Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėja Eleonora KvasauskienėBylos Nr.: 1S-621-193/2013Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 40-1-012-08Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4; 2.2.3.1.1.

2013 m. liepos 24 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-05-20 nutarties, kuria atmestas E. K. skundas dėl 2013-04-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo netenkinti E. K. skundo dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-02-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-05-20 nutartimi buvo netenkintas E. K. skundas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-012-08 dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013-04-19 nutarimo, kuriuo netenkintas E. K. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-02-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 2 p. pagrindu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. ir 150 str.1 d. padarymo, E. K. prašant nutraukti jam ikiteisminį tyrimą ne minėtais, o BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. pagrindais (nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Skundu E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-20 nutartį, kuria buvo paliktas galioti prokuroro 2013-04-19 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 212 str. 2 punkto pagrindais (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), ir prašo tyrimą nutraukti BPK 212 str. 1 p., ir 3 str. 1 d. 1 p. pagrindais (nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių). Teigia, kad jo kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios neteisingais parodymais, t.y. - pranešimas policijai apie kiekvieną lytinį aktą dar nėra pagrindas tokį aktą laikyti nusikaltimu; - nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys; - kompleksinės teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, jog mažai tikėtina, kad įvykio metu būtų buvusi palaužta V. G. valia. Jos pasakojimą galėjo sąlygoti noras gauti emocinį palaikymą ir dėmesį. Tikėtina, kad parodymus apie įvykio aplinkybes ji pateikė tendencingai. Anot apelianto, šių duomenų neanalizavo nei prokuroras nei teismas. Liudytojai (K. A., M. B., M. Ž.) abejoja buvus prievartiniams lytiniams santykiams. Tyrimo metu nebuvo nustatytas grasinimas vartoti smurtą prieš nukentėjusiąją, o jo E. K. veiksmuose nebuvo nustatyta subjektyvinė pusė – tyčia. Todėl tyrimas negali būti nutrauktas ir BPK 212 str. 2 punkto pagrindu.

Skundas tenkinamas.

Skundu yra ginčijami prokuroro nutarimas, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis tais pagrindais, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant pagrindo taikyti baudžiamojo proceso įstatymo normą, numatytą BPK 212 str. 2 punkte, ir esant pagrindui taikyti BPK 212 str. 1 punkte numatytą ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. K. skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą I-osios instancijos teismo nutartį, prokuroro bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimus bei susipažinęs su baudžiamąja byla konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-20 nutartis priimta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl ji naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Žinia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.). Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą (tame tarpe ir pagal skunde nurodomus BK 149 str. 1 d., 150 str.1 d.) asmuo galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti visi būtini nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų (požymių) negalima ir asmens atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą. Tuo pačiu negalimas ir asmens baudžiamasis persekiojimas. Tokiu atveju BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato proceso nutraukimą, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Tačiau nesutiktina, kad tyrimas pagrįstai nutrauktas 2013-02-22 prokuroro nutarime nurodytais baudžiamojo proceso įstatymo pagrindais. Ikiteisminis tyrimas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu 2013-04-19 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. K. kaltę (BPK 212 str. 2 p.). Reiškia, tokiu sprendimu buvo pripažinta, kad E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos iš tiesų buvo padarytos, tačiau nepakanka duomenų, kad jas padarė E. K..

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir 150 str.1 d., Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas nuo 2008-01-10. Tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties. Tyrimo metu iš tiesų buvo panaudota daug būdų įrodymams surinkti. E. K. buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis, 2008-01-10, nakties metu, bute Tilžės g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, grasindamas V. G. tuoj pat prieš ją panaudoti fizinį smurtą – ją sumušti, taip atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, prieš jos valią su ja santykiavo du kartus natūraliu ir kartą oraliniu būdu. E. K. neneigia tiriamu metu buvusių lytinių santykių su nukentėjusiąja, tačiau viso tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jie buvo dėl abipusio sutikimo ir jie nebuvo prievartiniai.

2013-02-22 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota (psl.29 t.9 b.l. 78), kad „vertinant visumą ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios V. G. ((duomenys neskelbtini)) parodymų, jog ją išžagino ir seksualiai išprievartavo E. K., nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. E. K. neprisipažino išžaginęs ir seksualiai išprievartavęs V. G. ((duomenys neskelbtini)), nurodęs, kad jis lytiškai santykiavo natūraliu būdu ir oraliniu būdu, V. G. ((duomenys neskelbtini) sutiko su juo santykiauti, nesipriešino, E. K. V. G. ((duomenys neskelbtini)) negrasino, nes to nereikėjo, V. G. ((duomenys neskelbtini)) jokiais būdais neparodė, kad nesutinka su juo santykiauti, todėl E. K. buvo tikras, kad ji sutinka su juo santykiauti ir to nori. Tokius įtariamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje nustatyti faktiniai duomenys.“

Taigi, iš tokių prokuroro nutarimo teiginių akivaizdu, kad prokuroras atlikęs ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nenustatė (nepakanka duomenų), jog E. K. ir E. G. ((duomenys neskelbtini)) lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo metu buvo naudojamas fizinis smurtas ar grasinama tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimta galimybė priešintis, ar tai padaryta pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir prieš jos valią. Šios aplinkybės yra būtini BK 149 ir 150 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų objektyvinės pusės požymiai. Nenustačius šių objektyvinės pusės aplinkybių (požymių) nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo įvykdyti BK 149 ir 150 straipsniuose numatyti nusikaltimai.

BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio kodekso 3 ar 3² straipsnyje numatytų aplinkybių; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Būtina ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu sąlyga yra nusikalstamos veikos padarymas, t.y. turi būti neginčytinai nustatyta, kad buvo padaryta veika turinti visus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementus (požymius) ir tik nesurinkta pakankamai duomenų, kad šią nusikalstamą veiką padarė konkretus įtariamasis.

Kaip jau minėta, iš 2013-02-22 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvų akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 ir 150 straipsniuose. Taigi, ikiteisminis tyrimas byloje turėjo būti nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto, o ne 212 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Dėl nurodytų priežasčių skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-20 nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas- 2013-02-22 prokuroro nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-05-20 nutartį ir 2013-04-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą, ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-02-22 nutarimą pakeisti: ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-012-08 nutraukti E. K. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 212 str. 1 p. ir 3 str. 1 d. 1 p.). Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.