Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja D.Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.3; 122.4

NUTARTIS

2008 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V.Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas įkeitimo teisės pasibaigimas ir uždėtas areštas civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkams 152 GNSB, V.Z., R.S., S.A., G.S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko 2007-10-03 prašymą ir 2007-10-30 prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo 2007-11-08 nutartimi:

patvirtino įkeitimo teisės pasibaigimą ir išbraukė iš hipotekos registro duomenis apie 1995-04-03 turto įkeitimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės D.Lukaševičiūtės, sudarytą tarp 152 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas” (pavadinimas pakeistas į AB DnB NORD bankas), dėl nekilnojamųjų daiktų – 70,38 kv.m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir 70,32 kv.m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

areštavo įkeistus daiktus: butą, turintį 70,32 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį G.S.; butą, turintį 50,45 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S.A.; butą, turintį 70,38 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R.S.; butą, turintį 70,38 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V.Z., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti;

išaiškino daiktų savininkams, kad nuo įkeistų daiktų arešto momento jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktus arba mažinti jų vertę;

įspėjo skolininką ir daiktų savininkus: 152 Gyvenamųjų namų statybos bendriją, G.S. S.A., R.S., V.Z., kad negrąžinus skolos, t.y. 159 370, 17 Lt negrąžintos paskolos, 77 004,63 Lt nesumokėtų palūkanų, 44 951,62 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso: 281 326,42 Lt bei 112 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių;

išaiškino suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę per 1 mėnesį nuo teisėjos nutarties priėmimo dienos raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka ir pateikti juos hipotekos skyriui.

2007-12-22 buvo gautas apeliantės V.Z. prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodė, kad nagrinėjant jos skundą būtina, kad bankas paaiškintų žodžiu, kodėl kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas areštuoti jos butą, nors 152-osios GNSB buhalterė D.B. 1999-07-23 išdavė apeliantei pažymą, kad apeliantė bankui neskolinga, kodėl įkeitė bankui bendrijai nuosavybės teisėmis nepriklausantį pradėtą statyti gyvenamąjį namą, nors nebuvo šio statomo namo savininkė. Notaras taip pat privalo paaiškinti, kodėl įkeitė bendrijai nepriklausantį namą. Apeliantė pageidauja asmeniškai paklausti kreditoriaus ir skolininko, kodėl jie jos atžvilgiu elgiasi neteisėtai, kaip atsirado name laisvas butas, kuris parduodamas už bendrijos skolas, o tai įmanoma tik žodinio nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal 1994-04-03 ilgalaikio kredito sutartį kreditorius – bankas suteikė 152-ajai GNSB 400 000 Lt kreditą ir bendrija 1995-04-03 turto įkeitimo sutartimi įkeitė kreditoriui – bankui nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Po to, kai namas buvo pastatytas, jis buvo suskaidytas į atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus; kiekvienas iš jų buvo įregistruotas VĮ Registrų centras bei hipotekos duomenų bazėje 2006-10-13. Kreditorius (bankas) kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, pripažindamas, kad atskirų butų savininkai įvykdė prievolę pagal paskolos sutartį bankui ir prašė išregistruoti įkeitimą šių butų savininkų atžvilgiu (b.l. 25-27, 39). Skundžiama 2007-11-8 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nutarė patvirtinti įkeitimo teisės pasibaigimą ir išbraukti iš hipotekos registro duomenis apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)butų įkeitimą, areštuoti ir įspėti apie išieškojimo proceso pradžią likusių keturių butų savininkus, jų tarpe ir apeliantę V.Z., (duomenys neskelbtini) įkeisto buto savininkę.

Apeliacinio skundo argumentas kad banko – kreditoriaus veiksmai prieštarauja CK 4.172 str. nuostatoms, reglamentuojančioms hipotekos išlikimą padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, numatančioms, kad hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams, o tai reiškia, kad 1995-04-03 namo įkeitimo sutartis lieka galioti visiems butams kartu, atmestinas, nes jis pagrįstas netinkamu teisės aktų nuostatų aiškinimu. Kolegija pažymi, kad tiek įkeitimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 211 str., tiek galiojančio CK 4.172 str. 9 d. numato, kad įkeitimo teisė lieka galioti nuosavybės teisei į daiktą perėjus kitam asmeniui. Vyriausybės 1993-04-19 nutarimas Nr. 274 (2001-08-09 red. Nr. 982) „Dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ reglamentuoja lengvatinio kreditavimo ir tokio kredito grąžinimo tvarką. Tvarkos 12-15 punktas numato, kad bendrija turi teisę įkeisti bankui už paskolą statomą namą, sudarydama su banku įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo pagrindu; pastačius gyvenamąjį namą bendrijos nariai, kurie pasinaudojo kreditu, sudaro skolos perkėlimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje; su bendrijos nariais, su kuriais sudaryta skolos perkėlimo sutartis, sudaroma atskira buto įkeitimo sutartis (hipotekos lakštas), kurį įregistruojama hipotekos registre, kartu padaromi ankstesnio hipotekos lakšto pakeitimai. Taigi norminiai aktai numato galimybę keisti hipotekos lakštą pastačius gyvenamąjį namą; atskirojo skundo argumentai, kad kreditoriaus ir 152-osios GNSB veiksmai, kai kreditorius panaikina hipoteką atskiriems butams, o iš kitų butų savininkų reikalauja ją įvykdyti, prieštarauja CK 4.172 str. nuostatoms, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad ji nėra skolinga nei bendrijai, nei bankui, ir tai patvirtina 1999-07-23 išduota pažyma, jog ji pilnai atsiskaičiusi, iš viso sumokėjo bendrijai 21 684 Lt. Apeliantė nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip buto savininkė būtent minėtos pažymos pagrindu ir tai, anot apeliantės, reiškia, kad jos butas buvo be pagrindo įkeistas už bendrijos skolas. Teismui pateiktame atsiliepime bankas (kreditorius) ginčija atsiskaitymo faktą, t.y. tarp apeliantės ir hipotekos kreditoriaus (banko) kilo ginčas dėl atsiskaitymo už bendrijos paskolą, užtikrintą hipoteka, fakto.

Kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės hipotekos teisėjui nagrinėti ginčus tarp hipotekos kreditorių ir skolininkų. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2001-01-23 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-187/2001) išaiškinta, kad Hipotekos įstatymas yra specialus įstatymas, kuriuo nustatyta eilė privilegijų hipotekos kreditoriams. Viena iš tokių privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai skolininkas neįvykdo savo skolinių įsipareigojimų. Hipotekos įstatymas nesuteikia skolininkui teisės reikšti prieštaravimus dėl skolos dydžio ar kitų hipotekos registro duomenų, o hipotekos teisėjui juos priimti. Šiais veiksmais būtų paneigta Hipotekos įstatymu nustatyta hipotekos esmė ir duomenų, įrašytų į hipotekos registrą, teisingumo prezumpcija. Skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys (įkeisto turto savininkas) laikydami, kad hipotekos registru yra pažeistos jų teisės, jas gali ginti pareikšdami ieškinius teisme bendra civilinio proceso nustatyta tvarka. Skundžiamoje 2007-11-08 nutartyje hipotekos skyriaus teisėja konstatavo, kad namui (duomenys neskelbtini) įregistruota hipoteka pagal 1995-04-03 turto įkeitimo sutartį, pagal kurią 152-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija, užtikrindama paskolos grąžinimą, įkeitė AB „Lietuvos žemės ūkio bankui“ (dabar AB DnB NORD bankas) nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Pastačius šį namą, jis buvo suskaidytas į atskirus objektus – butus ir įkeitimo sutartis buvo pakeista, išbraukiant iš hipotekos registro duomenis apie namo įkeitimą, paliekant atskirų butų įkeitimą. Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių prašydamas pradėti skolos išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto; kreditorius nurodė, kad bendrija liko skolinga bankui 159 370,17 Lt negrąžintos paskolos, 77 004,63 Lt palūkanų ir 44 951,62 Lt delspinigių; tuo pačiu pareiškimu kreditorius nurodė, kad butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai atsiskaitė, savo skolą bendrijai sumokėdami tiesiogiai bankui ir prašė išregistruoti įkeitimą šių butų atžvilgiu (b.l. 6-7). Hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo tikrinti, ar likę keturių įkeistų butų savininkai (jų tarpe ir apeliantė) atsiskaitė su banku, revizuoti ir pasisakyti dėl skolos dydžio, palūkanų skaičiavimo ir panašiai. Apeliantė V.Z., įkeisto turto – buto (duomenys neskelbtini) savininkė, turi teisę įrodinėti atsiskaitymo ir skolos nebuvimo faktus atskiroje byloje bendra ieškininės teisenos tvarka, jos skundo argumentas, kad ji įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, atmestinas.

Dėl analogiškų motyvų netenkintinas atskirojo skundo argumentas, kad įkeitimo sutarties pakeitimai, padaryti 2006-10-13, su kuriais apeliantė nebuvo supažindinta, pažeidžia jos, kaip buto savininkės teises ir interesus, kadangi buvo atlikti po to, kai jos nuosavybės teisės į butą buvo įregistruotos. Apeliantės argumentai, kad hipotekos teismas turėjo išanalizuoti ar hipoteka, kuri buvo taikyta visam pastatui, padalijus namą į atskirus nekilnojamojo turto objektus buvo taikyta visiems objektams, ar ne, kokiu pagrindu daliai naujai suformuotų objektų hipoteka perėjo, o kitai daliai – ne, taip pat atmestini. Kaip jau buvo paminėta, norminiai aktai numato galimybę pakeisti pirminės gyvenamojo namo įkeitimo sutarties sąlygas, sudarant skolos perkėlimo sutartis tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje su atskirų butų savininkais ir, jų pagrindu, atskirų butų įkeitimo sutartis (hipotekos lakštus). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, bankas priimdavo prievolės pagal bendrijos paskolos sutartį įvykdymą iš atskirų butų savininkų ir jo prašymu atskirų butų savininkams hipoteka buvo išregistruojama (teismo nutartys, b.l. 25-27, 39). Apeliantė neginčija, kad nebaigtas statyti namas buvo įkeistas 1995-04-03, apeliantė buvo 152-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos narė ir tuo pačiu paskolos ir įkeitimo santykių dalyvė. Apeliantė be pagrindo tapatina įkeitimo sutarties pakeitimą, padarytą 2006-10-13, po namo pastatymo ir atskirų objektų – butų teisinio įregistravimo, su hipotekos pabaiga (CK 4.197 str.); duomenų, kad bendrijos skolinis įsipareigojimas bankui iki apeliantė įregistravo butą nuosavybės teise buvo įvykdytas ir apeliantės butas jo įregistravimo momentu buvo laisvas nuo hipotekos, byloje nėra, reiškia apeliantė įregistravo savo nuosavybe apsunkintą hipoteka butą. Kreditorius (bankas) nesutinka, kad apeliantė įvykdžiusi skolinius įsipareigojimus bankui, o tai, kad bankas pripažįsta, jog atskirų butų savininkai įvykdė savo prievolę bankui tiesiogiai, neturi reikšmės banko ir apeliantės santykiams dėl atsiskaitymo ir išregistravimo iš hipotekos. Kolegija dar kartą pažymi, kad apeliantės keliamos problemos – kokia bendrijos suteiktos paskolos dalis teko apeliantės butui, ar ji yra atsikaičiusi per bendriją su banku nėra nagrinėjamos bylos dalykas; tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka.

Atskirojo skundo argumentai teismo nutarties motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str.1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Suinteresuoto asmens – AB DnB NORD banko prašymas dėl išlaidų advokato atstovavimo pagalbai apmokėti (826 Lt) tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti AB DnB NORD bankui iš V.Z. 826 (aštuonis šimtus dvidešimt šešis) Lt advokato atstovavimo išlaidų.