendimą dėl numatytų pasekmių taikymo ar netaikymo pareiškėjui priims Atestavimo komisija. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, todėl ginčijamas Sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas (pagrindas Atestavimo komisijai skirti nuobaudą), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu.
15. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama, laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
16. Todėl skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
17. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes yra apribotos jo teisės dalyvauti profesinės savivaldos rinkimuose. Atsakant į šiuos pareiškėjo teiginius teismas pažymi, kad Pareiškėjas nebuvo pasiūlytas kandidatu į nei vieną Rūmų organą, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, yra tik siūlymas stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, kurį privalo išnagrinėti Atestavimo komisija. Be to Rūmų nariai renka savo atstovus, patys yra renkami į Rūmų Tarybą, Atestavimo komisiją, PET, Ekspertų komisiją, kitus rūmų struktūrinius bei valdymo organus, per išrinktus atstovus priima sprendimus architekto kvalifikacijos bei profesinės etikos priežiūros srityse, todėl nesutinkant su PET Sprendimu, kai buvo tik konstatuotas pareiškėjo pažeidimas dėl profesinės etikos normų pažeidimo, tačiau neskirta jokia nuobauda, būtų pažeistos ne tik įstatyminės nuostatos (Architektų rūmų įstatymo 10 straipsnis) bei paneigtas profesinės savivaldos principas.
18. Teismui konstatavus, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, Sprendimas yra tik vada Atestavimo komisijai pradėti procedūrą dėl Etikos kodekso pažeidimo, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Sprendimu jam sukeliamų teisinių pasekmių (baustumas dėl Etikos kodekso, kliūtis būti renkamu į architektų savivaldos organus) patvirtina, kad tokie PET sprendimai yra atskiras (savarankiškas) ginčo dalykas, dėl kurio gali būti teikiami skundai, nagrinėjamu atveju laikytini teisiškai nereikšmingais. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurios minėtus pareiškėjo argumentus leistų vertinti priešingai.
19. Taigi skundžiamas Sprendimas nėra galutinis sprendimas, juo pateikta tik rekomendacija Atestavimo komisijai stabdyti Pareiškėjo atestato galiojimą, šiuo sprendimu pareiškėjui nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių bei nėra nustatyta apskundimo tvarka. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčijamas 2019 m. balandžio 10 d. Spendimas siūlyti stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų yra tik vienas iš Etikos kodekso pažeidimų nustatymo procedūros etape priimtų dokumentų, pareiškėjui sukeliantis procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas.
20. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994- 04- 19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.