- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- 1-626-721/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40214-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), suvirintoju, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2018-08-20 apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine G. T., tyčia, delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai G. T. į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. T. draugauja apie penkerius metus, kartu gyvena apie tris metus, veda bendrą ūkį, turi du mažamečius vaikus, gyvena jo seneliui J. K. priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Anksčiau prieš G. T. yra smurtavęs prieš du metus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jiems susitaikius nutrauktas. Parodė, jog 2018-08-20 po darbo, apie 19 val., jis gėrė pas draugus alų, išgėrė apie tris litrus alaus ir namo grįžo apie 22 val. Kai grįžo į namus, G. T. pradėjo priekaištauti, kad laiku negrįžo į namus ir yra neblaivus. Jis miegamojo kambaryje žodžiu konfliktavo su sugyventine G. T., ji sėdėjo ant lovos. Kadangi buvo išgėręs alaus, tai konflikto metu, priėjęs prie sėdinčios G. T., delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, ji pradėjo verkti. Tuomet jis išėjo į kitą kambarį, o ji išbėgo iš buto. Tada jis išbėgo į kiemą jos atsiprašyti ir pamatė prie laiptinės atvykusius policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jam nustatė girtumą, išsivežė bei patalpino į areštinę. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio elgesio, paaiškino, kad G. T. atsiprašys, susitaikys, augina du vaikus, juos išlaiko ir rūpinasi (45-46 b. l.).
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiosios G. T. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. K. yra sugyventiniai apie tris metus, veda bendrą ūkį, gyvena D. K. seneliui priklausančiame trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Anksčiau D. K. prieš ją buvo smurtavęs, buvo iškelta byla, tačiau susitaikė ir byla buvo nutraukta susitaikius. Paaiškino, kad 2018-08-20 apie 22.15 val., į namus grįžo neblaivus sugyventinis D. K., tarp jų kilo žodinis konfliktas ir D. K. kairės rankos delnu trenkė vieną smūgį jai į dešinės pusės skruostą dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po jai suduoto delnu smūgio į veidą, ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, sužalojimo žymių neliko, tik jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, jautėsi tvinkčiojimas dešiniame žande. Civilio ieškinio byloje nereikš, D. K. pretenzijų neturi, tik nenori, kad prieš ją smurtautų (15-18; 23-24 b. l.);
2018-08-20 informaciniu pranešimu ROIK 0118000451756, kuriame užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas, kad įvykusio žodinio konflikto tarp pranešėjos ir sugyventinio metu, sugyventinis trenkė pranešėjai per veidą. Pokalbio metu sugyventinis puolė pranešėją, bet pabėgo, lauks pareigūnų lauke (10-12 b. l.);
Asmens blaivumo testu Nr. 5977, kuriuo D. K. 2018-08-20 užfiksuotas 1,93 promilių neblaivumas (21 b. l.);
2018-08-20 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. L. apžiūros protokolu, kuriame nurodomos nustatytos įvykio aplinkybės atvykus į įvykio vietą (27-28 b. l.).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam D. K. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2018-08-20 kilus žodiniam konfliktui su sugyventine, delnu sudavė vieną smūgį sugyventinei į dešinę veido pusę ir taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui, nukentėjusiajai G. T. fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiosios duotai parodymus, juos taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau 2016-12-12 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja (32 b. l.), nebaustas administracine tvarka (38 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) (39 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, D. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2018-08-20, 22.30 val., iki 2018-08-22, 09.25 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitytinos 4 laisvės apribojimo dienos (48-49, 50 b. l.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. K. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (53-54 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 72² straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. K., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, D. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad D. K. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. K. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąjį įsakymą D. K. įteikti pasirašytinai.
Išaiškinti D. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.