- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 1-725-830/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00573-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasių išsilavinimo, našlė, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ankščiau teista 1994-03-14 Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str., 146 str. 3 d., 146 str. 2 d., 241 str. 1 d., teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2014 m. rugsėjo 10 d., apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio ginčo metu, sudavė vieną kartą kirvio pentimi savo sugyventiniui G. L. į galvą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.
Ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-10 apie 19.30 val. į namus grįžo jos sugyventinis G. L. ir parsinešė 0.5 litro naminukės. G. L. jau grįžo išgėręs. Ji tuo metu buvo namuose. Grįžęs G. L. į namus jos paprašė nueiti į parduotuvę ir dar parnešti vieną litrą alaus. Ji iš parduotuvės parnešė alaus ir abu namuose pradėjo gerti. Jiems begeriant dėl buitinių priežasčių tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji sudavė kirvio pentimi savo sugyventiniui G. L. per galvą. Ji su G. L. gyvena 12 metų. Jie konfliktuoja tada, kai abu išgeria. Dėl tokio savo poelgio gailisi (24, 28 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1. Nukentėjusiojo G. L. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014-09-10 jis buvo namuose. Taip pat namuose buvo jo sugyventinė J. G., su kuria gyvena 12 metų. Kartu prieš tai namuose vartojo alkoholį. Konflikto metu jie su J. buvo kambaryje, kur kartu gėrė. Kambaryje virš jo lovos yra pakalbinta spintelė. Konflikto metu jie vienas kito necenzūriniais žodžiais nevadino. Kai jie su J. susipyko, ji stojosi nuo lovos ir kairės pusės petimi užkabino spintelę ir ji nusikabinusi nukrito. Jo ta spintelė nesužalojo, jis į ją galva nesitrenkė. Jam galvoje gumbą įstatė jo sugyventinė J. G., kuri iš virtuvės atsinešusi kirvį, jo pentimi sudavė jam vieną smūgį į galvą. Nuo suduoto smūgio jam šiek tiek skaudėjo, tačiau jo labai nesužalojo, žaizdos nepadarė. Tada jis iš J. atėmė kirvį ir nunešęs jį į virtuvę, padėjo prie pečiaus. Į policiją paskambino po to, kai J. konflikto metu pradėjo mėtyti, daužyti daiktus. Išgėrusi J. būna agresyvi, neprognozuojama. Jis pas medicinos ekspertus nesikreipė ir nebesikreips, nes jam nebuvo padarytų žaizdų. Šiuo metu jis su J. susitaikė. Jis mano, kad dėl šio įvykio kaltas alkoholis (6, 7-8 b.l.);
2. Iš 2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (3-5 b.l.);
3. Iš 2014-09-11 Panevėžio apskrities AVPK KPB vyr. patrulio M. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad į policiją kreipėsi G. L. gyvenantis su J. G.. Nurodė, kad J. G. kirvio pentimi sudavė smūgį į galvos sritį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. G. L. greitosios med. pagalbos nereikalavo. Dešinėje galvos pusėje matėsi paraudimas – patinimas (11-12 b.l.);
4. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-09-11 apie 00.18 val. J. G. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (16 b.l.);
5. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-09-11 apie 00.19 val. G. L. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas (13 b.l.);
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamosios J. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (42 b.l.).
Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pilnai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamoji ankščiau teista (36 b.l.), nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, bausta administracine tvarka (37 b.l.); psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (41 b.l.).
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji pilnai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, jai paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. G. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jai viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti J. G., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.