Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-209-739/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-11
Bylos Nr.: eI-209-739/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00665-2016-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: Panevėžio apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. J., E. J.

Kategorijos

18.5Nuosavybės teisių į kitą nekilnojamąjį turtą atkūrimas

Administracinė byla Nr. eI-209-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00665-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.; 18.5.1.; 18.6.2.; 55.1.3 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovuiprokurorui Valdemarui Mociškiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. Č. (V. Č.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. J. ir E. J., dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas), pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos(toliau – ir Utenos AVA) Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. vasario 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir Pažyma) dalyje dėl 1,80 ha vandens telkinio, valdyto M. R. nuosavybės teise Utenos apskrities Zarasų rajono Kamariškių kaime;

2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. J.“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria jai atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,80 ha vandens telkinio ežero Ilgelis (vertė 1919 Lt), esančią 38,50 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 41041 Lt), valdomame bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais Zarasų rajone Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime;

3) pripažinti negaliojančia 2012m. lapkričio 16d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paveldėjimo teisės liudijimas) 3 dalį, pagal kurią E. J. ir R. J. paveldėjo: 18000/384353 dalių žemės sklypo - vandens ūkio paskirties, kurio bendras plotas 38,4353 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų rajonosavivaldybėje,Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Imbrado kadastrinėje vietovėje;

4) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovus E. J. ir R. J. grąžinti valstybei 18000/384353 dalis(1,80ha)žemės sklypo-vandens ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Imbrado kadastrinėje vietovėje ir šį žemės sklypą perduoti Lietuvos valstybei.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir jo atstovasV.M.2017 m. rugsėjo 21 d., o atstovė R. Š. 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžiuose paaiškino, kad Panevėžio apygardos prokuratūra2016 m. lapkričio 17 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir Nacionalinė žemės tarnyba) Zarasų skyriaus pareiškimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei G. J. į Ilgelio ežero vandens telkinio plotą“, kuriuo NŽT Zarasų skyrius informavo Panevėžio apygardos prokuratūrą, jog atkuriant nuosavybės teises G. J., buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai,prašė ginant viešąjį interesą, inicijuoti teisminį procesą dėl administracinių aktų panaikinimo. Panevėžio apygardos prokuratūroje surinkus visą medžiagą, nustatyta, kad Utenos AVA Sprendimu G. J. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko M. R. Zarasų r., Kamariškių k. turėtą 1,80 ha vandens telkinio plotą, grąžinant natūra Ilgelio ežero vandens telkinio 1,80 ha plotą, esantį Kiečių k., Imbrado sen., Zarasų r. sav. Įvertinus faktines aplinkybes, nustatyta, jog nėra duomenų patvirtinančių, jog buvęs savininkas M. R. iki 1940 m. nacionalizavimo valdė 1,80 ha vandens telkinio plotą. Tai patvirtina Lietuvos Valstybinio archyvo 1992 m. kovo 2 d. Archyvo pažymėjimas Nr(duomenys neskelbtini), išduotas Zarasų rajono Suvieko apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Jame nurodoma, kad Zarasų apskrities žemės ūkio komisijos archyviniame fonde žinių apie ūkius, turinčius 5 ha ir daugiau žemės byloje, Imbrado valsčiaus ūkių 1940 m. spalio 19 d. sąraše (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašytas R. M., Kamariškių kaime turėjęs 30 ha žemės. Tai patvirtina ir M. R. sūnus V. – J. R. savo 1991 m. spalio 10 d. prašyme grąžinti žemę, kuriame nurodo, kad jo tėvas M. R. turėjo 30 ha žemės plotą. Esant nurodytoms aplinkybėms, G. J. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į vandens ūkio paskirties 1,80 ha žemės sklypą, nes M. R. nuosavybės teise vandens ūkio paskirties 1,80 ha žemės sklypo neturėjo. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje įsakmiai išvardyti asmenys, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Kai nuosavybės teisės atkuriamos asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, taip pat pažeidžia viešąjį interesą. Niekinio nuosavybės teisių atkūrimo padariniai išsprendžiami teismo sprendimu, nutraukiant neteisėto įgijėjo nuosavybės teisę, įgytą niekiniu pagrindu. Todėl Utenos AVA Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus Pažyma dalyje dėl 1,80 ha vandens telkinio, valdyto M. R. nuosavybės teise Utenos aps. Zarasų r.Kamariškių k. ir Utenos AVA Sprendimas dalyje yra neteisėti, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo normas. Be to tuo buvo pažeisti valstybės interesai. Teigė, kad panaikinus administracinį aktą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, turi būti panaikintos jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, nes iš neteisėtumo teisė kilti negali. Pažymėjo, kad pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą, niekas negali perduoti kitam daugiau teisių negu pats turi. Kadangi G. J. atkurtos nuosavybės teisės į 1,80 ha vandens telkinio ežero Ilgelis dalį neteisėtai, panaikinus administracinius aktus, išnyks nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, taigi ir nuosavybės teisė į žemę, o tuo pačiu ir teisė ją perleisti. Todėl nepanaikinus dalyje Paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo minėta vandens ūkio paskirties žemė atiteko atsakovams, reikštų, jog pripažįstama nuosavybės teisė, grindžiama niekiniu administraciniu aktu. Tokia situacija prieštarautų ne tik specialiojo Atkūrimo įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės teisių atkūrimą asmenims, kurių šios teisės buvo pažeistos, paskirčiai bei tikslams, bet ir akivaizdžiai paneigtų vieną svarbiausių teisėje galiojančių principų – iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl Paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl vandens žemės sklypo turėtų pripažintas negaliojančiu nuo šio liudijimo išdavimo momento kaip neteisėtas ir prieštaraujantis minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms. Pripažinus negaliojančiu dalyje minėtą paveldėjimo teisės liudijimą, taikytina restitucija natūra, valstybinio reikšmės paviršinio vandens dalis, grąžintina valstybės nuosavybėn, nes paveldėtojai nuosavybėn įgijo neatlygintinai.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) bei jos atstovas teismo posėdžiuose sutiko su pareiškėjo pareiškimo motyvais bei argumentais ir prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad NŽT Zarasų skyriaus specialistai pakartotinai atlikę Zarasų rajono paviršinių vandens telkinių sąrašo, privatizavimo teisėtumo patikrinimą,nustatė, kad Utenos AVA Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje G. J. dėl 1,80 ha vandens telkinio (ežero Ilgelis) ploto buvo priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatyme nustatytas vandens telkinio grąžinamo natūra turėtoje vietoje, tvarkos nuostatas. Pažymėjo, kad įvertinus G. J. žemės nuosavybės tvarkymo byloje parengtus dokumentus nustatyta, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvęs savininkas M. R. iki 1940 m. turto nacionalizavimo valdė 1,80 ha vandens telkinio plotą.Pažymėjo, kad po Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – Vandens įstatymas) 2009 m. gruodžio 28 d. pakeitimo buvo įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. NŽT Zarasų skyriaus specialistams atlikus patikrinimą, nustatyta, jog pagal archyvo duomenis ežeras Ilgelis, esantis Kiečių k., Imbrado sen., Zarasų r. sav. pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 9 punkto kriterijus (paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise) atitinka ir priskiriamas valstybinės reikšmės vandens telkiniams, todėl negali būti privatizuojamas.Nurodė, jog panaikinus ginčijamų Panevėžio AVA administracinių aktųdalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. J. ir Paveldėjimo teisės liudijimo dalį, ežero Ilgelis vandens telkinio 1,80 ha plotas turi būti grąžintas valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad ežero Ilgelis 1,80 ha ploto nuosavybė nebuvo perleista kitiems asmenims, tokiu būdu nei G. J., nei jos turto įpėdiniai neatsisakė juo disponuoti ir nepakeitė turto rūšies, todėl nagrinėjamu atveju G. J. išlieka teisė nuosavybės teisių atkūrimui į 1,80 ha žemės (ne vandens telkinio) pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, pasirenkant kitą atlyginimo būdą.

Atsakovai į 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą atsakovai nepateikė. Atsakovas E. J., dalyvaudamas 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, pageidavo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius G.J. teisę atkurti nuosavybės teises į ežero Ilgelis dalį. Nors teismas suteikė atsakovui galimybę pateikti dokumentus, atidėdamas bylos nagrinėjimą kitam teismo posėdžiui ir jį skirdamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui pakaktų laiko įrodymams surinkti, tačiau nei teismo nustatytu terminu, nei į teismo posėdį jokie įrodymai nebuvo pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje sprendžiama dėl Utenos apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba) administracinių aktų – Utenos AVA Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. vasario 18 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir 2009 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. J.“, paveldėjimo teisės liudijimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo bei restitucijos taikymo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos AVA Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 1999 m. vasario 18 d. patvirtino Pažymą pagal G. J. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus apie tai, kad buvęs savininkas M.R.(G. J. tėvas) Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Kamariškių kaime nuosavybės teisėmis valdė 23,70 ha žemės, 4,50 ha miško ir 1,80 ha vandens telkinio.Šia Išvada patvirtinta G. J. teisė atkurti nuosavybės teises į 2,70 ha žemės, 1,50 ha miško, 1,80 ha vandens telkinio. Utenos AVA viršininkas Sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises į G. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,96 ha žemės, 1,50 ha miško, 1,80 ha vandens telkinio. Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad G. J., be kita ko, atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. R. Zarasų rajone, Kamariškių kaime turėtą 1,80 ha vandens telkinio plotą, grąžinant natūra 1, 80 ha Ilgelio ežero 1,80 ha plotą, esantį Kiečių kaime, Imbrado seniūnijoje, Zarasų rajone, 38,50 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) valdomame su Utenos AVA. Pagal Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro 2012 m. lapkričio 16 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, G. J. sūnūs R. J. ir E. J. lygiomis dalimis, be kita ko,paveldėjo G. J. priklausantį turtą –18000/384353 dalis žemės sklypo -vandens ūkio paskirties (Ilgelio ežero), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioZarasų rajono savivaldybėje Kiečių kaime. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į vandens ūkio naudojimo paskirties daiktą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistravę: R. J. ir E. J. lygiomis dalimis, tai yra po 9000/384353 dalių2012 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje 2016 m. lapkričio 17 d. gautas NŽT Zarasų skyriaus pareiškimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma ginti viešąjį interesą, nes ginčijamaUtenos AVA Sprendimo dalimiG. J. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Ilgelio ežero 1,80 ha vandens telkinio plotą.Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė pareiškimą Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Prokuroras viešojo intereso pažeidimą ir savo pareigą pagal įstatymą jį ginti, motyvavo tuo, kad Utenos AVA, atkurdama G. J.nuosavybės teises į buvusio savininko M.R. Zarasų r., Kamariškių k. turėtą 1,80 ha vandens telkinio plotą, grąžinant natūra Ilgelio ežero vandens telkinio 1,80 ha plotą, esantį Kiečių k., Imbrado sen., Zarasų r.,pažeidė imperatyvias Atkūrimo įstatymo nuostatas ir dėl šių pažeidimų vandens telkinio – Ilgelioežero dalisbuvo neteisėtai perleista privačion nuosavybėn.

Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis procesas, kurio tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenės interesą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriai ir teisėtai, pagrindžia ir ypatingas nuosavybės teisių atkūrimo objektas, t. y. žemė, miškai ir vandens telkiniai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-15 nutartis a. b. Nr. A180-48/2007, 2011-06-20 nutartis a. b. Nr. A525-2279/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-291/2006, 2009-10-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-397/2009).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu į ypatingą nuosavybės teisių atkūrimo objektą – vandens telkinį, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas, prokuroro kreipimasis į teismą nagrinėjamuoju atveju yra jo Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Prokuratūros įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 19 straipsnyje įtvirtinta pareiga.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą tiek, kiek ji susijusį su viešojo intereso gynimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (2005-09-28 nutartis administracinėje bylojeNr. A7-585/2005; 2007-06-28 nutartisadministracinėje bylojeNr. A8-660/2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje bylojeNr. A17-742/2007; 2008-07-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartisadministracinėje bylojeNr. A146-335/2008).

Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytus duomenis, sprendžiama, kad pareiškėjas apie viešąjį interesą pažeidžiančio administracinio akto priėmimą sužinojo 2016 m. lapkričio 17 d., kai Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas NŽT Zarasų skyriaus pareiškimas Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškimą administraciniam teismui pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 19 d. (2016 m. gruodžio 17-18 d. nedarbo dienos). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, pareiškimu į administracinį teismą kreipėsi nedelsdamas ir nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino.Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pažeistos valstybės nuosavybės teisės gynimas yra prioritetinis viešasis interesas, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą nėra.

Ginčo teisiniai santykiai susiklostė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakę dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kaip specifinio teisinio proceso reikšmės ir tikslų. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialia viešosios teisės normų nustatyta tvarka bei sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Šioje byloje ginčijamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas dėl vandens telkinio dalies vykdytas galiojant 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymui, pakeitusiam nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-10-29) nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nekilnojamojo turto savininko apibrėžimas yra pateiktas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame sakoma, kad nekilnojamojo turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Atkūrimo įstatymo 6 straipsnyje (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489 redakcija nuo 2001-08 17). Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas,nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančią žemę. Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <..> vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus <...> vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Atsižvelgiant į nurodytas Atkūrimo įstatymo nuostatas, daroma išvada, kad atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (nagrinėjamu atveju, aktualu – į vandens telkinius), visais atvejais privaloma nustatyti, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A-502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Tai, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, nuosekliai pasisakoma ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., 2003 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-232/2003; 2004 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-178/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-532/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-364/2010). Taigi, pirminis elementas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas (2010-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010).

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu ir teismine praktika, nagrinėjamoje byloje reikalinga nustatyti, ar G. J. tėvas M. R. iki 1940 m. žemės nacionalizacijosKamariškių kaime nuosavybės teise valdė 1,80 ha vandens telkinio – Ilgelio ežero, plotą, kadangi tik tokiu atveju G. J., kaip turto savininko vaikas, galėjo būti priskirta Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai piliečių kategorijai, kuriai galėjo būtiatkurtos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – vandens telkinį, grąžinant natūra ežero Ilgelis, esančio Kiečių k., Imbrado sen., Zarasų r. sav. 1,80 ha ploto dalį.

Nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas priimtas pagal Utenos AVA Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą Pažymą, kurioje nurodyta, kad ji parengta pagal šiuos dokumentus: Lietuvos Respublikos valstybinio archyvo Ežerėnųapsk. Paupynės valsčiaus Stelmužės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų paskirstytų žemių 1927 m. sąrašą F (duomenys neskelbtini) ir 1940 metų sąrašus (duomenys neskelbtini). Išanalizavus G. J.žemės tvarkymo bylos medžiagą, daroma išvada, kad jokiais duomenimis nėra patvirtinama aplinkybė, jog buvęs savininkas M. R. iki 1940 m. turto nacionalizavimo valdė 1,80 ha vandens telkinio plotą, kaip ir nepatvirtinama aplinkybė, kad M.R. iki 1940 m. turto nacionalizacijos valdė ežeroIlgelis dalį. Vėlesniuose buvusio savininko M.R. turėtos žemėvaldos nuosavybę patvirtinančiuose dokumentuose (archyvo 1992 m. kovo 2 d. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) bei Zarasų apskrities archyvinio fondo žinių apie ūkius, turinčius 5 ha žemės ir daugiau, Imbrado valsčiaus ūkių 1940 m. spalio 19 d. sąraše) taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvęs savininkas M.R. (R.) iki 1940m. žemės nacionalizacijos Kamariškių kaime nuosavybės teise valdė 1,80 ha vandens telkinio plotą. Šiame sąraše yra įrašytas R. M., Kamariškių kaime turėjęs 30 ha žemės.

Ežerėnų apskrities, Paupynės valsčiaus Stelmužės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų paskirstytų žemių 1927 m. sąrašas, eilės Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvusio savininko M.R. sutuoktinės M. G. tėvas – A. G.Kamariškės vs. nuosavybės teise valdė 1,80 ha vandenų, tačiau jokių duomenų, kad tai buvo Ilgelio ežero dalis, ar kad 1,80 ha valdytų vandenų kokiu nors būdu buvo perleista M.R. taip pat nėra. Be to, bylos duomenys - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Miškų departamento 1937 m. patvirtintas Zarasų miškų urėdijos valstybinių ežerų sąrašas (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Ežerėnų apskrities, Imbrado valsčiaus Prejžiškių kaimo 1932 m. balandžio 3 d. patvirtintas planasįrodo, kad iki 1940 metų Ilgelio ežeras nuosavybės teisėmis priklausė Lietuvos valstybei, o ne privatiems asmenims( žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-278-492/2017, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-837-525/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1088-525/2017).

Atsižvelgęs į nurodytą, teismas konstatuoja, jog administracinių aktų dalys: Utenos AVA Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. vasario 18 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ dalis bei šios Pažymos pagrindu priimta Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. J.“ dalis dėl nuosavybės teisių į atkūrimo G.J. į buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,80 ha vandens telkinio, grąžinant natūra 1,80 ha vandens telkinio ežero Ilgelioplotą, yra neteisėtos iš esmės, t. y. prieštarauja aukštesnės galios teisės akto- Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 6 straipsnio 1 ir 2 dalies,9 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl naikintinos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Utenos AVA Sprendimas sukėlė materialines teisines pasekmes, jo pagrindu Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarė 2012 m. lapkričio 16 d. patvirtino Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuoG. J. sūnūs R. J. ir E. J. lygiomis dalimis paveldėjo G. J.priklausantį turtą –18000/384353 dalis žemės sklypo -vandens ūkio paskirties (Ilgelio ežero), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioZarasų rajono savivaldybėje Kiečių kaime.Minėti asmenys nuosavybės teises į ginčo vandens telkinio – ežero Ilgelis – dalį įgijo Atkūrimo įstatymui prieštaraujančių administracinių aktų dalių pagrindu. Todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Paveldėjimo teisės liudijimo dalįlaikytinas išvestiniu reikalavimu. Patenkinus pareiškėjopareiškimo pagrindinius reikalavimus, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančiaginčijamą 2012 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas restitucijos taikymą civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra nurodęs, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosiomsįstatymonormoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d.nutartisc. b. Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d.nutartisbylojeNr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d.nutartisc. b.Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d.nutartisc. b.Nr. 3K-3-47/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o straipsnio 3 dalis sako, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. CK6.145straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šioje byloje išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma, nenustatyta, todėl nagrinėjamu atveju 1,80 ha vandens telkinio – ežero Ilgelis – dalis, esanti 38,50 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), valdomame bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais Zarasų rajone Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Imbrado kadastrinėje vietovėje,grąžintina Lietuvos valstybės nuosavybėn.

Teisės akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi,panaikinus ginčijamas Utenos AVA administracinių aktų dalis, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisėsG. J., nuosavybės teisių atkūrimo procedūra lieka nebaigta, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė atsakovams E. J. ir R. J. perleisti nuosavybės teisę į kiekvienam iš jų priklausančias ginčijamas vandens telkinio dalis. Teismo sprendimui įsiteisėjus, taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė naikintina (ABTĮ 70 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 94 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. vasario 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ dalyje dėl 1,80 ha vandens telkinio, valdyto M.R. nuosavybės teise Utenos apskrities Zarasų rajono Kamariškių kaime.

Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. J.“ dalyje, kuria jai atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,80 ha vandens telkinio ežero Ilgelis, esančią 38,50 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), valdomame bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais Zarasų rajone Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime.

Pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 dalį, pagal kurią E. J. ir R. J. paveldėjo: 18000/384353 dalių žemės sklypo - vandens ūkio paskirties, kurio bendras plotas 38,4353 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų rajonosavivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)Imbrado kadastrinėje vietovėje.

Taikyti restituciją natūra,įpareigojant atsakovus E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei 18000/384353 dalis (1,80ha) žemės sklypo-vandens ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Imbrado kadastrinėje vietovėje ir šį žemės sklypą perduoti Lietuvos valstybei.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovams R. J. ir E. J. taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria buvo uždrausta atsakovams E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teisę į kiekvienam iš jų priklausančią 9000/384353 dalį žemės sklypo, vandens ūkio paskirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Imbradok.v., esantį Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Kiečių kaime. Apie reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimą pranešti valstybės įmonės Registrų centrui išsiunčiant šio sprendimo nuorašą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytėZlatkuvienė