Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl pripažinimo neteisėtu atleidimo iš darbo ir piniginės kompensacijos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagal LR DK 126 str. 1 d.;

- pripažinti, kad nuo 2006-02-28 iki 2011-05-03 sudaryta darbo sutartis su atsakove yra neterminuota;

- pripažinti, kad jos darbo sutartis turėjo būti nutraukta pagal LR DK 129 str. 1 d., sumažinus jos darbo vietą;

- perkelti jos atleidimo datą, įvertinant keturių mėnesių įspėjimo terminą nuo 2011-05-03 į 2011-09-03;

- priteisti iš atsakovės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką- 3200 Lt ir vidutinį darbo užmokestį- 3200 Lt už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-05-03 iki 2011-09-03 Lt, taip pat nuo 2011-09-13 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, po 37,91 Lt už darbo dieną;

- priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2010-02-28 iki 2011-02-28.

2011-05-02 įsakymu Nr. 8 buvo atleista iš darbo pagal DSĮ 126 str. 1 d.

1) atsakovė atleido ją iš darbo be teisinio pagrindo pagal negaliojančias Darbo sutarties įstatymo normas, kurios jau neteko galios;

2) jei taikyti DK 126 str. 1 d., tai reiškia, kad ji atleista iš darbo suėjus darbo sutarties terminui, tačiau pagal darbo sutartį sutarties terminas pasibaigė 2011-02-28, o ji atleista nuo 2011-05-03. Pagal DK 126 str. 2 d, jei suėjus darbo sutarties terminui sutartis nenutraukta, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (DK 111 str. 1 d.). Tokiu atveju, darbdavys neturi teisės atleisti iš darbo pagal DK 126 str. 1 d. todėl mano, kad darbo sutartis atleidimo dieną buvo neterminuota. Pagal DK 109 str. 1 d. terminuota sutartis negali tęstis ilgiau kaip penkerius metus, o jos sutartis tęsėsi ilgiau kaip 5 metus.

3) pagal DK 109 str. 2 d. neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Jos darbas buvo ir yra nuolatinio pobūdžio, tai patvirtina nuolatiniai darbo sutarties pratęsimai. Jos darbo funkcijos neišnyko, jas vis vien atlieka kiti darbuotojai. Kad darbas buvo nuolatinio pobūdžio patvirtina ir tai, kad atsakovė 2011-05-19 valdybos posėdyje sumažino jos administracijos- vadybininkės etatą.

Kadangi jos darbas buvo nuolatinio pobūdžio, tai darbdavys ją iš darbo turėjo atleisti pagal DK 129 str. 1 d, apie tai ją įspėjęs DK 130 str. nustatyta tvarka, t.y. ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius. Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, todėl mano, kad atleidimo iš darbo data turi būti perkelta nuo 2011-05-03 į 2011-09-03, o už šį laikotarpį išmokėtas vidutinis darbo užmokestis- 3200 Lt (800 x4).

Grįžti į darbą ji nenori, nes grąžinus į darbą jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Jai taip pat turi būti išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Nutraukus darbo sutartį su ieškove, vadybininko darbo vietos neliko. Vadybininko funkcijas atlieka pats direktorius.

Sutartis dėl terminuotos darbo sutarties atitiko šalių valią, nes šalys susitarė sudaryti ne bet kokią, o terminuotą darbo sutartį. Sutartims dėl darbo sutarčių taikytinos bendros sutarčių taikymo normos ir sutarčių aiškinimo taisyklės.

Su ieškove sudarius terminuotą darbo sutartį, nėra pagrindo abejoti, kad suėjus sutarties terminui, ji teisėtai buvo nutraukta taikant DK 126 str. nuostatas.

Ieškovė reikalauja du kartus už tą patį laikotarpį priteisti po 3200 Lt, todėl toks reikalavimas nėra teisiškai pagrįstas, dėl ko negali būti tenkintinas.

Reikalavimui pripažinti, kad 2006-02-28 sudaryta darbo sutartis buvo neterminuota, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovė 2006-02-28 pasirašė darbo sutartį, žinodama, kad ji yra terminuota, todėl praleido 1-no mėnesio sutarties terminą šiam reikalavimui reikšti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tarp šalių 2006-02-28 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 39 (6 b.l.). Ieškovė į UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimta vadybininkės pareigoms. Į šias pareigas ji buvo priimta tam tikram terminui- nuo 2006-02-28 iki 2007-02-28. Kiekvienais metais sutartis buvo pratęsiama dar vieneriems metams. Paskutinį kartą sutartis buvo pratęsta nuo 2010-02-28 iki 2011-02-28. Tokiu būdu, sutarties vykdymas buvo tęsiamas, nustatant naują sutarties terminą.

2011-05-02 sutartis nutraukta suėjus terminui pagal 126 str. 1 d. ( taip darbo sutartyje). 2011-05-02 direktoriaus įsakymu ieškovė atleista nuo 2011-05-03 pagal DSĮ 126 str. 1 d. (7 b.l.). Patikslintame įsakyme nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta ne pagal negaliojantį DSĮ, o DK 126 str. 1 d. (40 b.l.), todėl pripažintina, kad ieškovė iš darbo atleista pagal DK 126 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui), o ne pagal DSĮ normas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo pagrindo.

Ieškovė mano, kad ji turėjo būti atleista pagal DK 129 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), kadangi:

1) jai įmonėje nepertraukiamai išdirbus daugiau kaip 5 metus, jos darbo sutartis tapo terminuota pagal DK 109 str. 1 d. ir

jos darbo sutarties terminas baigėsi 2011-02-28, o ji iš darbo atleista 2011-05-03, o pagal DK 126 str. 2 d., jei suėjus darbo sutarties terminui sutartis nenutraukta, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu, mano, kad ieškovė pagrįstai atleista iš darbo, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, nes:

darbo sutartis buvo sudaryta nuo 2006-03-01 ir buvo pratęsiama iki 2011-02-28, neviršijus 5 metų laikotarpio;

2) ieškovė iš darbo buvo atleista 2011-05-03, nes DK 131 str. 1 d. 1 p. draudžia atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Dėl terminuotos darbo sutarties.

Pagal DK 109 str. terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Tokiu būdu, sudarant darbo sutartį tarp šalių nustatomas darbo sutarties terminas negali būti ilgesnis negu penkeri metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo darbo pradžios, t. y. kiekvieną kartą sudarant naują terminuotą darbo sutartį, jos terminas negali būti ilgesnis nei penkeri metai. Su ieškove buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys vieneriems metams, ir nei vienos iš šių terminuotų sutarčių terminas nebuvo ilgesnis nei penkeri metai. Ieškovė šį terminą nepagrįstai skaičiuoja nuo 2006-02-28, nuo pirmos terminuotos sutarties sudarymo, laikydama, kad nepertraukiamai pagal terminuotas sutartis išdirbus daugiau kaip 5 metus, ji turi būti pripažinta kaip neterminuota darbo sutartis pagal DK 110 str. 2 d. taisykles. Net jei ir skaičiuoti penkerių metų terminą nuo 2006-02-28 iki 2011-02-28, tai jis nėra ilgesnis nei penkeri metai.

Tačiau terminuotą darbo sutartį neleidžiama sudaryti, jei darbas yra nuolatinio pobūdžio. Atsakovė- darbdavys turi įrodyti, kad sudarant terminuotas sutartis buvo aplinkybės pagrindžiančios darbo santykių laikinumą. Iš bendrovės įstatų (75-86 b.l.) matyti, kad įmonės steigėja yra Lietuvos invalidų draugija. Bendrovei suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas (20 b.l.) Bendrovės veiklos tikslas – Lietuvos invalidų draugijos socialinės programos įgyvendinimas, parama jai lėšomis, invalidų įdarbinimas, reabilitacijos, kompensacijos ir kitos sus tuo susijusios funkcijos. Įmonė siuva darbo drabužius ir kitokią specialią aprangą. Darbuotojų skaičius priklauso nuo įmonės veiklos apimčių, užsakymų skaičiaus, t.y. kiek įmonė tais metais laimi konkursų ir gauna užsakymų. Todėl pripažintina, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas ir jos pratęsimas kiekvienais metais, buvo pagrįstas objektyvia būtinybe pratęsti nenuolatinio pobūdžio darbą dėl gamybos apimčių, atsižvelgiant į gamybos apimtis (41 b.l.) Tai, kad įmonės 2010 metais veikla buvo nuostolinga, rodo ir išrašas iš 2011-05-19 Lietuvos neįgaliųjų draugijos valdybos posėdžio (36 b.l.), todėl tikėtina, kad 2011-02-28 pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, vadybininko poreikio įmonėje nebuvo. Visa tai rodo, kad egzistuoja ieškovės darbo santykių laikinumą pagrindžiančios aplinkybės.

Dėl neterminuotos darbo sutarties pagal DK 126 str. 2 d.

Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Ieškovės terminuota darbo sutartis baigėsi 2011-02-28. Ieškovė iš darbo atleista 2011-05-03 2011-05-02 direktoriaus įsakymu. Jei darbo sutartis suėjus terminui nutraukiama, ši diena bus laikoma atleidimo iš darbo diena ir paskutinė darbuotojo darbo diena. Ieškovė iki paskutinės darbo dienos, t.y. iki vasario 28 dienos buvo išleista kasmetinių atostogų (74 b.l.). Iš šalių paaiškinimų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (21-24 b.l.) matyti, kad atsakovė negalėjo iš darbo atleisti ieškovės, suėjus sutartyje nustatytam darbo sutarties terminui, nes ieškovė nuo 2011-02-24 iki 2011-04-27 (imtinai) dienos buvo laikinai nedarbinga. Todėl 2011-02-28 suėjus sutartyje nustatytam darbo sutarties terminui, o ieškovei esant laikinai nedarbinga, jos darbo sutarties terminas buvo nukeltas iki tos dienos, kada ji sugrįš į darbą ir 2011-05-03 dieną terminuota darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 126 str. Ieškovė tą dieną darbo pareigų neatliko. Tokiu būdu, terminuota darbo sutartis netapo neterminuota DK 111 str. 1 d. prasme, nes terminuota darbo sutartis buvo nutraukta ne paskutinę terminuotos darbo sutarties dieną dėl apsauginės DK teisės normos- DK 131 str. 1 d. 1 p. privalomo taikymo.

Remiantis išdėstytu, nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi DK normas, nutraukiant teminuotą darbo sutartį, todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį iš ieškovės yra priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. L. UAB (duomenys neskelbtini) 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.