Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. G. gynėjo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-197 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

D. G. Norvegijos Karalystės Bergeno pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarta pripažinti Norvegijos Karalystės Bergeno pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nuosprendžiu D. G. paskirta 6 (šešerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas pagal 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį – 482 dienos, ir bausmės dalis, atlikta pagal šį nuosprendį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki jo patalpinimo į Lietuvos Respublikos pataisos namus.

Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. birželio 5 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. lapkričio 8 d. D. G. pusę paskirtos bausmės atliko 2022 m. birželio 25 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. liepos 22 d. – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 58-197 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant, kad per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuteistasis vykdytų šią probacijos sąlygą: neišeitų iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neįvertino D. G. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nurodytų socialinio tyrimo išvadoje, ignoravo skunde išdėstytą teismų praktiką. Būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju egzistuoja formalusis, materialusis teisiniai pagrindai taikyti lygtinį paleidimą – D. G. yra atlikęs pusę bausmės. Nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistas D. G., jo pobūdis, pavojingumas negali tapti veiksniais, lemiančiais lygtinio paleidimo netaikymą, nes šių aplinkybių nebegalima pakeisti. Pažymėtina, kad už nuteistąjį daug blogiau charakterizuojami asmenys yra paleidžiami iš pataisos įstaigos. Taip pat jei nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis atitinka BVK nustatytus kriterijus, likusi neatlikta bausmės dalis negali daryti įtakos kitų probacijai reikšmingų aplinkybių vertinimui.

1.2. Komisija ir apylinkės teismas neatsižvelgė, kad D. G. turi garantuotą darbą, gyvenamąją vietą ir šeimą. D. G. du kartus kreipėsi dėl individualios veiklos, tačiau pataisos įstaiga atsisakė suteikti galimybę nuteistajam dirbti individualiai, dėl ko jis atlieka nemokamus darbus. Nuteistojo lygtinis paleidimas svarbus ir jo šeimos nariams, o atsisakymas paleisti D. G. jiems sukuria neigiamas pasekmes. D. G. mokosi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, nevengia dirbti, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas, dėl to manytina, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundžiamoje nutartyje neakcentuojama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors tai esminis aspektas, svarstant dėl asmens lygtinio paleidimo – teismai atsižvelgia į pačios pažangos darymą, o surinkti balai neturi tokios reikšmės. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra tapatus atleidimui nuo likusios bausmės, nes lygtinio paleidimo metu nuteistasis ir toliau būtų prižiūrimas visą parą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad D. G. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo, šiuo atveju siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą nagrinėtinos asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados, surašytos 2022 metais.

Skunde akcentuojama, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas, tačiau toks teiginys yra subjektyvus, nes 2022 m. vasario 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-50 nustatyta, kad D. G. vykdo tik tam tikras priemones. Išvadoje, kaip ir skunde, pažymėta, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, tačiau teismui vertinant nuteistojo pažangą matyti, kad nuteistojo ryšys su šeimos nariais neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, kad teismas skatina gerą D. G. elgesį, atsižvelgia į tai, kad D. G. mokosi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir kitas skunde nurodytas aplinkybes, tačiau tai nesuteikia pagrindo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistojo vertinime egzistuoja daugiau neigiamų, nei teigiamų kriminogeninių veiksnių: problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įsivertinti savo elgesio pasekmių, polinkis rizikuoti ir pan. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad nors D. G. rodė pastangas spręsti savo skolų valdymo problemas, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų suteikimo, jis tęstinėse konsultacijose nedalyvauja. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo aukštas pasitikėjimo lygis, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, aktualus ir orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, tikslų įgyvendinimą, taip pat egzistuoja kiti išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai. Svarbu įvertinti ir tai, kad nors D. G. bausmės atlikimo metu nebaustas, tačiau jis ir neskatintas, vertinant nuteistąjį pastebėtas jo siekis sudaryti išskirtinai teigiamą įspūdį, dėl ko kyla būtinybė taikyti tęstines, tikslingas intervencines priemones, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri pripažintina vidutine. Pažymėtina, kad D. G. padarytos veikos buvo dėsningas jo elgesio padarinys, o tai, aukštesniojo teismo nuomone, atskleidžia būtinybę su nuteistuoju padirbėti ilgesnį laiko tarpą tam, kad ateityje socialinio tyrimo išvados rengėjų vertinimas pasikeistų (asmens b. l. 19–20).

Negana to, vėlesnėje, t. y. 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-186 nurodyta, kad nors nuteistasis padarė pažangą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka ta pati (vidutinė), t. y. nuteistojo siekis aktyviau įsitraukti į resocializacijos procesą, įsitraukimas į neatlygintinų darbų atlikimą, kreipimasis į psichologą ir kitos aplinkybės nesudarė pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pastebėtina, kad, be išvardytų aplinkybių, socialinio tyrimo išvada iš esmės analogiška pirmiau aptartai, o tai parodo, kad nuteistojo elgesys iš tiesų pasikeitė nežymiai (asmens b. l. 42–43). Teismas taip pat nurodo, kad Komisijos Nutarime pažymima, jog nuteistasis teigia, kad galėtų dirbti, tačiau tik tokį darbą, kuris nežemintų jo orumo, jis identifikuoja problemas, tokias kaip agresyvumas, alkoholio vartojimas, tačiau nustatytas D. G. didelis pasipriešinimas, kadangi vos įvardijęs problemą nuteistasis iš karto paneigia su ja susiduriantis; D. G. sunku pačiam prisiimti atsakomybę dėl turimų sunkumų, jis minimizuoja savo atsakomybę. Kaip ir socialinio tyrimo išvadose, Nutarime nurodyta, kad D. G. sunku įvertinti savo veiksmų pasekmes, o problemų pasekmes linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam ar jo artimiausios aplinkos žmonėms (asmens b. l. 44–45). Iš išvardytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo kontrolė gali būti mažinama tik įsitikinus, kad pozityvūs jo elgesio pokyčiai tęsis ir sumažinus taikomos kontrolės mastą, nuteistasis suvokia būtinybę laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos ir pats sąmoningai bei laisva valia yra pasiryžęs šios tvarkos laikytis.

Taip pat atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys, kad nors skundžiamoje nutartyje išvardyti ir statiniai veiksniai, apibūdinantys nuteistąjį (pavyzdžiui, turėti teistumai), socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyti tokio pobūdžio veiksniai, be to, numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu D. G. padarė naują nusikaltimą. Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis su teisėsauga susidūrė dar būdamas nepilnametis, pirmą kartą nuteistas būdamas septyniolikos metų amžiaus, nusikaltimai padaryti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, jo padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika, nusikaltimais D. G. siekia finansinės naudos (asmens b. l. 34). Atitinkamai tai, kad apylinkės teismas nurodė šiuos veiksnius, skundžiamos nutarties nedaro nepagrįsta, nes teismas išvardijo ir kitus D. G. charakterizuojančius duomenis, juos išsamiai įvertino, aptarė.

Nors, gynėjo manymu, nuteistojo asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.

Teismas taip pat pastebi, kad skunde aptariama teismų praktika, dėstomi teismų išaiškinimai asmenų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų kontekste, tačiau kiekviena asmens byla yra individuali, dėl ko skunde vardijami teismų sprendimai nėra tapę pavyzdžiu šioje ar kitos grandies teismų nagrinėjamose bylose. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-489/2022). Iš skundo turinio matyti, kad jame išrenkami tik teismų motyvai, palankūs nuteistajam, bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos, be to, suformuotos taisyklės bylose dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš pataisos įstaigų yra skirtingos, teismų sprendimais nesukuriamas precedentas, nes būtent tokio pobūdžio bylose vertinamas individualus asmuo, kuris turi savų ypatybių, specifiką. Dėl šios priežasties teismas, pritardamas žemesniojo teismo pozicijai, nesivadovauja skunde pateikta teismų praktika.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs D. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti D. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.