- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-780-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Algirdas Auruškevičius (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- UAB „Luidas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 14 notarų biuro
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-780-115/2009
Teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė Procesinio sprendimo kategorijos 110.4; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas), Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas, civilinėje byloje Nr. 2-6924-640/2009 pagal ieškovo UAB „Luidas“ ieškinį atsakovui M. K. , tretysis asmuo Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarė R. B. , dėl sandorio sąlygos pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Luidas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2007-05-11 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkto sąlygas negaliojančiomis, priteisti iš atsakovo 35651,60 Lt įsiskolinimo sumą, 6524,22 Lt delspinigių už mokėjimo terminų praleidimą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pinigines lėšas, nes atsakovas vengia sumokėti sutartyje numatytą sumą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-02-20 nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovo M. K. turtą ir pinigines lėšas 42175,82 Lt sumai.
Atsakovas M. K. pateikė teismui prašymą pakeisti uždėtą areštą turtui ir piniginėms lėšoms 42175,82 Lt sumai – uždėti areštą nekilnojamam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Savo prašymą grindė tuo, kad atsakovas turi butą, kurio vertė 148 000 Lt. Nors butas ir įkeistas bankui, tačiau jau yra sumokėta 24000 Lt, o pardavėjui dar sumokėta 35651,60 Lt, todėl reali skola bankui yra apie 88 000 Lt. Arešto nukreipimas į atsakovo asmenines lėšas prieštarauja ekonomiškumo principui ir gerokai daugiau užtikrina ieškinio reikalavimą, nei to reikalauja įstatymas bei suvaržo atsakovo teises.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Luidas“ su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad butas, kurį prašo areštuoti atsakovas, yra įkeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė (b. l. 25-26). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto rinkos vertė yra 148000 Lt, tačiau minėtas turtas yra įkeistas ir jam yra įregistruota hipoteka. Todėl teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas turtas yra apsunkintas hipoteka, todėl tokio turto areštavimas gali nesudaryti realios galimybės įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Be to, teismas pažymėjo, kad skundžiama nutartimi nėra areštuotas konkretus turtas ar konkrečios atsakovo lėšos, bet nurodyta tik arešto suma. Nutarties vykdymas yra pavestas antstoliui, kuris vykdydamas teismo nutartį turėtų konkretizuoti areštuotą turtą nepažeisdamas nustatytos arešto sumos. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatavo, kad atsakovo motyvas, jog areštuota daugiau nei reikia ir dėl to jo teisės yra suvaržytos, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Šalies argumentai
Atsakovas M. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti areštą atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms 42175,82 Lt sumai ir taikyti areštą atsakovo nekilnojamam turtui butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas į asmenines jo lėšas neatitinka ekonomiškumo principo. Pažymi, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 148 000 Lt, todėl taikius areštą šiam turtui ieškovo ieškinys būtų pilnai užtikrintas. Ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo spendimas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Atsakovas neslepia turto, nėra perleidęs savo lėšų tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis savo veiksmais gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, atsakovas pažymi, kad net finansinės padėties pablogėjimas savaime nereiškia, jog tai apsunkins teismo sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Luidas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovui yra pareikštas turtinis reikalavimas, piniginė suma yra didelė, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas, o atsakovas nepateikė teismui hipotekos kreditoriaus sutikimo, jog galimas teismo procesinis sprendimas galėtų būti įvykdomas iš aukščiau minėto įkeisto turto, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįsta išvadą, jog tokio turto areštas neužtikrins galimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo M. K. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama, kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrįstas įrodymais, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas taikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jam priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigines lėšas. Atsakovas nesutikdamas su tokia teismo nutartimi pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pakeisti uždėtą areštą turtui ir piniginėms lėšoms 42175,82 Lt sumai ir areštuoti nekilnojamąjį turtą – butą, esančiam (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė patenkinti šį atsakovo prašymą ir paliko tas pačias, 2009-02-20 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. LR CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima (LR CPK 746 str. 3 d.). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui hipotekos kreditoriaus sutikimo, jog galimas teismo procesinis sprendimas galėtų būti įvykdomas iš aukščiau paminėto įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokio turto areštas neužtikrins galimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Taip pat atmestinas ir atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas į jo asmenines lėšas neatitinka ekonomiškumo principo. Teismai taikydami laikinąsias apsaugos priemones visada turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (LR CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas pasireiškia tuo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinta suma iš esmės neturi būti didesnė už ieškinio sumą. Šiuo atveju teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ieškinio sumos ribose, o teismo nutarties vykdymas yra pavestas antstoliui, kuris vykdydamas nutartį turėtų konkretizuoti areštuotą turtą nepažeisdamas nustatytos arešto sumos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atsakovo M. K. atskirasis skundas nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-02 nutartį palikti nepakeistą (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6924-640/2009 palikti nepakeistą.