- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 1-520-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45075-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- S. Č.
- Nukentėjusysis
- D. M., V. R.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pastato viduje, kumščiais smūgiuodamas D. M. į galvą, taip tyčia sukėlė šiam nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. Č. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta, kad sudavė smūgius D. M., tačiau nepripažįsta, kad stūmė V. R.. Paaiškino, kad tą vakarą pas jį namuose buvo nukentėjusieji, jie vartojo alkoholinius gėrimus, kažkiek ir jis pats buvo išgėręs. Vakaro eigoje kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo D. M. ir jo (kaltinamojo) draugės, jis (kaltinamasis) liepė nukentėjusiajam nusiraminti ir išeiti iš buto, tačiau pastarasis neklausė. Galimai netyčia nukentėjusysis trenkė ranka jo (kaltinamojo) merginai į veidą, todėl jis trenkė nukentėjusiajam. Tuomet D. M. pastūmė jo merginą, dėl ko jis, gindamas savo merginą, dar kartą trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis bėgo laiptais ir juos keikė, o jis (kaltinamasis) nusivijo nukentėjusįjį ir dar trenkė kelis kartus ir išstūmė jį į lauką. Tuomet D. M. pradėjo koja trankyti į duris, dėl ko jis (kaltinamasis) pasakė nukentėjusiajai V. R., kad ji nueitų nuraminti D. M.. Jis kartu su V. R. nusileido į apačią, jis D. M. sakė, kad nespardytų durų, o V. R., galimai galvodama, kad jis ir vėl muš D. M., jį laikė. Tuo metu D. M. trenkė jam į veidą, po ko jis (kaltinamasis) atstūmė jį laikiusią V. R., tam kad galėtų apsiginti nuo D. M. smūgių. Tuomet D. M. jį parvertė ant žemės, mušė ir užlaužė jam ranką. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis išsisukinėjo iš jį laikančios V. R., tik pasisuko ir pasitraukė į šalį, nemano, kad tokiu veiksmu galėjo pastumti V. R., D. M. jis iš viso trenkė kokius 3-4 kartus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 17 d. apklaustas įtariamuoju S. Č. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 10 d., apie 19.30 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo J. R., D. M. ir V. R., ant stalo stovėjo degtinės butelis, asmenys tarpusavyje bendravo. D. M. pasiūlė jam kartu išgerti, jie kartu išgėrė du stikliukus degtinės. Kambaryje sėdėjo visi kartu, jis sėdėjo susikoncentravęs į telefoną, tačiau D. M. pradėjo garsiai kalbėti, ginčytis, jis (S. Č.) jam pasakė „arba eini miegoti, arba išeini“. D. M. kuriam laikui aprimo ir nuėjo į kitą kambarį, paskui jį nuėjo V. R.. Tada ji apsiverkusi išėjo iš kambario ir savo seseriai J. R. kažką minėjo apie smaugimą. Tada D. M. išėjo iš kambario į balkoną, jam einant jis (S. Č.) ištarė, kad šis išeitų iš jo buto. D. M. atėjo į balkoną, pradėjo autis batus, į balkoną atėjo J. R. ir sakė, jog jis niekur neitų, eitų miegoti. Tada jis (S. Č.) atėjo į balkoną, D. M. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jo ir J. R. atžvilgiu, tada S. Č. jam pasakė „durys apačioj“. D. M. nestipriai stumtelėjo J. R., tada jis (S. Č.) jam pasakė, „jeigu dar bent pirštu paliesi J. R., tada aš tave paliesiu“. D. M. pradėjo muistytis, sukinėtis, besisukinėdamas dešinės rankos kumščiu trenkė J. R. į veido sritį, stipriai ją pastūmė, ji atsitrenkė į radiatorių. Tada jis nieko negalvojęs iškart trenkė D. M. vieną smūgį į veido sritį kaire plaštaka, tada pakėlė J. R., ji nuėjo į kambarį, o D. M. nubėgo laiptais žemyn, link išėjimo iš laiptinės. Tada jis (S. Č.) nubėgo paskui ir laiptinėje jį pagavęs sudavė nedaugiau nei tris smūgius į galvos sritį kumščiu. Jis išstūmė nukentėjusįjį pro laiptinės duris į lauką ir užrakino laiptinės duris. Tada parėjo į kambarį, išgirdo, kad yra smarkiai daužomos laiptinės durys, pasakė V. R., kad ši eitų kartu, kad ji apramins savo draugą. Su ja išėjo pro laiptinės duris. Tuo metu D. M. kiek toliau nuo durų sėdėjo ant žolės. Jis su V. R. priėjo prie D. M., jis pradėjo rėkti „kur mano pakrovėjas“, „duokit paskambint“, jis (S. Č.) jam pasakė „nieko aš tau neduosiu, eik iki (duomenys neskelbtini) pėsčiom, kol išsiblaivysi ir suprasi, ką padarei“. Tada V. R. paėmė jam (S. Č.) už šono ir už dešinės rankos, norėdama jį sulaikyti, nors jis neturėjo nei tikslo, nei noro mušti D. M.. Tada D. M. atsistojo ir ištaręs „pažiūrėk, koks aš dabar lochas“, trenkė vieną smūgį į kairės akies antakį. Jis išsisuko iš V. R. rankų, kad jo nelaikytų, ir kad išvengtų kitų smūgių. Iškart po to D. M. griebė jam už dešinės rankos, apsuko ją ir jie kartu pargriuvo. D. M. toliau laikė jo ranką, iš juntamo labai didelio skausmo suprato, kad ranka yra arba išnirusi, arba lūžusi, nes net negalėjo jos valdyti (b.l. 59-60).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 24 d. apklaustas įtariamuoju S. Č. pareiškė, kad jis lieka prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta iš dalies, nesutinka su ta įtarimo dalimi, kad jis pastūmė V. R.. Dėl civilinio ieškinio atlyginti žalą sutinka, žala yra 88,57 Eur (b.l. 64).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. M. nurodė, kai atvyko pas J. R. S. Č. dar nebuvo. Jis (nukentėjusysis) atsinešė stipraus alkoholio – žolelių likerio, talpos nepamena, ir jį išgėrinėjo. Tuomet grįžo S. Č. ir prie jų prisijungė. Po to jis dar nuėjo nupirkti alkoholio – brendžio ir degtinės. Grįžęs į kaltinamojo namus, toliau vartojo alkoholį, po kurio laiko jam pasidarė bloga, sutriko koordinacija, pykino, todėl nusprendė važiuoti namo, tačiau J. R. jam sakė niekur neiti. Jis netyčia užkabino J. R., dėl ko S. Č. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir pradėjo daužyti, trankyti veidą. Jis bandė prasibrauti pro S. Č. ir paskutinis smūgis buvo ant laiptų. Po to jis išėjo į lauką ir verkė, norėjo sugrįžti, nes reikėjo pasiimti išorinę bateriją, dėl to daužė duris. Išėjo V. R., kurios jis paprašė atnešti jo daiktus. Su V. R. išėjo ir S. Č., kuris jį keikė ir žemino, o V. R. laikė S. Č.. Pamatė, kad S. Č. stūmė V. R., braudamasis link jo ir jis nevalingai trenkė S. Č. į veidą ir užlaužė S. Č. ranką. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad jis tą vakarą buvo tikrai neblaivus, viską atsimena kaip per sapną, pamena, kad S. Č. stūmė V. R., tačiau nematė, kad ji būtų kontaktavusi su automobiliu, taip pat nematė ir atsitrenkimo momento, matė, kad ji stojosi. Nukentėjusysis nurodė, kad jis sutinka susitaikyti su kaltinamuoju.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., apie 17.40 val. kartu su V. R. nuvyko pas J. R. adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs pamatė, kad J. R. telefonu kalba su savo draugo S. Č. motina, kuri jai pasakė, kad S. Č. tėtis serga nepagydoma liga. V. R. pakalbėjo su savo sese, ši paprašė juodu pasilikti, nes bijojo S. Č. emocijų, kai sužinos apie tėtį. Apie 18.40 val. į namus grįžo S. Č., V. R. sesė pasakė jam apie jo tėvo ligą. Tada jis su S. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, likerį, išgėrė vieną butelį, tuomet išgėrė dar vieną butelį brendžio. Tada tarp J. R. ir S. Č. įvyko konfliktas. Jis įsikišo į konfliktą, kad jie nesiginčytų prie svečių, o savo kivirčus spręstų vieni. Tada jis liko su S. Č., toliau sėdėjo ir kalbėjosi, pats jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nusprendė važiuoti namo, nuėjo į prieškambarį ir dėjosi striukę. Tuo metu prie jo stovėjo J. R. ir S. Č.. Dėdamasis striukę jis netyčia kliudė J. R. veidą. Tai pamatęs S. Č. susinervino, pasakė jam „ak tu, suka“ ir kumščiais pradėjo jį daužyti. Jis susigūžė, o S. Č. jį daužė abejomis rankomis į galvą, vieną kartą pataikė į šoną. Atsimena, kad jam trenkė nemažiau kaip keturis kartus. Tada V. R. įsiveržė į prieškambarį, o jis išėjo į lauką. Pastukseno į duris, nes norėjo paimti telefono pakrovėją. Duris atidarė V. R., pasakė, kad jis važiuotų namo. Jis pasakė, kad negali pasikviesti nieko, nes išsikrovęs telefonas ir pakvietė ją į lauką. Tada ji išėjo į kiemą, jai iš paskos išėjo S. Č.. V. R., matydama, kad S. Č. artėja link jo, bandė jį sulaikyti ranka laikydama jam prie krūtinės, bet šis pradėjo V. R. stumdyti. Jis (D. M.) norėjo ją apginti ir ėjo link jos, tada tai pamatęs S. Č. pastūmė V. R. į automobilį. Jis priėjo prie S. Č. ir užlaužė jam ranką, laukė, kol šis apsiramins. Jam apsiraminus, V. R. su S. Č. išėjo, o jis nuėjo iki autobusų stotelės. Grįžęs į kiemą pamatė stovinčią greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Iš greitosios medicinos automobilio nugirdo, kad S. Č. galimai yra išnarintas petys (b. l. 21-22).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. R. nurodė, kad jos nebuvo tuomet, kai S. Č. ir D. M. susimušė, todėl nieko apie tai negali pasakyti. S. Č. bandė išvaryti D. M., pastarasis susirinko daiktus, išeidinėjo, matė, kad S. Č. dar laiptinėje spyrė D. M. nuo ko pastarasis nugriuvo. D. M. išėjo į lauką, o ji ėjo iš paskos, užrakino duris, po to grįžo pas sesę į namus. Išgirdo, kad D. M. daužo duris, todėl vėl nusileido laiptais, S. Č. leidosi iš paskos. D. M. buvo nusiminęs, o S. Č. dar pasityčiojo iš D. M.. Kadangi S. Č. išgėręs būna agresyvus, ji atrėmusi savo ranką jam į krūtinę šaukė, kad jis neitų, tačiau S. Č. stūmė ją savo kūnu, o tada D. M. trenkė S. Č. į veidą. Tuomet S. Č. ją pastūmė ir ji atsitrenkė į mašiną, pakėlusi galvą matė, kad D. M. atsisėdęs ant S. Č. laiko jam užlaužęs rankas. Mano, kad S. Č. ją pastumdamas nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, o tiesiog norėjo išsilaisvinti. Negalėtų pasakyti, kad S. Č. ją pastūmė tyčia, stūmė, nes siekė pats išvengti sužalojimų. Nebuvo taip, kad tyčia būtų norėjęs ją sužaloti. Ji į automobilį atsitrenkė šonu, rėmėsi ranka ir nukrito. Ji tuo metu buvo išgėrusi, susipainiojo kojos, todėl krito užuot tiesiog atsirėmusi į automobilį. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nesijautė girta, tiesiog šiaip ji turi sutrikimų su koordinacija, gali nukristi net ir ant batraiščio užkliuvusi. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai jai atsirado tuomet, kai tą vakarą ją pastūmė D. M. ir ji nukrito ant sėdmenų, o į automobilį ji trenkėsi šonu. Kai D. M. ją pastūmė ir ji krito, jautė fizinį skausmą, bet D. M. pretenzijų neturi. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad matė sužalojimus ant S. Č. veido. V. R. nurodė, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., jos sesuo J. R., pakvietė ją į svečius. Ji Su D. M. apie 17.40 val. atvyko pas J. R. į butą. Bute sesuo gulėdama lovoje kalbėjo telefonu su savo draugo S. Č. motina, kuri pasakė, kad jo tėtis serga nepagydoma liga. Ji su sese pradėjo kalbėti, kad reiks S. Č. pasakyti tokią žinią. Jie susėdo prie stalo vakarieniauti, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji su J. R. išgėrė nedaug, tik du stikliukus, po 50 g likerio, žaidė žaidimus. Apie 18.40 val. atvyko į namus S. Č., kuriam sesė pasakė apie jo tėvo ligą. Vyrams išgėrus butelį, D. M. išėjo į parduotuvę nupirkti dar vieno. D. M. grįžus vyrai toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau sesė tvarkėsi virtuvėje, D. M. gulėjo lovoje, nes nuo alkoholio prastai jautėsi. Ji jį prikėlė ir pati nuėjo prie virtuvėje esančio stalo, kai tuo metu S. Č., D. M. ir J. R. išėjo link prieškambario, parūkyti. Ji nusprendė nueiti kartu su jais, nuėjo prie durų, bet jų negalėjo atidaryti. Staiga išgirdo S. Č. žodžius „o blet, ką tu padarei“ ir vykusį konfliktą prieškambaryje. Bandė stipriau atidaryti duris, įkišo savo dešinę alkūnę tarp durų ir staktos, bet staiga kažkas jas pastūmė ir jai prispaudė ranką. Tada ji pajautė stiprų skausmą, nuo kurio nukrito ant grindų. Prieškambario durys atsidarė ir ji sesės paklausė, kas atsitiko. J. R. pasakė, kad D. M. jai netyčia trenkė į akį. Ji nuėjusi į balkoną pamatė, kad D. M. kruvina lūpa, jo veidas patinęs, ir suprato, kad jie susimušė. D. M. stengėsi išeiti, o tuo metu S. Č. šaukė ant jo ir jam įspyrė į nugaros pusę. Nuo smūgio D. M. paslydo nuo laiptų, atsikėlęs išėjo į lauką. Kai leidosi laiptais, S. Č. šaukė, kad „šitas lochas iškvies policiją“, vartojo kitus necenzūrinius žodžius D. M. atžvilgiu. J. R. pasakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad D. M. jai netyčia trenkė į akį, jos atsiprašė. Jie išgirdo, kad D. M. beldžia į duris. Ji greitai nusileido laiptais prie durų, o jai iš paskos ėjo S. Č.. Ji pasakė S. Č. neiti jai iš paskos, bet šis neklausė ir ėjo. Atidarius duris, D. M. pasakė, kad jam reikia pakrovėjo, paprašė jį atnešti. Visiškai išėjusi į lauką pamatė, kad S. Č. artėja link D. M., kuris sėdėjo ant žemės. Ji viena ranka laikė S. Č. prie krūtinės, bandė jį sulaikyti, kad jis neprieitų prie D. M.. Tuo metu S. Č. pradėjo ją lengvai stumdyti. Tai pamatęs D. M. pradėjo eiti link jų ir vieną kartą trenkė S. Č.. Tada S. Č. iš jėgos ją pastūmė ir ji atsitrenkė į automobilį. Dėl šio S. Č. veiksmo ji patyrė didelį fizinį skausmą šonkaulių srityje. Tada D. M. paguldė S. Č. ant žemės ir jam užlaužė ranką, laukė, kol šis nusiramins. S. Č. nusiraminus, ji su juo nuėjo iki namų. S. Č. išėjo su J. R. iki greitosios automobilio, o ji liko namuose. Kai S. Č. mušė D. M., niekas policijos nekvietė. Kai D. M. laikė užlaužęs S. Č. ranką, policiją iškvietė J. R. (b. l. 27-28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., 18 val. pas ją į namus atvyko jos sesuo V. R. su draugu D. M.. V. R. ir D. M. vartojo alkoholį – likerį. Apie 19.30 val. iš darbo grįžo S. Č., kuris kartu su D. M. išgėrė porą stikliukų alkoholio. Po kiek laiko kitame kambaryje tarp V. R. ir D. M. įvyko konfliktas, S. Č. ramino V. R.. Tada ji pamatė, kad D. M. iš kambario eina į balkoną. Ji nuėjo paskui jį, bandė jį nuraminti, kad jis eitų miegoti, tačiau D. M. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Ji dar kartą bandė jį raminti, bet jis neklausė ir ją nestipriai stumtelėjo. Tuo momentu už jos stovėjo S. Č., kuris garsiai pasakė D. M., kad šis jos neliestų, bet jis vėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos ir S. Č. atžvilgiu. Tada D. M. pradėjo muistytis ir kumščiu trenkė jai į kairę akį. Po šio veiksmo S. Č. dar kartą įspėjo D. M., jog šis jos neliestų ir jį stumtelėjo, pasakė eiti lauk. Po šių S. Č. žodžių D. M. abiem rankomis ją stipriai pastūmė ir ji nukrito, atsitrenkė į radiatorių. S. Č. ją pakėlė, ji nuėjo į kambarį, atsigulė, nes jai nuo smūgio labai skaudėjo nugarą ir akį. Kas toliau vyko, ji nematė, tik girdėjo pro atvirą langą, kad viskas persikėlė į lauką, kad konfliktas vyksta toliau. Ji kambaryje gulėjo apie 20 min., tada atsistojo, nuėjo prie lango pažiūrėti, kas vyksta, nes vis dar girdėjo vykstant konfliktą. Kas konkrečiai vyksta, ji nematė, matėsi tik žmonių siluetai. Tada ji paskambino į policiją, pranešė apie vykstantį konfliktą. Išėjusi į lauką pamatė S. Č. su stipriai ištinusia akimi bei susiėmusį už dešinės rankos. Šalia jo stovėjo V. R.. Atvažiavo policija, iškart po to ir greitoji medicinos pagalba, kuri išsivežė S. Č., o ji kartu su D. M. liko su policijos pareigūnais (b. l. 32-33).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d., 15.50 val., registruotas D. M. pranešimas, kad muštynių metu jis patyrė fizinį skausmą, kad kartu nukentėjo ir V. R., kad nori parašyti pareiškimą (b. l. 6).
Iš D. M. surašyto protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būnant pas draugus, netyčia ranka (rengdamasis striukę) kliudė J. R. veidą, dėl ko kilo konfliktas su S. Č., kuris perėjo į smurtą. Smurto metu S. Č. jam būnant susigūžusiam, abejų rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l. 3).
Iš V. R. surašyto protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būnant pas seserį J. R., jos draugas D. M. netyčia ranka (rengdamasis striukę) kliudė sesers veidą, dėl ko kilo konfliktas tarp jos draugo ir S. Č., kuris perėjo į smurtą. Girdėjo, kaip vyksta konfliktas prieškambaryje ir ten norėjo nueiti, bet kažkas laikė duris ir ji niekaip negalėjo patekti, tada pabandė stipriau atidaryti ir įkišo dešinę alkūnę tarp durų ir staktos, ir staiga kažkas pastūmė duris ir jai prispaudė ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtui nutrūkus ir D. M. išėjus iš namų, ji nuėjo pas jį ir pasakė S. Č. neiti iš paskos, bet jis jos neklausė ir atsisukus į pradėjo ją stumdyti. Tai pamatęs D. M. pradėjo eiti link jų. Tuo metu S. Č. stipriau ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į automobilį ir patyrė fizinį skausmą (b.l. 1).
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 12 d. buvo apžiūrėtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieškambaris ir automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 12-18).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3332/2020 (01), tyrimą atlikus 2020 m. lapkričio 16 d., matyti, kad D. M. kūne nustatytos kraujosruvos pakaušyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 5-8 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimas kelyje galėjo susidaryti ir nugriuvus. Nustatytos poodinės kraujosruvos vienkartiniam griuvimui nebūdingos. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (b. l. 45-47).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3328/2020 (01), tyrimą atlikus 2020 m. lapkričio 16 d., matyti, kad V. R. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai 5-8 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b. l. 50-52).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nukentėjusiųjų ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. M. atžvilgiu visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam D. M. taip sukeldamas jam fizinį skausmą pripažino pilnai ir paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų V. R., D. M. parodymai apie kaltinime nurodyto smurto naudojimo aplinkybes, byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. M. padarytos kraujosruvos pakaušyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 5-8 paros iki apžiūros, sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, odos nubrozdinimas kelyje galėjo susidaryti ir nugriuvus, nustatytos poodinės kraujosruvos vienkartiniam griuvimui nebūdingos, sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.
Teismas, įvertinęs minėtus duomenis pripažįsta juos įrodymais ir konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. Č. 2020 m. lapkričio 11 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinimo tikslinimo
Kaltinimu S. Č. buvo inkriminuotas ir fizinio skausmo sukėlimas V. R. ją pastumiant, dėl ko ši atsitrenkė į automobilį. Šios kaltinimo dalies kaltinamasis kategoriškai nepripažino (ją pripažino tik pateikdamas prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais), teigdamas, jog jis V. R. tyčia nestūmė, o tik bandė išsisukti nuo jos, kadangi ji laikė jį, o tuo metu D. M. jam sudavė smūgį į veidą. Iš esmės analogiškai šią situaciją apibūdino ir pati teisme apklausta nukentėjusioji, kuri nurodė, kad nemano, jog S. Č. ją stūmė tyčia ir kad tuo norėjo sukelti jai fizinį skausmą, jis tiesiog pats siekė išvengti sužalojimų (kuriuos sukėlė D. M.). Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad ji turi problemų su koordinacija, buvo išgėrusi, dėl ko jai susipainiojo kojos ir ji pargriuvo, kuomet S. Č. bandė nuo jos laikymo išsivaduoti.
Pažymėtina, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp D. M. ir S. Č. kilusio konflikto metu V. R. laikė S. Č., o tuo metu D. M. S. Č. sudavė smūgį į veidą, dėl ko S. Č., kaip kad nurodė ir nukentėjusioji, bandydamas išvengti tolimesnių sužalojimų ir išsisukti nuo jį laikiusios V. R., ją galėjo šiek tiek pastumti. Kartu pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad jos nugriuvimui ir fizinio skausmo patyrimui daugiau įtakos turėjo ne S. Č. atliktas pastūmimas, o tai, kad ji pati buvo išgėrusi, jos koordinacija buvo sutrikusi. Natūralu, kad kaltinamajam siekiant išsisukti nuo jį laikiusios neblaivios nukentėjusiosios, kurios koordinacija buvo sutrikusi, ji galėjo nugriūti ir pajusti fizinį skausmą, tačiau toks S. Č. elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu negali būti iškart traktuojamas kaip smurtavimas, juo labiau, kad analizuojamoje situacijoje akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į fizinio skausmo sukėlimą, o į siekimą muštynių metu išsivaduoti iš nukentėjusiosios ir išvengti jo paties atžvilgiu vartojamo smurto, kas leidžia teismui spręsti, kad, jeigu, visgi, nagrinėjamu atveju ir buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, tai nebuvo kaltinamojo tikslas ir tyčinių veiksmų rezultatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog S. Č. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.10 min., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato, stumdamas V. R., dėl ko ši atsitrenkė į stovintį automobilį, tyčia sukėlė šiai nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.
Dėl BK 38 straipsnio
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. teismui nurodė, kad jis su kaltinamuoju susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas S. Č. ir D. M. susitaikymo protokolas.
Kaltinamas S. Č. viso proceso metu prisipažino smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu ir nurodė besigailintis dėl tokio savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis taip pat atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamais neneigė, kad įvykio vakarą vartojo alkoholį, tačiau duomenų, kad jis būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad toks apsvaigimas būtų turėjęs įtakos jo nusikalstamam elgesiui, byloje nėra.
Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau nors ir teistas, tačiau prieš pakankamai ilgą laiką, už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas praeityje teistas nebuvo (b. l. 96-98), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančias nuobaudas turi tik už mažareikšmius administracinius nusižengimus (b. l. 92-95). Anksčiau S. Č. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju S. Č. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su CD kompaktiniu disku, kuriame yra savanoriškai pateiktas pokalbio garso įrašas (b. l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 88,57 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiesiems D. M. ir V. R. suteiktų medicininių paslaugų išlaidos (b. l. 36-40). Iš byloje esančių Gydymo paslaugų apskaitos išrašų matyti, jog nukentėjusiajai V. R. 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra paslaugų vertė sudaro 50,97 Eur, o D. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra paslaugų vertė sudaro 37,60 Eur. Teismas vertina, jog D. M. po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu jam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytais sužalojimais. Kadangi teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog S. Č. nusikalstamais veiksmais sužalojo V. R., Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dalyje dėl 50,97 Eur turtinės žalos priteisimo (dėl V. R. gydymo išlaidų) paliktinas nenagrinėtas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu.
Kaltinamasis teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. Pinigų pervedimą patvirtinantį dokumentą, iš kurio nustatyta, jog jis į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą pervedė 88,57 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (tiek už D. M., tiek už V. R. gydymo išlaidas). Atsižvelgiant į tai, civilinis procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl D. M. gydymo išlaidų priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje, teismas nesprendžia klausimo dėl be pagrindo S. Č. Valstybinei ligonių kasai sumokėtų lėšų gražinimo, esant ginčui dėl be pagrindo sumokėtos kaltinamojo S. Č. turtinės žalos atlyginimo, jis turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
S. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
S. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dalyje dėl V. R. gydymo išlaidų (50,97 Eur) palikti nenagrinėtą, likusioje dalyje (dėl D. M. gydymo išlaidų (37,60 Eur)) procesą nutraukti.
Išaiškinti S. Č., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. Č., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniu disku, kuriame yra savanoriškai pateiktas pokalbio garso įrašas (b. l. 103) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.