Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Astai Leonavičienei,teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria nutarta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau - Komisijos) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo L. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M., gim. 1982-06-20, nuteistas 2002-02-11 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 105 str. 5 p., 9 p. – 15 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2000-11-03 nuosprendį, galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. 2003-10-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika iš Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 p., 9 p. perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. prie paskirtos bausmės pridėta 2002-11-03 nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė bausmė – 12 metų 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2008-07-04 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 str. 3 d. 2 p. paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš 5 m. 7 mėn. 4 d. 2009-09-25 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2002-02-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 5 metai 7 mėnesiai 4 dienos laisvės atėmimo. 2009-09-25 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2002-02-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu – galutinė bausmė 5 m. 7 mėn. 4 d. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2009-11-05, pabaiga 2015-05-28.

Faktiškai atliko ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras nepritarė Komisijos nutarimui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėta nutartimi teismas taip pat nustatė nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas, įvertinęs pateiktą Komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, padarė išvadą, kad kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. M. lygtinį paleidimą nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia 2014 m. spalio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį teigdamas, kad ji neteisėta ir nepagrįsta, prašo minėtą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neįvertino, kad L. M. neįvykdė jam paskirtų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytas elgesio taisykles pažeidė 8 kartus, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos namuose buvo fiksuotas autoagresyvaus elgesio atvejis. Skunde taip pat pažymėta, kad L. M. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jau buvo svarstytas ir tenkintas, tačiau nuteistasis už padarytus pažeidimus buvo grąžintas į pataisos namus atlikti likusios 5 m. 7 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras nurodo, kad vertindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal ,,OASys“ metodiką, neįvertino neigiamos nuteistojo charakteristikos.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei kitas svarbias aplinkybes.

Priešingai nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusį bausmės dydį, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pakankamai atsižvelgė į veikų pavojingumą, pobūdį, pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikyti lygtinį paleidimą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos šiuo atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam galimybę. L. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 str. 2 d. 2 p. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir, priešingai nei savo skunde teigia prokuroras, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pastarąjį teiginį patvirtina Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus būrio viršininko Mariaus Pajarsko 2014-08-28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo L. M. individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nuteistasis L. M. logiškas, nuoseklus. Bendravimo ir socialiai įgūdžiai pakankami. Pastaraisiais metais atliekant bausmę pataisos namuose nuteistojo gyvenime svarbų vaidmenį renkantis gyvenimo tiesas vaidina religija, nuteistasis jaučiasi tapęs atsakingesniu, brandesniu, atlaidesniu, sugebantis geriau valdyti savo emocines reakcijas, išsako savikritiškesnes nuostatas dėl smurto naudojimo prieš kitus asmenis. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas keturis kartus. Prokuroro skunde minimą autoagresyvaus elgesio atvejį pats nuteistasis pripažįsta, šiuo metu jį vertina savikritiškai. Grįžęs iš pataisos įstaigos turi galimybę gyventi su savo mama, gautas tai patvirtinantis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo teiginiu, jog teismas neatsižvelgė į L. M. elgesį viso bausmės atlikimo metu, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas minėtas aplinkybes įvertino. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo ir įvertino Komisijos priimto nutarimo pagrindus ir motyvus, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadą ir pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su atlikta bausmės dalimi yra nedidelė – 6 mėn. 14 d. (apeliacinės nutarties priėmimo dieną).

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (tik 28 balai pagal OASys). Atlikus vertinimą naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, nuteistojo pakartotino smurtinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau pagrindiniai nuteistojo pakartotinių nusikalstamumų riziką mažinantys veiksniai yra ketinimai dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, pasiruošimas keisti gyvenimo būdą, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Nors prokuroras skunde akcentuoja, kad nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jau buvo svarstytas ir tenkintas, bet nuteistasis už padarytus pažeidimus buvo grąžintas į pataisos namus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ankstesni pažeidimai, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, negali būti vertinami kaip trukdantys tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo L. M. elgesio laisvėje. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Todėl svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs L. M. asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, teigiamą požiūrį į darbą, nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai nusprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistojo atžvilgiu turės teigiamą ir drausminantį poveikį užkertantį kelią pakartotinio nusikalstamumo rizikai. Įvertinus visą tai daroma išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo ją panaikinti prokuroro skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutarė:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Virginijaus Mizaro skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.