- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- I-3243-331/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01353-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui V. Z., atsakovės atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (b. l. 1-3), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pripažinti nepagrįstu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2012-05-03 sprendimą Nr. (1.23)7.2-3415.
Pareiškėjas paaiškino, kad yra nuteistas Švedijos Karalystės teismo 2009-10-15 nuosprendžiu 10 m. laisvės atėmimo bausme. Mano, kad klausimą dėl jo lygtinio paleidimo turi svarstyti Švedijos Karalystės teismas pagal Švedijos Karalystės įstatymus. Tik teismas gali įpareigoti bausmę vykdančias ir kuruojančias jos vykdymą – Vilniaus pataisos namus ir Teisingumo ministeriją – institucijas vykdyti Švedijos Karalystės teismo įpareigojimus, tvarkyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalus 2009-10-15 nuosprendyje nurodytu laiku. Teigia, kad 2012-04-02 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydamas pateikti raštišką išaiškinimą dėl lygtinio paleidimo, galimo pagal naują Probacijos įstatymą bei išaiškinimą, kada ir kokiomis sąlygomis jis bus taikomas.
Teismo posėdyje V. Z. prašė panaikinti Teisingumo ministerijos 2012-05-03 raštą Nr. (1.23)7.2-3415, palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad Teisingumo ministerija privalėjo pateikti Lietuvos Respublikos įstatymų išaiškinimus bei tikrinti jo baudžiamąją bylą. Atsakovės prašė nustatyti ir įpareigoti jai pavaldžią įstaigą teisingai vykdyti įstatymus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 9-10) paaiškino, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 179 straipsnio 1 dalį teikimą lygtinai atleisti nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme pagal Baudžiamojo kodekso 77 arba 94 straipsnį paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Teikimą nagrinėja teismas, o Teisingumo ministerija neturi įgalinimų spręsti dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne. Nepriklausomai nuo to, kur buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bausmę atliekantiems asmenims Lietuvos Respublikoje taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Dėl probacijos taikymo taip pat sprendžia teismas, o ne Teisingumo ministerija, kuriai nėra suteikta teisė aiškinti teisės aktus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas Ramūnas Valatka palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Teisingumo ministerijos 2012-05-03 rašto Nr. (1.23) 7.2 R-3415, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją, kad asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme Švedijos Karalystėje, perduodami bausmę atlikti Lietuvoje pagal 1983 m. kovo 21 d. Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo bei 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomą protokolą. Vadovaujantis Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 9 straipsnio 3 dalimi, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus, todėl, perduotiems į Lietuvos Respubliką nuteistiesiems taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, nustatantys bausmių vykdymo ir atlikimo (taip pat lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo) tvarką, sąlygas ir principus (b. l. 13).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-02 V. Z. pateikė prašymą, užregistruotą Teisingumo ministerijoje 2012-04-05 ir prašė pateikti detalų raštišką atsakymą, ar pareiškėjo atžvilgiu, kuris yra nuteistas Švedijos Karalystės nuosprendžiu, galės būti ar privalės būti taikomas naujasis Probacijos įstatymas, ar pareiškėjo atžvilgiu galės būti taikomas lygtinis paleidimas, kada bus taikomas, kiek bausmės dalies pareiškėjas turi atlikti, ar Lietuvos teismai, ar užsienio teismas pagal užsienio valstybės įstatymus gali taikyti lygtinį paleidimą (b. l. 11-12). Taigi, pareiškėjas kelia klausimą dėl lygtinio paleidimo.
Vadinasi, teismui svarbu nustatyti, ar lygtinio paleidimo klausimus svarsto ir sprendžia Teisingumo ministerija, ar ginčo raštas yra individualus administracinis aktas, ar jis sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjui.
Pareiškėjo 2012-04-02 kreipimasis į atsakovę iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą, pagal kurį prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis). Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją, kokiu laikytinas pareiškėjo prašymas, atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo vertinimu pareiškėjas, norėdamas, kad būtų svarstomas jo teikimas dėl lygtinio paleidimo turi tai daryti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01), laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 4 d.). Minėto kodekso 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Akivaizdu, kad dėl lygtinio paleidimo pareiškėjas visų pirma turi kreiptis į jo pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, kurios teikimu atitinkamas teismas gali svarstyti pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, remdamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teisingumo ministerija pareiškėjui suteikė išsamią ir teisingą informaciją atsakydama į jo prašymą.
Remiantis ABTĮ 1, 2 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Vertinant bylai svarbias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas Teisingumo ministerijos 2012-05-03 raštą Nr. (1.23) 7.2 R-3415 ginčija kaip individualų teisės aktą, t. y. vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d.).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.
Toks teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Teismo vertinimu, šis ginčo raštas (Teisingumo ministerijos 2012-05-03 raštas Nr. (1.23) 7.2 R-3415) yra informacinio pobūdžio, akivaizdžiai nesukeliantis pareiškėjui jokių tiesioginių pasekmių, juo nebuvo pritaikytos kokios nors poveikio priemonės, Teisingumo ministerija nėra įgaliota spręsti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, net ir patenkinus skundą, panaikinus ginčo raštą, Teisingumo ministerija negalėtų išspręsti lygtinio paleidimo klausimo, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Taigi, šis raštas negali būti laikomas administraciniu sprendimu, jis negali būti apskundimo administraciniam teismui objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys teisinių pasekmių, nėra skundžiami teismui (LVAT adm. bylos Nr. A442-1238/2011; Nr. A143-373/2012; A261-2286/2012). Teisės aktai numato, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų sprendžia pataisos įstaigų komisijos, tik jų sprendimai gali sukelti tiesiogines pasekmes pareiškėjui.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, skundžiamas viešojo administravimo subjekto raštas nelaikomas individualiu teisės aktu, sukeliančiu tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.), vadinasi yra pagrindas šią administracinę bylą nutraukti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 148 straipsniu teismas
nutarė :administracinę bylą Nr. I-3243-331/2012 nutraukti.Pareiškėjui išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.