Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. birželio 12 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad 2011 m. kartu su D. D. bei E. N. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti ir gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą, suklastodamas tikrą dokumentą apgaulės būdu įgijo svetimą turtą.

Be to, R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei organizatoriais D. D., E. N. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę, o būtent, iš Lietuvos Respublikos kontrabandos būdu krovininiu automobiliu su priekaba–šaldytuvu nugabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos D. B. į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje. Nusikalstamo susivienijimo nariai nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities policijos pareigūnai, vykdydami kratą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės, R. G. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), surado paruoštą kontrabandos būdu išgabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir juos paėmė. Tokiu būdu organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs bei dalyvaudamas jo veikloje R. J. pasikėsino neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti, bei pasikėsino neteisėtai, neturint leidimo, gabenti šią medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Be to, R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jam – R. J. su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei organizatoriais D. D., E. N. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B , V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę bei 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities policijos pareigūnams vykdant kratą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės R. G. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), suradus paruoštą kontrabandos būdu išgabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir juos paėmus, nusikalstamo susivienijimo nariai susitarė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę pakartotinai gabenti tik 2012 m. pradžioje. Vykdydami šį susitarimą, nuo 2012 m. sausio 29 d. iki 2012 m. kovo 11 d. nusikalstamo susivienijimo vadovai bei organizatoriai E. N., D. D. , R. J. su nusikalstamo susivienijimo nariais D. B., A. U., S. E. (S. E.) organizavo ir vykdė labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, kontrabandą į Švedijos Karalystę.

Be to, R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad siekdamas nuslėpti savo paties pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu – gauti iš veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2012 m. kovo 14 d. pats ar per kitus asmenis atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais bei sudarė apsimestinius sandorius kito asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei D. S. (D. S.) vardu, savo naudai už šias pinigines lėšas iš Italijos Respublikos piliečio L. P. įgydamas transporto priemonę – automobilį ,,BMW X6“, taip pakeisdamas šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisindamas juos finansų sistemoje.

Be to, R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad vykdydamas bendrą susitarimą 2012 m. vasario 20 d. apie 14 val. Kauno mieste, Paštuvos gatvėje, R. J. vairuojamu automobiliu ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir V. G. vairuojamu automobiliu ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , imitavo 2012 m. vasario 13 d. įvykusį autoįvykį, suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, joje nurodydami bei savo parašais patvirtindami žinomai neteisingus duomenis apie autoįvykio datą; 2012 m. vasario 22 d. V. G. draudimo bendrovei UADB „Compensa“ pateikus suklastotą tikrą dokumentą – pranešimą apie transporto priemonės žalą (žalos bylos Nr. 2012/12913), kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie autoįvykio datą, R. J. iš draudimo bendrovės UADB „Compensa“ apgaulės būdu įgijo šios bendrovės turtą – automobilį ,,BMW X6“ remontavusiai bendrovei ir R. J. išmokėtą 4 842,02 Lt sumą.

2012 m. kovo 12 d. R. J. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

S. V. apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamojo R. J. gynėjas skunde nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog R. Janulevičius padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinimas iš esmės grindžiamas negausiais ir neinformatyviais kontaktais su E. N. bei D. D., išskyrus veiką dėl autoįvykio (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos analizės matyti, kad dėl pastarojo kaltinimo R. J. kaltė grindžiama vien asmens, dėl kurio byla nutraukta, liudijimu prieš kaltinamąjį, nesant kitų jo kaltės įrodymų. Net ir priėmus kaltinamajam nepalankų sprendimą jį nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes R. J. jau atliko. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, jis nepagrįstai laikomas suimtas.

R. J. suėmimas tęsiamas jau treti metai. Toks ilgas kalinimas, nesant byloje kaltės įrodymų, negali būti laikomas pagrįstu.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog R. J. gali trukdyti procesui, pats ir per kitus asmenis bandydamas paveikti bendrininkus ar kitus asmenis, duodančius parodymus byloje. Kiti kaltinamieji šioje byloje, išskyrus apklaustus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra suimti, todėl teismas daro nepagrįstą prielaidą, kad būdamas nesuimtas R. J. bandys paveikti suimtus asmenis, esančius Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nesuimti kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl jų parodymai tinkamai užfiksuoti.

R. J. pripažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teisme liko neapklaustas tik vienas liudytojas – V. G., susijęs su R. J. inkriminuojamais kaltinimais, todėl nėra jokių galimybių trukdyti procesui.

Be to, tai, jog R. J. prieš 20 metų teistas, neleidžia daryti išvados, kad būdamas nesuimtas jis darys naujus nusikaltimus.

Posėdžio metu kaltinamasis atkreipė dėmesį į blogėjančią jo sveikatos būklę, tinkamo gydymo nesuteikimą, vangiai vykstančią ekspertizę, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ir klausė, be kitų klausimų, ar R. J., atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, gali būti laikomas suimtas ir ar jam gali būti suteikta tinkama sveikatos priežiūra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nesant atsakymo į šiuos klausimus, R. J. negali būti laikomas suimtas.

R. J. turi šeimą, du mažamečius vaikus, iki suėmimo turėjo nuolatinį darbą, t. y. Lietuvoje jį saisto tvirti socialiniai ryšiai. Laikant jį suimtą, pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai.

Suėmimo termino pratęsimas R. J. yra nepagrįstas ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant R. J. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos R. J. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo A. U., taip pat asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, duoti parodymai; duomenų šaltiniai yra asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, slapto sekimo, dokumentų apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, taip pat protokolai dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas R. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis trukdys procesui ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Tai, kad R. J. jau anksčiau panaikintas suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įrodo, jog pratęsiant griežčiausią kardomąją priemonę iš naujo vertinamos reikšmingos aplinkybės.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama arba pratęsiamas jos terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nukentėjusiuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, jog iki sulaikymo tarp bendrininkų buvo derinami nusikalstamo susivienijimo narių veiksmai bei parodymai, jei bendrininkai būtų sulaikyti. Be to, R. J. kaltinamas kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių. Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti teisme neapklaustus bendrininkus, kurie ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla ir jo narių padarytais nusikaltimais. Tai, jog nesuimti kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nereiškia, kad jiems R. J. negali daryti poveikio. Šis gynėjo skundo argumentas nepašalina aptariamo pagrindo tęsti suėmimo terminą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas R. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagal bylos duomenis anksčiau R. J. taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas; jis teistas ir nors teistumas išnykęs, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis linkęs pažeidinėti įstatymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. galimai organizavo nusikalstamą susivienijimą ir aktyviai dalyvavo jo veikloje, neteisėtai disponuojant psichotropinėmis bei narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis ir tai, jog nusikaltimai galimai padaryti, veikiant nusikalstamu susivienijimu, kurio vienas iš vadovų jis buvo, leidžia spręsti, kad kaltinamasis galėjo pelnytis iš nusikalstamos veikos. Visa tai rodo itin didelį R. J. pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apygardos teismą pagrįstai nustačius, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas nesuimtas R. J. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tai, jog R. J. turi šeimą, nepilnamečių vaikų, iki suėmimo dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad teismo paskirta medicinos ekspertizė atliekama ilgai, tačiau šiuo metu bylos medžiagoje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės R. J. negali būti laikomas suimtas. Neabejotina, kad iš tiesų akivaizdžiai pablogėjus suimtojo sveikatos būklei ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nesant galimybės suteikti būtinos medicinos pagalbos, jos personalas pajėgus pasirūpinti, jog reikiama medicinos pagalba būtų suteikta kitoje gydymo įstaigoje.

Taigi R. J. suėmimo terminas pratęstas, nustačius Baudžiamojo proceso kodekse numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę.

Baudžiamoji byla, kurioje R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, kaltinamojo gynėjas skunde nurodė argumentus dėl švelnesnės kardomosios priemonės R. J. paskyrimo. Tie argumentai nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad R. J. yra suimtas ilgą laiką, tačiau šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Gynėjas skunde nurodė, kad byloje nėra pakankamų R. J. kaltės įrodymų, išskyrus dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurią kaltinamasis pripažįstą padaręs.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog aukštesnysis teismas nevertina bylos duomenų kaltės įrodytumo aspektu. Šioje proceso stadijoje pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė yra proporcinga kaltinimų sunkumui ir atitinka BPK 119 straipsnyje nurodytą kardomųjų priemonių paskirtį, kuri nebus užtikrinta švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamos nutarties gynėjo skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. J. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.