Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Silvai Mickute, atsakovams R. A., R. A., J. S., jo atstovui adv. Justui Čobotui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams R. A., R. A., J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Aplinkos apsaugos agentūrai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarei Jūratei Klepackienei, dėl sandorių ir administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, bei restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šioje byloje 2014-04-04 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais atsakovų sprendimai, paveldėjimo teisės liudijimas ir žemės sandoriai, kurių pasekoje 3,7 ha žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4,53 ha žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), su dalimi valstybinės reikšmės vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio - atiteko atsakovų R. A. ir R. A. nuosavybėn. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimas Nr. 2.7-79-13262, kuriuo A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę kaimo vietovėje buvo pripažintas niekiniu ir panaikintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtinančioms išimtinę valstybės nuosavybę į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinius (LR Konstitucijos 47 str., Vandens įstatymo 5 str., CK 4,7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs ginčijamą sprendimą ir sandorius, spręsti restitucijos taikymo klausimą perdavė pirmos instancijos teismui ir nurodė, kad sprendžiant restitucijos klausimą reikia tirti eilę aplinkybių (dėl restitucijos būdo ir apimties, grąžintino turto vertės; vandens telkinio dalies, patenkančios įžemės sklypus ploto; investicijų į žemė sklypus ir su tuo susijusių sklypo vėtės pokyčių; grąžintino turto valdytojų sąžiningumo ir kt.).

Ieškovas prašė taikyti restituciją natūra ir abu sklypus perduoti valstybės nuosavybėn, o atsakovams R. A. ir R. A. iš valstybės priteisti pinigų sumą, kurią jie sumokėjo įgydami grąžintiną turtą.

Atsakovai R. A., R. A., J. S. su prokuroro reikalavimu sutiko, prašė priteisti iš valstybės žemės sklypų įsigijimo vertę pagal sandoriuose nurodytą jų kainą bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, nes neteisėtas sprendimas, davęs pagrindą tolimesniems sandoriams sudaryti, buvo priimtas dėl šios institucijos neteisėtų veiksmų.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijos dėl restitucijos taikymo nepareiškė.

Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas CPK 49 str. pagrindu ginant viešą interesą, kurio turinį sudarė valstybės interesas išsaugoti valstybės nuosavybės teises į valstybinės reikšmės vandens telkinį – (duomenys neskelbtini) tvenkinį – žemę.

Atsakovai sutiko su ieškovo pozicija dėl restitucijos apimties ir būdo, todėl šalims sutarus, taikoma pilna restitucija natūra, valstybei grąžinant žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovams R. ir R. A. iš valstybės priteisiant pagal panaikintus sandorius jų sumokėtas sumas už šių sklypų įsigijimą (CK 6.147 str. 1 d.).

Pagal 2005-05-24 pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)R. A. už 3,7 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. sumokėjo 3139 Lt, o tos pačios dienos sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. už 4,53 ha ploto žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. sumokėjo 4496 Lt. Iš viso – 7635 Lt (2211,25 Eur).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir tai nustatyta jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, valstybė nuosavybės teisės į ginčo sklypus prarado dėl aplaidžių Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų priimant sprendimus, susijusius su žemės sklypo perdavimu privačion nuosavybėn. Taigi, restitucija šioje byloje taikoma dėl valstybės institucijų kaltės. Kad atsakovai, fiziniai asmenys, būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus siekdami sudaryti neteisėtus sandorius ir taip įgyti valstybės turtą asmeninėn nuosavybėn, sprendžiant klausimą dėl administracinių teisės aktų ir sandorių teisėtumo, nebuvo nustatyta. Tačiau bylinėjimosi išlaidos yra teisminio proceso išlaidos, ir jų poreikis bei sumos siejamos su asmenų procesiniu elgesiu, o ne su jų veiksmais, sąlygojusiais materialinį teisinį ginčą teisme. CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Įstatymas nenumato galimybės priteisti asmeniui bylinėjimosi išlaidas iš procesinių bendrininkų, todėl atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bendraatsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269, 270, 279 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

perduoti valstybės nuosavybėn 3,7 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir 4,53 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

R. A. ir R. A. solidariai priteisti iš valstybės 2211,25 Eur. grąžinto turto vertės.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.