Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-03-26 nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2012-10-26 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius surašė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad 2012 m. spalio 16 dieną, 11 val. 15 min., uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbo Z. K., kuri nepateikė darbo pažymėjimo. Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. neužtikrino, kad darbuotojai Z. K. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus darbuotojai antrąjį sutarties egzempliorių ir tinkamai pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, jos neįdarbino teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio reikalavimus.

Skunde nurodoma, jog Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas neteisėtas, visiškai nepagrįstas, priimtas neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus įrodymus.

Tai, kad Z. K. 2012 m. spalio 16 d. nedirbo, patvirtino ir liudytoja R. M., kuri paaiškino, kad 2012 m. spalio 16 d. ji dirbo, o Z. K. tą dieną nedirbo. 2012 m. spalio 16 d. Z. K. buvo užėjusi į cechą, klausė kaip sekasi dirbti, ar sunku dirbti. Prašė parodyti, kur stovi naujos mašinos. Z. K. domėjosi, ar gali pažiūrėti, kuri mašina jai bus patogesnė darbui, davė jai vieną suplyšusią brokuotą pėdutę, ji kelis kartus ją persiuvo, paskui tą gaminį išmetė, ten buvo brokas. Tą dieną ji sakė, kad laukia direktorių, nori įsidarbinti. Dėl atėjimo tikslo aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. K.. Pareiškėjo teigimu, liudytojų Z. K., L. S., R. M., L. K. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir juos iš dalies patvirtina ir liudytojų T. D. ir M. A. parodymai, o teismo išvada, kad liudytojų parodymai vertinami kaip siekimas padėti V. Š. išvengti administracinės atsakomybės, visiškai nepagristi.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio l dalies 1 punktą, būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Esminiai DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra tai, kad darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, vykdo tam tikrą darbo funkciją, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir paklusti darbdavio nurodymams ir dirba atlygintinai.

Pareiškėjo nuomone, byloje tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai neginčytinai įrodo, kad Z. K. 2012 m. spalio 16 d. nevykdė jokių jo ar kitų vadovų nurodymų, darbo funkcijų, nedirbo darbdavio naudai, nepakluso vidaus darbo tvarkai, kas ir paneigia nelegalaus darbo faktą.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas.

Vadovaujantis teismų praktika, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Įrodymų vertinimas, kuomet įrodymai ginčytini, patvirtina teismo šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. Š. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, apygardos teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2012-10-26 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose buvo dirbamas nelegalus darbas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. ir liudytojai. V. Š. parodymus teisme, kad Z. K. nedirbo, teismas vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojų Z. K., L. S., R. M., L. K., V. Č. parodymus, kad Z. K. nedirbo, teismas vertino taip pat kritiškai, kaip siekimą padėti V. Š. išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jais vadovavosi tiek, kiek jie atitiko kitus objektyvius bylos įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai, be to, byloje nebuvo ištirti ir įvertinti visi rašytiniai įrodymai, kurie atitiko tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojų parodymus.

Teismas savo nutarime vertino kelis rašytinius bylos duomenis – darbo sutartį (b. l. 8, 16), kuria nustatyta, kad darbo sutartis tarp Z. K. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pasirašyta 2012 m. spalio 16 d, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 17, 18), pasirašytą V. Š.. Nutarime taip pat vadovautasi uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įsakymu (b. l. 19), kuriuo L. S. priskirtos naujų darbuotojų paieškos, priėmimo į darbą dokumentų ir prašymų priėmimo, darbo sutarčių su naujais darbuotojais sudarymo, darbo sutarčių pakeitimų įrašymo, darbo sutarčių nutraukimo įrašų užpildymo funkcijos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. S. buvo sutarusi su žmogumi pokalbiui dėl darbo, kadangi už darbą su darbuotojais ji yra atsakinga. Direktoriaus V. Š. tą dieną nebuvo, tačiau, kaip teisme parodė V. Š., buvo žinoma, kad Z. K. buvo atvykusi, bendravo dėl darbo. Žino, kad buvo Z. K. nuėjus į siuvyklą, pabandė broko keletą vienetų susiūti. Z. K. parodė, kad moka siūti. Sutarė, kad kitą dieną Zita pasakys, ar dirbs. Apie 10 valandą turėjo ateiti sudaryti darbo sutartį. Kai darbo inspekcija atėjo, Z. K. buvo atėjusi į darbą pasirašyti darbo sutarties, bet taip susiklostė situacija, kad L. S. tą dieną buvo atvykusi 8 valandą į darbą, įdarbino žmogų, jai paskambino, kad su mama blogai ir ji išvyko. Z. K. atėjusi laukė ir tuo metu atvyko iš darbo inspekcijos. Ji laukė antrame aukšte, o siuvykla trečiame aukšte. Z. K. jokios pridėtinės vertės nepadarė, tik susiuvo keletą broko vienetų.

Liudytojos Z. K. parodymais nustatyta, kad ji paskambino pagal skelbimą internete į firmą (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad spalio 15 dieną, prieš 5 valandą, atvažiuos į darbą. Atvažiavo į darbą, kadangi jau puvo pusė penkių, sutarė, kad kitą dieną atvyks ir ją įdarbins. Spalio 15 d. pabandė siūti. Ten buvo atvežtos dvi naujos mašinos su turbinomis. Susiuvo kelis vienetus broko. Sutarė, kad kitą dieną atvažiuos 10 val. Kitą dieną atvykus bendravo su gamybos vadove L.. Ji pasakė, kad L. nėra, išvažiavusi, liepė palaukti. Sėdėjo pas ją kabinete, antrame aukšte. Siuvykla yra trečiame aukšte. Davė užpildyti prašymą. Viską parašė, išskyrus rekvizitus. Kol laukė, nuėjo į viršų ir kelis vienetus pabandė susiųti.

Liudytojos L. S. parodymais nustatyta, kad ji uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė, V. Š. – generalinis direktorius. Jie pasiskirstę pareigomis. Spalio 16 dieną turėjo priimti į darbą 3 žmones. 8 valandą atvažiavo į darbą ir priėmė du žmones. Paskambino mama, kad jai bloga su širdimi. Dar turėjo priimti Z. K.. Buvo su ja sutarę 15 dieną po darbo, ji buvo atvykusi į įmonę. Parodė jai viršuje cechą, ten buvo nauji įrengimai. Ji nedirbo. Ji pabandė siūti. Ji siuvo vieną pėdutę, paskui ją išmetė į šiukšliadėžę. Pėdutė buvo brokuota. Sutarė, kad ji ateis kitą dieną darbintis. Ji turėjo atvykti 10 valandą, bet liudytoja apie 9.30 valandą išvyko.

Liudytojos R. M. parodymais nustatytos aplinkybės, kad 2012 m. spalio 16 d. pirmą kartą matė Z.. Ji buvo užėjusi į cechą, klausė kaip sekasi dirbti, ar sunku dirbti. Prašė parodyti kur stovi naujos mašinos. Parodė. Naujos siuvimo mašinos stovėjo šalia. Ji paklausė ar gali pažiūrėti, kuri mašina jai bus patogesnė darbui. Davė jai vieną suplyšusią brokuotą kojinę, ji kelis kartus ją persiuvo, paskui tą gaminį išmetė, ten buvo brokas. Tą dieną ji sakė, kad laukia direktorių, nori įsidarbinti.

Liudytojos L. K. parodymais nustatyta, kad 2012-10-16 įsidarbinti buvo atėjusi Z.. Jai paskambino direktorė L. S., buvo po 10 valandos ir paprašė, kad įleistų. Ji tuo metu buvo išvažiavusi. Sakė, kad jos palauktų, kad parašytų pareiškimą. Z. atėjo po dešimtos valandos, ji ją įleido. Ji buvo užėjusi pas ją į antrą aukštą, pakavimo patalpas. Ji pasakė, kad palauktų kol paduos popierius pareiškimui parašyti. Ji paklausė ar gali užlipti į trečią aukštą, pažiūrėti pas siuvėjas. Ji grįžo gal po 15 minučių. Padavė jai lapą, ji sėdo rašyti. Paskui paskambino direktorius ir paprašė, kad įleistų darbo inspekciją.

Šie liudytojų parodymai tarpusavyje yra vieni kitus papildantys ir dėl to juos vertinti kritiškai nėra jokio pagrindo. Apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiagoje (b. l. 24) yra medicininis dokumentas, kuriuo patirtinama aplinkybė, jog L. S. 2012-10-16 rūpinosi savo motina A. G., kuriai buvo sutrikęs širdies ritmas. Šis rašytinis bylos įrodymas objektyviai patvirtino direktoriaus V. Š., liudytojų L. S., Z. K., R. M., L. K. nurodomas aplinkybes dėl L. S. išvykimo iš darbo vietos, nelaukiant pretendentės įsidarbinti Z. K.. Tai, kad Z. K. ieškojo darbo patvirtina ir tai, kad ji buvo gavusi 2012-10-12 pranešimą iš ankstesniosios darbovietės bendrovės (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo (b. l. 19).

Liudytojas darbo inspekcijos pareigūnas T. D. teisme parodė, kad 2012 m. spalio 16 d. kartu su M. A. nuvyko patikrinti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Atvyko apie 11 valandą, vidun patekti nebuvo galimybės, skambino direktoriui, kad įleistų. Atėjo viena iš darbuotojų ir įleido. Paprašė parodyti, kur yra darbuotojai, nuvedė į antrą aukštą. Įėjus į antrą aukštą, pamatė sėdinčią prie stalo moterį, ji laikė tušinuką rankoje, padėtas popieriaus lapas. Sakė, kad ji atėjo dėl darbo tartis, įsidarbinti. Paprašė dokumento, ji pateikė asmens dokumentą. Tai buvo Z. K.. Buvo parašyta ,,Prašymas“ ir tuščias lapas. Klausė ar anksčiau buvo atėjusi, ji sakė, kad buvo atėjusi vakar, pakalbėjo su direktoriumi, pabandė siūti, viskas tiko ir šiandien atėjo įsidarbinti. Klausė, ar šiandien bandė siūti. Sakė, kad bandė siūti pėdutes su ,,Overloku“. Davė užpildyti paaiškinimą. Užpildė paaiškinimą, kad išvakarėse atėjo, pabandė siūti, viskas patiko ir atėjo šiandien įsidarbinti. Kolegė buvo nuėjusi į trečią aukštą. Kolegė sugrįžo iš trečio aukšto, ji surašė, kokios buvo darbuotojos trečiame aukšte. Kai K. sėdėjo prie stalo, ji buvo be striukės ir avėjo šlepetes, ne kaip iš lauko atėjusi su batais. Susidarė vaizdas, kad specialiai neįleido, vilkino, kad ją pasodintų rašyti, kad išvengtų atsakomybės. Prie jo darbuotoja darbo funkcijų neatlikinėjo, ji sėdėjo prie stalo.

Liudytoja M. A. paaiškino, kad spalio mėnesio 16 dieną buvo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Pradžioje nepavyko patekti į įmonę, nes buvo aptverta ir vartai. T. D. telefonu susisiekė su direktoriumi. Vartus atidarė moteris. Patekus į vidų nuėjo į antrą aukštą. Antrame aukšte matė darbuotoją, kuri rašė prašymą priimti ją į darbą. Ji sėdėjo patalpoje. Paklausė moters kada ji pradėjo darbą, ar ji dirbo. Klausė ką ji veikia. Sakė, kad buvo dieną prieš tai atvykusi, pabandė dirbti, o dabar nori, kad ją priimtų į darbą ir rašo prašymą. Juos paliko ir nuėjo į trečią aukštą apsiklausti darbuotojų.

Apygardos teismo nuomone, tai, kad Z. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, nedirbo, patvirtina ir 2012-10-16 patikrinimo aktas, surašytas darbo inspekcijos pareigūnų M. A. ir T. D., kuriame konkrečiai įvardinti bendrovėje patikrinimo metu dirbę darbuotojai ir įmonės patalpose rasta Z. K., kuri jų patikrinimo metu rašė prašymą dėl priėmimo į darbą (b.l. 5). Šio patikrinimo akto teisingumą patvirtino ir bendrovės darbuotoja L. K.. Liudytoja Z. K. rašytame paaiškinime taip pat nurodė, kad spalio 15 d. ji vakare buvo atvykusi į bendrovę dėl darbo pabandyti pasiūti ir su direktoriumi sutarė, jog spalio 16 d. sudarys sutartį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, nurodė, kad 2012-10-16 uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) nebuvo nei vieno vadovo, todėl padarė išvadą, kad Z. K. tenkino anksčiau, t. y. išvakarėse, sutartos darbo sutarties sąlygos ir jos buvo suderintos su darbdaviu, tai, apylinkės teismo nuomone, patvirtinama ir jos 2012 m. spalio 16 d. paaiškinime (b. l. 6), todėl V. Š. neužtikrino, kad darbuotojai Z. K. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį. Tačiau, apygardos teismo nuomone, ši išvada yra paremta tik prielaida, kadangi būtent aukščiau paminėtas medicininis dokumentas patvirtino aplinkybę, kodėl 2012-10-16 apie 11 val. bendrovėje nebuvo nei vieno iš vadovų, t. y. ir L. S., su kuria (pagal jai priskirtas funkcijas) turėjo būti pasirašyta sutartis tarp jos ir pretendentės dirbti Z. K..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. (LVAT N261-1019/2012).

Įrodymų visuma, apygardos teismo nuomone, ne tik nepatvirtino nelegalaus darbo fakto bet ir nepatvirtino, kad Z. K. sukūrė kokį nors produktą darbdavio naudai. Apygardos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris paneigtų liudytojų Z. K., R. M., L. K. nurodytas aplinkybes bei patvirtintų, kad Z. K. jau buvo susitarusi dėl darbo funkcijų, trukmės, tvarkos, būdo, sąlygų ir darbo užmokesčio, o tai, kad Z. K., būdama suinteresuota būsimu darbu, galėjo domėtis darbo sąlygomis, būsimomis darbo funkcijomis bei gebėjimu jas atlikti ir kt., vertinama, kaip visiškai natūralūs, asmens, siekiančio įsidarbinti bendrovėje, veiksmai, pasidomint darbo sąlygų priimtinumu, savo gebėjimų galimybėmis ir kt.

Tokiu būdu, nesant įrodymų nei dėl buvusio išbandymo laikotarpio, nei produkto sukūrimo, turinčio pridėtinę vertę, bei kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių Z. K. darbinius santykius, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino V. Š. kaltu, padarius šį teisės pažeidimą. Visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Vien darbo inspekcijos vieno pareigūno parodymais, tariamai Z. K. buvus be striukės, su šlepetėmis, kurių nepatvirtino nei jokie kiti bylos duomenys, teismas priimamo nutarimo grįsti negali.

Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. Š. atžvilgiu nutraukiama, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p. teismas

nutar ė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutarimą, priimtą V. Š. atžvilgiu panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.