Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens V. B. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20N-24296032-15 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20N-24296032-15 V. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 350 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn.

Skundą padavęs asmuo V. B. prašo 2015 m. sausio 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d. jokio pažeidimo nepadarė, nurodydamas, kad jis nieko nedarė, kad automobilis specialiai slystų ir taptų nevaldomas, o atvirkščiai, bandė jį suvaldyti, tačiau dėl vairavimo ekstremaliose situacijose įgūdžių stokos, jo negalėjo suvaldyti. Tvirtino, kad vairavo apie 23 val. gatvėje, kuri tuo metu buvo visiškai tuščia, nei pravažiuojančių, nei kelkraštyje stovinčių automobilių nebuvo, taip pat nebuvo pėsčiųjų, todėl jis savo vairavimu niekaip negalėjo sukelti pavojaus žmonių ir eismo saugumui.

Teismo posėdžio metu V. B. paaiškino, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d. apie 22 val. 50 min. vairavo automobilį ir važiavo Prūsų gatve. Tą naktį kelias buvo labai slidus. Tuo metu Prūsų gatvėje nebuvo jokių automobilių. Jo vairavimo stažas pažeidimo padarymo metu buvo 4 mėnesiai, todėl neturėdamas vairavimo įgūdžių negebėjo suvaldyti slystančio automobilio. Tikino, kad pareigūnams, kurie jį sustabdė, nesakė, kad smagu „paraliuoti“.

L. R. V. parodė, kad gavę pranešimą, jog Prūsų gatvėje pavojingai važinėja automobiliai, kartu su kolega nuvyko nurodytu adresu. Artėdami prie Prūsų gatvės, pastebėjo automobilį BMW, kuris važiuodamas tyčia keitė važiavimo kryptį, slydinėjo, kelis kartus apsisukdamas „piešė saulę“. Tyčia slysdamas vairavo tiek tiesiame kelyje, tiek posūkyje. Teigė, kad jo veiksmai nebuvo skirti suvaldyti transporto priemonę, bet atvirkščiai, buvo siekiama sąmoningai slysti spaudžiant akseleratorių ir didinant automobilio variklio apsukas. Tuo metu Prūsų g. ir šalia jos esančioje aikštelėje buvo daugiau transporto priemonių, tačiau tuo metu, kai jie privažiavo, vairavo tik V. B.. Tvirtino, kad sustabdytas V. B. sakė, kad taip vairuoja, nes smagu „paraliuoti“ iškritus pirmajam sniegui.

Iš R. V. ir R. U. tarnybinių pranešimų (adm. byla Nr. 07-14-8996198, b. l. 4, 5) matyti, kad 2014 m. gruodžio 28 d. apie 22.50 val. buvo gautas pranešimas, kad Prūsų g. automobiliai pažeidinėja KET, pavojingai manevruoja. Atvykus į Prūsų g., pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. B., vairuodamas automobilį, tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas ir kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui. Sustabdyto automobilio vairuotojas paaiškino, kad iškrito pirmas sniegas ir smagu „paraliuoti“.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu V. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 350 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d. 23.50 val. Kauno m. Prūsų g., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t.y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas ir kėlė pavojų žmonių ir eismo saugumui. Tuo pažeidė KET 9,18 p. reikalavimus.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Skundą padavęs asmuo V. B. teigė, kad jis kelyje taip manevravo ne tyčia, o dėl slidžios kelio dangos nesuvaldęs automobilio. Tačiau tokius jo teiginius paneigia liudytojų parodymai. L. R. V. ir R. U. patvirtino, jog atvykę pagal pranešimą dėl pavojingo važiavimo, pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas tyčia keitė važiavimo kryptį, slydinėjo, kelis kartus apsisukdamas „piešė saulę“. Tą darė tiek tiesiame kelyje, tiek posūkyje. Sukdamas vairą nuolat spaudė akseleratorių, taip didindamas variklio apsukas. Toje vietoje buvo ir daugiau automobilių bei žmonių. Analogiškas aplinkybes pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai išdėstė tarnybiniuose pranešimuose. Nėra pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų R. V. ir R. U. parodymais, nes jie V. B. daromą pažeidimą užfiksavo vykdydami savo tarnybines pareigas. Byloje nebuvo nustatyta liudytojų R. V. ir R. U. asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat, kad liudytojai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar turi jo atžvilgiu priešiškumą ir dėl tos priežasties gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekti jį melagingai apkalbėti, todėl minėtas aplinkybes įvertinus, liudytojų R. V. ir R. U. parodymai vertinami kaip V. B. kaltės įrodymai. Jo kaltę, nors ir netiesiogiai patvirtina ir liudytojas S. V., tvirtindamas, kad 2014 m. gruodžio 28 d. policiją kvietė dėl chuliganiško vairavimo Prūsų g.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas tvirtino, kad asmuo, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. gali būti traukiamas tik tuomet, kai nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir toks vairavimas sukėlė pavojų žmonių ir eismo saugumui. Anot atstovo, V. B. manevravo slysdamas, nes siekė suvaldyti automobilį ekstremaliomis eismo sąlygomis, be to nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o kaltinamas buvo tik bendro pobūdžio pareigų nepaisymu, galiausiai jo vairavimas nesukėlė pavojaus žmonių ir eismo saugumui, nes tuo metu kelyje nebuvo kitų eismo dalyvių.

ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kaip matyti iš šios normos, chuliganišku laikomas vairavimas iš chuliganiškų paskatų pažeidžiant Kelių eismo taisykles, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Kelių eismo taisyklių 9 p., nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 18 p. reikalauja, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Sąmoningas nepaisymas šių pareigų bei vairavimas tyčia manevruojant transporto priemone taip, kad ji slystų šonu, suktųsi apie savo ašį, teismų praktikoje pripažįstamas chuliganišku (žr. LVAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N444-1222/2011, LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-72-2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad chuliganišku vairavimu galima kelti grėsmę trims alternatyvioms vertybėms, t.y. eismo saugumui, paties vairuotojo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Pakanka nustatyti grėsmę bent vienam iš jų, konstatuojant būtinąjį chuliganiško vairavimo elementą. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 15 p. įtvirtintą eismo saugumo sampratą, eismo saugumas suprantamas kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Darytina išvada, kad eismo situacija, kurioje dėl eismo dalyvių veiksmų atsiranda padidintas pavojus įvykti eismo įvykiui, laikytina keliančia grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, kad V. B., turėdamas vos 4 mėnesių vairavimo stažą, o tai reiškia ir nepakankamus vairavimo įgūdžius, ir tyčia bei sąmoningai manevruodamas taip, kad jo vairuojama transporto priemonė slystų šonu, keisdama vairavimo kryptį, sukėlė realų pavojų eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadinti kelio ženklai, jo inžinieriniai įrenginiai ir pan., rizikos. Be to, tokiais atvejais grėsmė kyla ir pačiam vairuotojui.

Kaip teigė liudytojai, tuo metu Prūsų g. buvo ir kitų transporto priemonių bei žmonių, todėl V. B. chuliganiškas vairavimas kėlė grėsmę ir jų saugumui. Šios aplinkybės konstatavimo teismas nelaiko kaltinimo papildymu naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, nes tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad V. B. savo chuliganišku vairavimu kėlė realų pavojų žmonių saugumui.

Tai įvertinus, daroma išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog 2014 m. gruodžio 28 d. 23.50 val. Kauno m. Prūsų g., V. B., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t.y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas ir kėlė pavojų žmonių ir eismo saugumui. Tuo pažeidė KET 9,18 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d.

Nagrinėjant V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl konstatuojama, kad V. B. paskirta nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20N-24296032-15 naikinti nėra pagrindo, todėl V. B. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 20N-24296032-15 nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.