Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. I. M. ieškinį dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi ieškovė valdo 414/834 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nori savo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti žemės sklypo ribas ir naudojimosi tvarką jai priklausančiu žemės sklypu. Tam tikslui reikia atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus. O nesant bendraturčių sutikimo ji to padaryti negali. Ieškovė kreipėsi į matininką J. S., kad jis atliktų ieškovei priklausančios 414/834 dalies žemės sklypo kadastrinius matavimus ir paženklintų jai priklausančio žemės sklypo ribas. Matininkas J. S. atliko jai priklausančios 414/834 dalies žemės sklypo kadastrinius matavimus ir paženklino ribas. Matininkas paruošė ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Pagal kurį ieškovė prašo nustatyti, kad ji naudosis jai priklausančia 414/834 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. I. M. bei V. M. ir A. D. M. yra 8,3400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (b. l. 13). Ieškovės prašymu, siekiant atnaujinti žemės sklypo planą ir bylos duomenis J. S. 2018 m. liepos mėn. atliko šio žemės sklypo geodezinius matavimus. Prašė patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, pagal matininko J. S. 2M-M-1870 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b. l. 6-12). Ieškovė, siekdama atlikti žemės sklypo matavimų ir atliktų kadastrinių duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registre, per matininką J. S. raštu kreipėsi į gretimų sklypų savininkus kviečiant į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų ženklinime. Taip pat apie būsimus kadastrinius matavimus paskelbta viešai vietinėje spaudoje. (b. l. 17-20).

7. Ieškovė A. I. M., siekdama atlikti patikslintų žemės sklypo matavimų ir atliktų kadastrinių duomenų registravimą Nekilnojamojo turto registre, prašo leisti jai atlikti (užbaigti) kadastrinius matavimus be bendraturčių V. M. ir A. D. M. pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jų sutikimo bei prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre.

8. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

9. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

10. Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovės teisę reikalauti atlikti jai ir A. D. M. bei V. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovė prašo leisti atlikti visus veiksmus be bendraturčių sutikimo ir pasirašymo atitinkamuose dokumentuose. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad su reikalavimu sutiktų, jei bendraturčiai būtų tinkamai informuoti apie vykdomus sklypo kadastrinius matavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad bendraturčiai A. D. M. mirė (duomenys neskelbtini), V. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 26) Kaip nurodė ieškovė, jų turto paveldėtojų nėra, todėl nėra ir asmenų, kurie turėtų būti informuoti apie vykdomus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovės išsakytus argumentus patvirtina ir išrašai iš Testamentų registro, kur matyti, kad V. M. ir A. D. M. turto niekas nepaveldėjo (b. l. 33-35)

11. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 p. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Žemės sklypo savininkui pageidaujant atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 p.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16 punktu, žemės sklypo planas turi būti suderintas su visais bendraturčiais. Taip pat nurodyta, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybinės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Esant situacijai, kai kadastro duomenys įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeisti, tačiau neatlikta šių pokyčių registracija, apie įregistravimo kliūtis sprendžiama CPK 3 str. 1 d. nuostatomis ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

12. Ieškovė kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, informavo gretimų sklypų savininkus apie vykdomus kadastrinius matavimus (b. l. 17-21), matininkas atlikęs matavimus sudarė žemės sklypo planą, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau šie veikslai atlikti be bendrasavininkų sutikimo ir nesant jų parašų atitinkamuose dokumentuose, todėl kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnyba, žemės sklypas sudarytas pažeidus Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37.2 papunktį, taip pat žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas užpildytas, pažeidžiant nuostatų 32.1.1.4 papunktį (b. l. 22 antra pusė). Faktas, kad nėra sklypo bendraturčių sutikimo yra esminis dėl ko ieškovė negali tinkamai įforminti matininko J. S. atliktų matavimų ir įregistruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad žemės sklypo du bendraturčiai A. D. M. ir V. M. mirę, o paveldėtojų nėra jau daugiau nei dvidešimt metų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašymas leisti jai atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto viešajame registre ieškovės A. I. M., V. M. ir A. D. M. vardu, be bendraturčių pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jų sutikimo bei prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre yra pagrįstas ir tenkintinas.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 6 p.), o ne pati ieškovė. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d.), o dėl šių duomenų įrašymo sprendžia Kadastro tvarkytojas. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės užsakymu, matininkas J. S. atliko 2018 m. liepos mėnesį, parengė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau nesant bendrasavininkų parašų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane, ieškovė neturi galimybės pateikti prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų registravimo (įrašymo) nekilnojamojo turto registre. Todėl šioje konkrečioje byloje teismas konstatuoja būtinybę pagal ieškinio reikalavimą patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, leidžiant ieškovei be bendraturčių sutikimo bei pasirašymo matininko J. S. sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiame 83168 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane, ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, ir be bendraturčių sutikimo bei prašymo pateikti šiuos kadastrinius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai iš esmės nekeičia ieškinio reikalavimo esmės, o sprendimas tik tampa tikslesnis ir aiškesnis bei atitinkantis teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nuostatas.

15. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

16. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė leisti atlikus žemės sklypo matavimus be bendraturčių sutikimo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir ją nustatyti pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką, paruoštą matininko J. S., kurią pateikė į bylą (b. l. 36). Ties suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime, tiek pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. 72/19290, matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotas plotas yra 8,3400 ha, o pagal J. S. 2019-07-11 sudarytą žemės sklypo planą, nustatytas sklypo plotas 83168 m² (b. l. 8). Iš to seka, kad žemės sklypo plotas plane skiriasi nuo įregistruoto žemės sklypo ploto registre. Todėl suinteresuotas asmuo nurodė, kad ieškovės A. I. M. prašymas nustatyti naudojimosi tvarką pagal minėtą planą nesukels jai teisinių pasekmių, nes ji negalės tokios naudojimosi tvarkos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pirmą turi būti atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų pakeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir tik tada ieškovė galėtų nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymas leisti jai atlikus žemės sklypo matavimus be bendraturčių sutikimo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir ją nustatyti pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką, paruoštą matininko J. S. palikti nenagrinėtą. (CPK 296 str. 1 d. 12 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovei A. I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) be bendraturčių V. M. ir A. D. M. sutikimo bei pasirašymo matininko J. S. sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane, ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, ir leisti be bendraturčių sutikimo bei prašymo pateikti šiuos kadastrinius duomenis ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.