Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-383-531/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
1S-383-531/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Byla Nr. 1S–383–531/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl 2015 m. liepos 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2015 m. birželio 2 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo nutarimu, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl jos sumušimo 2014-08-05, pasiūlant jai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 2014-11-11 Panevėžio miesto apylinkės teismas privataus kaltinimo procesą nutraukė ir bylą perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2015-03-10 K. G. buvo pareikštas įtarimas tuo, kad ji 2014-08-05 apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, šeimyninio konflikto su kartu gyvenančia anyta A. G. metu, sudavė jai delnu ne mažiau, kaip du kartus per pakaušį, o A. G. prisidengus galvą ranka, sudavė ne mažiau du kartus per dešinę ranką, po to tęsdama nusikalstamą veiką, abiem delnais sudavė A. G. ne mažiau šešis kartus per kairę ranką, taip padarė poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame dilbiuose, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios, savo šeimos nario - A. G. sveikatą.

2015-05-04 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00439-14, pradėtoje pagal LR BK 140 str. 2 d., buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios K. G. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

2015-06-02 vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu buvo atsisakyta tenkinti A. G. skundą ir paliktas galioti prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė Pareiškėjos skundą, nurodydama, kad prokurorų nutarimai yra pagrįsti ir motyvuoti. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, tačiau jo metu nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių K. G. kaltę. Atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje situacijoje nėra tikslinga

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėja prašo panaikinti prokurorų nutarimus ir teisėjos nutartį, kuri, jos manymu yra neteisėta, nepagrįsta ir visiškai neargumentuota. Nurodo, kad teismas mechaniškai atkartojo prokurorų priimtų nutarimų teiginius, o skunde nurodytų teiginių net nesvarstė. Be motyvų ir argumentų surašyta nutartis labai apsunkina skundo surašymą, nes dėl aptartų teiginių, kurie buvo nurodyti ankstesniuose skunduose, išdėstyti kitus kontrargumentus neįmanoma. Cituodama BPK 2 str., teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas atmestinai, nedovanotinai ilgą laiko tarpą, per kurį sugebėta apklausti formaliai kelis liudytojus ir po to teigti, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. G. kaltę. Pareiškėjos nuomone, būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo nustatyti konkrečius asmenis, kurie gali suteikti vertingą informaciją. Ji ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad derėtų apklausti jos nurodytus liudytojus ir galimai kitus asmenis, tačiau kodėl jie liko neapklausti, ji nežinanti. Aiškina, kad kai buvo mušama marčios, ji nežiūrėjo, kaip ji tai darė, kiek smūgių ir kur sudavė. Taip pat jai nesuprantami sūnaus ir marčios parodymai, cituojami prokurorės nutarime, dėl jos konfliktiško charakterio, pykčio visiems ir pomėgio fantazuoti, nors tai visiškai nepagrįsti dalykai ir to negali patvirtinti aplinkiniai. Ginčai su sūnumi ir jo žmona kilo po turtinių sandorių sudarymo ir jie dabar nori iškeldinti pareiškėją iš namų, kad galėtų ramiai gyventi ir jiems atitektų visa nuosavybė. Pareiškėja įsitikinusi, kad visiškai pakanka įrodymų, pagrindžiančių įtariamosios K. G. kaltę. Tai patvirtina specialistų išvados, dalinai patvirtina apklaustų liudytojų parodymai. Prokurorui reikia pavesti surinkti papildomus įrodymus, nes iš bylos medžiagos galima padaryti tik vienintelę teisingą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas atmestinai ir ilgai bei nekokybiškai, todėl dėl šių priežasčių jis negali būti nutrauktas.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Įvertinęs surinktą medžiagą ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-07-01 priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, jog BK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, jog nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas K. G. atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Konstatuota, kad nagrinėjamoje medžiagoje prokuroras priėmė motyvuotą nutarimą ir pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi buvo nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios A. G. ir jos marčios K. G. tarpusavio santykiai yra blogi, jos nesutaria. Tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra. Įtariamoji K. G. savo kaltę neigia. Akistatos metu nukentėjusioji ir įtariamoji pasiliko prie savo parodymų. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad galimybė A. G. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, o sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai septynių trauminių poveikių bukais daiktai, galimai suspaudžiant pirštais, apkaltinti K. G. padarius veiką numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir perduoti bylą į teismą įrodymų nepakanka. Galimybės surinkti įrodymus yra išnaudotos. Tokios pat nuomonės buvo aukštesnysis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, atsisakęs tenkinti skundą ir priėmęs skundžiamą nutartį.

Su tokiais motyvais nėra pagrindo nesutikti.

Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir jį perduoda teismui. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Be to, BPK 214 str. ir X dalies nuostatos įgalioja teisėjus tik patikrinti prokuroro priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi ikiteisminio tyrimo metu būtent prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, vertina visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu sprendžia, ar yra asmens veiksmuose nusikalstamos veikos, kuria jis yra kaltinamas, požymių. Tik įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokuroras, o ne teismas, priima motyvuotą sprendimą dėl bylos perdavimo teismui arba jos nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencija yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t.y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje atliktas išsamiai, būtini procesiniai veiksmai padaryti, prokurorų nutarimuose motyvuotai įvertintos ir skundžiama teismo nutartimi patvirtintos A. G. pareiškime ar skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui.

Skundžiama nutartimi nagrinėtuose prokurorų nutarimuose yra išsamiai išdėstyti bei išanalizuoti tyrimo duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą K. G. atžvilgiu yra pagrįstos tyrimo duomenimis, nes negauta patikimų ir objektyvių duomenų, kad ji būtų padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamuose nutarimuose įvertintos visos Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o padarytos išvados apie duomenų trūkumą K. G. galimai neteisėtiems veiksmams patvirtinti, ir dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą paremtos tyrimo metu surinkta medžiaga. Ta aplinkybė, kad Pareiškėjos pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei ji mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs ikiteisminio tyrimo teisėjas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių sprendimų argumentais, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl nekartojami. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog Pareiškėjos skunde visos išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai bei visapusiškai ištirtos, tačiau jų visumos nepakanka bylai perduoti į teismą. Todėl skundą dėl 2015-06-02 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo, kuriuo atmestas Pareiškėjos skundas ir paliktas galioti 2015-05-04 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. G. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, skunde minimų galimų veiksmų atlikimas, atsižvelgiant į įvykio situaciją ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nebūtų tikslingas, nes jokie papildomi tyrimo veiksmai šiuo atveju nesuteiks jokios papildomos tyrimui reikšmingos informacijos, leidžiančios K. G. veiksmus vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje. Vien tai, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių vertinimo buvo priimtas pareiškėjos netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeistos BPK 2 str. įtvirtintos nuostatos ar kad prokurorų nutarimai ir teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

Tai, kad pareiškėja yra tikra dėl neabejotinos, jos manymu, įtariamojo asmens kaltės pagal konkretų BK straipsnį, nėra pagrindas naikinti priimtus procesinius sprendimus, abejojant jų teisėtumu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-07-01 nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, netenkinant skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas