- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-313-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01571-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- I. D. L.
- Atsakovas
- P. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12975-1141/2024 pagal ieškovės I. D. L. ieškinį atsakovui P. A. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. D. L. (toliau – ir ieškovė) 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. A. (toliau – ir atsakovas) 2 937,88 Eur nuostolių, 46,10 Eur palūkanų, 1 550 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių įvertinimu ir ikiteisminiu išieškojimu, ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, atlikdamas jam priklausančio garažo remontą, nuardė ieškovei priklausančio garažo dalį sienų ir stogo (nupjovė grebėstus, lentų perdengimą ir balkį). Už tai atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka (atsakovui skirta bauda). Ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, tačiau reikalavimo administracinėje byloje nereiškė. Dėl žalos dydžio nustatymo ieškovė kreipėsi į ekspertą T. M., kuris nustatė, kad sugadinto ieškovės garažo atstatymo kaštai yra 2 937,88 Eur, kuriuos ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovo kaip nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis yra garažo K2-8, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieškovė yra šalia esančio garažo savininkė. Ieškovės sūnus yra garažų bendrijos pirmininkas. Atsakovas ilgą laiką dirbo užsienyje, tuomet atsirado jo ir ieškovės garažus jungianti neteisėtai pastatyta mūrinė siena, be to, virš jos buvo pastatyta stogo konstrukcija, kuri rėmėsi į atsakovo garažo pagrindinę sieną. Atsakovo nuomone, tai buvo padaryta ieškovei siekiant pasididinti savo turimo garažo plotą. Siekdamas apsaugoti savo turtą nuo savavališkų priestatų daromos žalos, jis ėmėsi veiksmų, nes ieškovės įgaliotas atstovas, ieškovės sūnus V. L. atsisakė tvarkyti nelegalaus statinio sukeltus padarinius (dėl blogo vandens nubėgimo kitų stogų būklė puvo, įgriuvo ir buvo tik laiko klausimas, kada įgrius likusi dalis stogo). Atsakovas nuardė likusią savo garažo stogo dangą, taip pat buvo priverstas pašalinti pristatyto statinio ant atsakovo stogo dalį, nes kitaip būtų kilęs pavojus, kad kito stogo konstrukcijos įgrius į atsakovo garažo vidų. Atsakovui buvo iškviesta policija. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovės perkamas garažas pirkimo metu turėjo akivaizdžių neatitikimų pagal planus, tačiau ieškovė vis tiek garažą nupirko. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl galimai nelegalaus ieškovės statinio, tačiau apie tai sužinojęs ieškovės atstovas pats nugriovė priestatus ir atvykusi Inspekcija užfiksavo tik krūvą plytų. Ieškovė neatskleidė priežastinio ryšio tarp neva kilusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas negriovė ieškovės garažo sienų ir neatliko kitų veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos prašomo dydžio žalos atsiradimui. Nurodyti ieškovės garažo pažeidimai nebuvo padaryti atsakovo, galimai jie buvo padaryti ieškovės atstovo, kuris siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovo žiniomis, šiuo metu ieškovė yra visiškai nugriovusi savo seną avarinės būklės asbestiniu šiferiu dengtą ir senomis silikatinėmis plytomis mūrytą garažą, kurio viso kaina yra apie 500-600 Eur. Paskaičiuotas nuostolių dydis yra neadekvatus pačiai turto vertei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise tuo pačiu adresu priklauso garažas K2-8 su pastaba 2G1p-42. Iš numeracijos ir planų matyti, kad šie garažai buvo ne tik greta vienas kito, bet ir tam tikra nedidele dalimi buvo sujungti. Iš bylos duomenų (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergės) 2023 m. spalio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą) matyti, kad ieškovė 2023 m. birželio 7 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad atsakovas sugadino jos garažo stogą. Iš minėto nutarimo matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į policiją, nenurodė, kad atsakovas būtų sugadinęs kitas jos garažo dalis, t. y. buvo nurodyta informacija tik apie garažo stogą. Nutarime taip pat nurodyta, kad buvo apklaustas kaip liudytojas ieškovės sūnus V. L., kuris nurodė, kad garažas pirkimo metu turėjo akivaizdžių neatitikimų pagal planus, nes juose mamos garažas ir kaimyninis garažas siejasi bendra siena apie 30 proc. kampu, o faktiškai yra, kad siejasi visa sienos apimtimi. Nutarime nurodyta, kad jam šis faktas netrukdė ir, šį faktą žinant, mama vis tiek nupirko garažą, jokių priestatų nei jis, nei mama nepristatė. Ieškovės sūnus policijai taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės 15 d. pastebėjo, jog nupjauta dalis garažo stogo. Taigi, ir ieškovės sūnus policijai apie kitas apgadintas garažo dalis, nei stogas, nenurodė. Iš žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 230908 (toliau – Ataskaita) matyti, kad skaičiavimo tikslas yra garažo stogo ir dalies sienų nuardymo, pastebėto 2023 m. gegužės 15 d., atstatymo kaštų skaičiavimas. Teismas ieškovės argumentus dėl to, jog atsakovas nuardė ir jos garažo sienas (jų dalį) vertino kritiškai. Šiuo aspektu pažymėjo ir tai, kad Ataskaitoje nurodyta, jog garažas buvo apžiūrėtas 2023 m. rugsėjo 3 d., t. y. nuo 2023 m. gegužės 15 d. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė įsigijo garažą, kuris faktiškai ir akivaizdžiai neatitiko minėto statinio dokumentų (tiek dėl bendros sienos, tiek ir dėl stogo, užleisto ant atsakovo garažo). Atitinkamai atsakovas, įgyvendindamas savo konstitucinę teisę į nuosavybę, savo nuožiūra valdydamas, naudodamas savo nuosavybės teisės objektą (garažą) ir juo disponuodamas, pašalino ant jo garažo užleistą gretimo garažo stogą. Tokie veiksmai kompetentingų institucijų buvo įvertinti kaip administracinis nusižengimas, todėl teismas laikė, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovas, pastebėjęs, kad ieškovė pažeidžia jo teises, turėjo imtis ne savavaldžiavimo, o ieškovei atsisakius geranoriškai pašalinti daromą pažeidimą, kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu ir teisiniais būdais ginti savo pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – žalos. Teismas nurodė, kad iš Ataskaitos matyti, jog T. M. buvo paskaičiuoti 2 937,88 Eur dydžio žalos atstatymo kaštai. Byloje nėra duomenų, kad šias išlaidas ieškovė būtų patyrusi, t. y. ieškovė nors ir nurodė, kad tai yra tiesioginiai jos nuostoliai, tačiau matyti, kad šią sumą ji prašė priteisti kaip galimai ateityje atsirasiančius jos nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2023 m. gegužės 15 d., kai buvo pastebėtas ieškovės garažo stogo dalies nupjovimas, iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 26 d.), ieškovė ėmėsi kokių nors veiksmų, kad jos garažo stogo padėtis būtų atstatyta. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ieškovė, neturėdama teisės savo garažo stogą montuoti taip, kad šis uždengtų dalį atsakovo garažo stogo, iš esmės ir negalėtų atlikti tokių atstatymo darbų (iš neteisės nekyla teisė). Iš Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. balandžio 30 d. rašto matyti, kad Inspekcija atsakovui nurodė, jog 2024 m. balandžio 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad garažas Nr. 43 (numeriu 43 pažymas buvo būtent ieškovės garažas) yra nugriautas, o garažo Nr. 43 vietoje užfiksuota plytų krūva. Inspekcija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad garažas Nr. 43 nugriautas, savavališka statyba nenustatyta. Teismas papildomai pažymėjo ir tai, kad Ataskaitoje nurodytas ir dalies sienų nuardymo atstatymo kaštų paskaičiavimas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus su ieškovės buvusio garažo sienomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė I. D. L. prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovei 2 937,88 Eur tiesioginių nuostolių, 1 550 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu nuostolių išieškojimu, bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovės naudai iš atsakovo priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuota jokių aplinkybių, susijusių su garažo sienos išardymu. Atsakovo pozicija dėl savo atliktų veiksmų detalizavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje buvo pakankamai skurdi: jis vengė detalizuoti, kuriuos konkrečiai garažo elementus (dalis) jis išardė ir šioje byloje netgi apskritai neigė, kad išardė kokias nors garažo konstrukcijas. Ekspertas užfiksavo, kad yra nuardyta ir stogas, ir dalis sienų. Prie išvados pridėtos ir aprašytos sienų nuardymą liudijančios fotonuotraukos. Eksperto konstatuotų žalos faktų nepaneigia tai, kad garažas buvo apžiūrėtas 2023 m. rugsėjo 3 d., t. y. nuo 2023 m. gegužės 15 d. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams. Atsakovas byloje neįrodinėjo ir neteigė, kad eksperto apžiūros akte konstatuoti apgadinimai būtų nurodyti neteisingai, kad apžiūros akte būtų nurodyta daugiau apgadinimų, nei jis atliko ir pan.. Tai, kad garažas buvo apžiūrėtas po 3-ijų mėnesių nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, niekaip nepaneigia eksperto apžiūros akte nustatytų faktinių aplinkybių. Nesivadovaudamas eksperto išvada pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl faktinės aplinkybės - garažo dalies sienų nuardymo, todėl ieškovei turi būti atlyginta žala ir dėl dalies sienų nuardymo.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisinį reguliavimą, numatantį, kad žala yra ne tik jau patirti nuostoliai, bet ir ateityje patiriami nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino, kodėl apeliantė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nesusiremontavo garažo. Atsakovas nugriovė garažo stogą ir dalį sienų, garažo būklė vis prastėjo. Toks garažas, koks liko po neteisėtų atsakovo veiksmų, kėlė įgriuvimo į vidų pavojų; buvo išdraskyta garažo stogo danga (šiferis), vėjas galėjo atplėšti atskirus šiferio lakštus ir išnešioti aplinkui, atsakovas nupjovė laikančią siją, kuri laikė stogą. Visa tai lėmė, kad garažas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų tapo tiesiog avarinės būklės. Šias aplinkybes patvirtina papildomai į bylą teikiamas dokumentas - Eksperto atsakymai į papildomai užduotus klausimus 2024 m. lapkričio 26 d. Dėl garažo stogo ir dalies sienos nuardymo. Ekspertas nustatė, kad „pakilus vėjui šie stogo likučiai galėjo būti nuplėšti/nupūsti ir krisdami galėjo apgadinti šalia esantį turtą ir kelti pavojų žmonių sveikatai“, „stogas ar jo dalis galėjo griūti ir tai kėlė pavojų žmonėms pastato viduje“. Apeliantė, negalėdama rizikuoti sukelti žalą kitų asmenų turtui ar saugumui, turėjo spręsti, ką daryti su apgriautu statiniu. Bandant tvarkyti sugadintas garažo vietas, pastebėta, kad juda apgriauto garažo sienos, todėl atsakovė nusprendė likusią garažo dalį visiškai nugriauti ir ateityje garažą atstatyti. Tai, kaip po neteisėtų atsakovo veiksmų apeliantė įgyvendino savo nuosavybės teisę į apgadintą garažą, negali pašalinti atsakovo civilinės atsakomybės ir juo labiau riboti konstitucinę apeliantės nuosavybės teisę į garažą. Vien faktas, kad dalis statinio yra sugriauta, reiškia, kad savininkas patyrė žalą. Savininko pasirinktas padarinių šalinimo būdas nepaneigia žalos padarymo fakto. Žalos faktas užfiksuotas ir žalos dydis nustatytas teismo eksperto išvada.
8.3. Teismui nusprendus, kad apeliantei nepriklauso teisė gauti patirtos žalos atlyginimą, buvo paneigtas ir žalos atlyginimo principas, numatantis, kad žalą patyręs asmuo (jo turtas) turi būti grąžintas į pirminę padėtį. Tai reiškia, kad žalos atlyginimo aspektu yra teisiškai reikšminga ne tai, kad kaip po įvykio apeliantė disponavo garažu, bet būtent tai, ar nuostolių atlyginimas grąžintų apeliantę į prieš tai buvusią padėtį. Šioje byloje susiklostė paradoksali situacija - savo neteisėtais veiksmais sukėlęs avarinę garažo būklę ir nulėmęs poreikį jį nugriauti, šiuo pagrindu atsakovas apsigynė nuo ieškinio.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantei net nebūtų galimybės atkurti iki teisės pažeidimo buvusio garažo stogo ir kitų išardytų ir sugadintų konstrukcijų padėties. Jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ginčo garaže buvus savavališką statybą (CPK 178 str.), o sprendimą teismas turi priimti remdamasis tik byloje ištirtomis aplinkybėmis ir esančiais įrodymais. Net ir pripažinus, kad statinys yra pastatytas savavališkai, nebūtinai privalomai jis turės būti nugriautas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytas ir savavališkos statybos įteisinimas. Pirmosios instancijos teismas negalėjo žinoti, koks ateityje galėjo būti priimtas sprendimas dėl apgadinto garažo, gal būt tokia statyba būtų buvusi įteisinta, todėl nesutiktina su teismo sprendimu nepriteisti žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad galimai dalis statinio buvo pastatyta savavališkai.
8.5. Šioje byloje priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos akivaizdus. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, apeliantės garažas būtų ir toliau turėjęs stogą, apsaugantį jo konstrukcijas nuo atmosferos poveikio, nebūtų poreikio garažo nugriauti. Bet kuriuo atveju garažas būtų buvęs tokios būklės, kokios jis buvo iki aptarto įvykio. Taigi, nors teismas ir nurodė, kad apeliantė neįrodė žalos, tačiau priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, kuriuos teismas konstatavo esant neįrodytais, akivaizdu, kad yra nustatytas.
8.6. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teikia naują įrodymą - teismo eksperto T. M. atsakymus į papildomai užduotus klausimus 2024 m. lapkričio 26 d. Dėl garažo stogo ir dalies sienos nuardymo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šio dokumento dar nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo keliamas klausimas, kokios būklės ir kokio pavojingumo aplinkiniams liko apgriautas statinys - garažas. Toks klausimas iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriame teismas viena iš ieškinio atmetimo (nepripažinimo žalos fakto) priežastimi nurodė aplinkybę, kad garažas yra nugriautas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į ieškovės I. D. L. apeliacinį skundą atsakovas P. A. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad atsakovas neneigė, kad nuardė tik tą dalį, kuri dengė jo garažo stogą, tokiu būdu siekdamas apsaugoti savo turtą, kuris dėl neteisėtų ieškovės veiksmų (nelegalios statybos) buvo apgadintas. Šios aplinkybės buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo nutrauktas nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat byloje buvo pateiktas administracinio nusižengimo nutarimas, kuriuo atsakovas buvo nubaustas už savavaldžiavimą, bet vėlgi nebuvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, susiję su sienų nuardymu, dėl ko ir kilo žala.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Žalos dydis byloje nebuvo įrodytas ir pirmosios instancijos teismas tą teisingai nustatė savo sprendimu, o apeliantė apeliaciniu skundu nepateikė jokių argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo atliktas išvadas dėl žalos.
9.3. Byloje surinkti įrodymai leido teismui padaryti pagrįstas išvadas, kad nėra jokio ryšio tarp užfiksuoto atsakovo savavaldžiavimo nuardant jo stogo dalį dengiančias ieškovės neteisėtas statybų konstrukcijas ir kilusios žalos. Priešingai, byloje buvo nustatyta, kad pati ieškovė nugriovė savo statinį ir siekdama pasipelnyti atsakovo atžvilgiu dėl tariamos žalos pareiškė ieškinį teisme.
9.4. Pirmosios instancijos teismas byloje vertino pateiktus rašytinius įrodymus tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pagal vidinį savo įsitikinimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kuriais beje ir rėmėsi pati ieškovė, teigdama ieškinį, nustatinėjo kokie būtent atsakovo veiksmai sukėlė tariamą žalą ieškovei. Tai buvo galima atlikti tik vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kadangi vėliau pati ieškovė ardė garažą ir tik po to buvo kviečiamas ekspertas tariamai žalai apskaičiuoti, kas iš esmės tik parodo pačios ieškovės nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti atsakovo atžvilgiu. Nesąžiningi veiksmai iš apeliantės pusės tęsiasi ir toliau teikiant apeliacinį skundą, kai ieškovė toliau didina savo išlaidas užsakinėdama eksperto paslaugas ir kuria naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu. Tokie įrodymai neturėtų būti vertinami teismo apeliacinio proceso metu.
9.5. Ieškovės teikiami nauji rašytiniai įrodymai negali būti priimami ir vertinami, kadangi ieškovė turėjo visas galimybes pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismo metu, tačiau rinkosi kitas įrodinėjimo priemones, kurias pirmosios instancijos teismas ir vertino priimdamas sprendimą. Įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Ieškovei I. D. L. nuosavybės teise priklauso garažas, 18,45 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
13. Atsakovui P. A. nuosavybės teise priklauso garažas, 21,71 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
14. Garažai yra garažų komplekse, šalia vienas kito, pagal projektinius duomenis viena siena ribojasi apie 30 proc. kampu., faktiškai viena siena ribojosi visa apimtimi.
15. 2023 m. birželio 7 d. Ukmergės r. policijos komisariate gautas I. D. L. pareiškimas dėl galimo turto sunaikinimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad P. A. savo garažo remonto metu nupjovė I. D. L. priklausančio garažo stogą, kurio atraminės konstrukcijos buvo P. A. garažo teritorijoje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Medžiaga perduota įgaliotiems pareigūnams spręsti dėl administracinės atsakomybės pagal LR ANK 518 straipsnį, taikymo P. A..
16. Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK 2023 m. lapkričio 15 d. rašto I. D. L. bei nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad P. A. pagal LR ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – administracinis nurodymas, kuriuo skirta bauda. Tiriamas administracinis nusižengimas – P. A. 2023 m. gegužės 15 d. savavališkai nuardė dalį garažo stogo konstrukcijos, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio I. D. L..
17. Pagal ieškovės I. D. L. užsakymą ekspertas T. M. pateikė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 230908, kuria apskaičiavo garažo stogo ir dalies sienų nuardymo, pastebėto 2023 m. gegužės 15 d., atstatymo kaštus.
18. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Rytų Lietuvos valstybinės priežiūros departamento raštas P. A. patvirtina, kad departamentas 2024 m. balandžio 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad garažas Nr. 43 yra nugriautas, sienos išmūrytos tarp garažo Nr. 42 ir Nr. 43 ant valstybinės žemės, nenustatyta. Šalia garažo Nr. 42, garažo Nr. 43 vietoje užfiksuota plytų krūva.
Dėl ginčo esmės
19. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
20. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – administracinis nurodymas, kuriuo atsakovui buvo skirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) (e. bylos 1 t., b. l. 22), sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl neteisėtų veiksmų apimties, nes ieškovė teigia, kad atsakovas ne tik pašalino dalį ieškovės garažo stogo, bet ir išgriovė dalį sienos. Atsakovas neigia dalies sienos išgriovimą. Pirmosios instancijos teismas, civilinę bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, neteisėtų veiksmų apimties netyrė, rėmėsi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad vien administracinio nusižengimo teisenoje nustatytos aplinkybės neriboja šalies teisės įrodinėti ir kitus atsakovo neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į elektroninę bylą pateiktoje eksperto T. M. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 230908 esantys duomenys (fotonuotraukos) yra neryškios, iš jų nėra galimybės spręsti dėl užfiksuotų duomenų detalizacijos. Akivaizdu, kad teismui į bylą išsireikalavus ataskaitos originalą, o ne skanuotą elektroniniu būdu pateiktą kopiją, ir teismo posėdžio metu dalyvaujant šalims šiuos duomenis ištyrus, būtų galima įvertinti tikrąją faktinę padėtį.
23. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė nėra patyrusi išlaidų dėl įrodinėjamų nuostolių, kad neturėdama teisės savo garažo stogą montuoti taip, kad šis uždengtų dalį atsakovo garažo stogo, iš esmės ir negalėtų atlikti tokių atstatymo darbų, netyrė ir nevertino ieškovės garažo konstrukcijų neatitikimo projektiniams sprendiniams apimties, todėl negalėjo nustatyti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio. Be to, netirtos ir garažo nugriovimo priežastys.
24. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepimą į ieškinį atsakovas, ginčydamas žalos dydį, prašė teismą į bylą išreikalauti ieškovės garažo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau teismas tokio prašymo nesprendė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, jei būtų nuspręsta, kad atsakovas padarė žalą ieškovei, šie duomenys būtų reikšmingi nustatant žalos dydį.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs reikalavimo dalį dėl nuostolių, susijusių su garažo sugadinimu, visiškai nepasisakė ir nesprendė dėl kitos reikalavimo dalies – nuostolių, susijusių su ieškovės išlaidomis ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neatliko savo pareigos, numatytos CPK 179 straipsnio 1 dalyje, tai yra, esant neužtektinai įrodymų, nepasiūlė šalims papildomus įrodymus pateikti, nevertino pateiktų įrodymų originalų, be to, nenagrinėjo ieškovės reikalavimo dalies dėl nuostolių, susijusių su ieškovės išlaidomis ikiteisminio tyrimo metu, todėl dėl ginčo esmės galėjo būti priimtas klaidingas sprendimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
27. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis dėl nuostolių atlyginimo, šalims teikiant papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – ir apribotų šalių teisę į apeliaciją.
28. Dėl to sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – eksperto T. M. atsakymus į papildomai užduotus klausimus (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 159–169). Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas.
30. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinęs nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.