Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovei Kristinai Gudžiūnienei,

viešame teismo posėdyje, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Institucijos vyr. tyrėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-12445-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25283640743 (toliau – Nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimu L. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį skirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 2 d., 17.00 val., Kauno r. sav., magistralinio kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 88 kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), viršijo maksimalų leistiną 50 km/h važiavimo greitį šiame kelio ruože 56 km/h, važiuodamas 106 km/h važiavimo greičiu, įvertinus paklaidą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. L. teismo posėdyje palaikė pateiktą skundą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., 17.00 val., buvo namuose vienas, o Automobilį davė sesei, kuri tuo metu važiavo su draugėmis į žirgų varžybas.

Institucija atsiliepime su atsakomybėn patraukto L. L. skundu nesutiko ir nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (administracinio nusižengimo protokolas, foto nuotrauka ir kt.) L. L. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, įvertinus visus byloje esančius duomenis, buvo teisingai nustatytos Nutarimu inkriminuoto nusižengimo aplinkybės. Nors L. L. skunde ir nurodo, kad Automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo jo sesuo G. L., tačiau šios jo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuotiems duomenims, kuriais remiantis pagrįstai galima teigti, kad Automobilį pažeidimo padarymo metu vairuoja jauno amžiaus vyriškos lyties asmuo, kuris iš šukuosenos ir veido formos panašus į administracinėn atsakomybėn patrauktą L. L.. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs aukščiau išvardinti įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją dėl Automobilio vairavimo aplinkybių patvirtina L. L. kaltę dėl viršyto greičio, vairuojant Automobilį. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, pagrįstai buvo konstatuota, kad L. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, yra įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o L. L. nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai, pradėtai jo atžvilgiu, nutraukti ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Prašo teismo L. L. skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Liudytoja G. L. teismo posėdyje parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 17.00 val., važiavo brolio Automobiliu į žirgų lenktynes. Viršijo greitį, nes nepastebėjo ženklo. Automobiliu važiavo ji, jos draugė ir mergaitė gale. Ji pati nešioja lęšius arba akinius. Po 15.00 val. pasiėmė iš brolio Automobilį, nes tuo metu reikėjo padėti sesei nuvykti į varžybas. Teismo posėdyje atpažino save fotonuotraukoje už Automobilio vairo, savo draugę keleivio vietoje ir nurodė, kad patamsėjimas ant jos veido nuotraukoje yra dėl jos užkritusios plaukų kasos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tais atvejais, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl Nutarimu inkriminuoto administracinio nusižengimo fakto ir faktinių aplinkybių, t. y. iš bylos duomenų matyti, kad Kauno r. sav., magistralinio kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 88 kilometre (pažeidimas užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu), Automobilio vairuotojas važiavo 106 km/h važiavimo greičiu, įvertinus paklaidą, ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 56 km/h. Tuo tarpu L. L. skundu ginčija teismui Nutarimą iš esmės tik tuo pagrindu, kad netinkamai nustatytas atsakingas asmuo už šį administracinį nusižengimą, teigiant, kad Nutarimu inkriminuotą nusižengimą padarė kitas asmuo – G. L.. Dėl to, esminis šioje byloje spręstinas klausimas, ar byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog Nutarime nurodytomis aplinkybėmis Automobilį vairavo ir administracinį nusižengimą padarė būtent L. L..

Vertindamas byloje surinktus duomenis, teismas, pirmiausia, atsižvelgia į tai, kad byloje esanti greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka nėra geros kokybės, o joje užfiksuoto Automobilio vairuotojo veidą didžiąja dalimi dengia skydelis nuo saulės ir saulės metams šešėlis, todėl gerai įžiūrima veido dalis tėra tokio asmens kairysis skuostas ir dalis smakro, o tik iš tokios nedidelės dalies aiškiai matomo veido, teismo vertinimu, objektyviai ir patikimai negalima identifikuoti konkretaus asmens. Taigi, vien aptariama byloje esanti fotonuotrauka neleidžia daryti neabejotinos ir kategoriškos išvados, jog prie Automobilio vairo nusižengimo padarymo metu sėdintis asmuo iš tiesų yra L. L.. Tuo tarpu Institucijos atsiliepime daug dėmesio skiriama byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuoto asmens veido požymių analizei, pažymint, kad iš tokios asmens šukuosenos ir veido formos matyti, kad Automobilį vairuoja jauno amžiaus vyriškos lyties asmuo, kuris panašus į L. L., juolab šis asmuo vairuoja be akinių. Vis dėlto, tokių išvadų, kaip Institucijų atsiliepime, teismas patikimai negali daryti, kadangi byloje esančioje fotonuotraukoje nėra užfiksuota Automobilį vairavusios asmens plaukų dėl nuleisto skydelio nuo saulės, o spręsti apie visą tokio asmens veido formą negalima, kai fotonuotraukoje aiškiai matosi tik labai nedidelė veido dalis (kairysis skuostas ir dalis smakro). Taip pat ir dėl stipraus saulės metamo šešėlio ir atlenkto saulės skydelio negalima aiškiai įžiūrėti, ar Automobilio vairuotojas dėvi akinius, tačiau net ir tokiu atveju tai nėra pagrindas vertinti, kad toks asmuo yra būtent L. L., kuri nenešioja akinių, kadangi liudytojos G. L. teigimu, ji pati mėgsta nešioti ir kontaktinius lęšius, o kairės pusės smakro patamsėjimas galėjo būti dėl užkritusios jos kasos. Taigi, kaip minėta, vien aptariama byloje esanti pažeidimą užfiksavusi fotonuotrauka neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog joje užfiksuotas asmuo iš tiesų yra L. L..

Be to, teismas atsižvelgia dar ir į tai, kad teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos G. L. ir Ž. P. ne tik patvirtino, jog G. L. Nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo Automobilį, bet ir vienas kitą atpažino iš byloje esančios fotonuotraukos, vienareikšmiai patvirtindamos, kad nuotraukoje už Automobilio vairo sėdi būtent G. L., o keleivio vietoje miega Ž. P.. Taip pat liudytojos nuosekliai nurodė ir aplinkybes, dėl kurių buvo naudotasi Automobiliu tuo metu. Tokiais šių abiejų liudytojų teismui duotais parodymais iš esmės patvirtinama L. L. nurodyta įvykio versija, kad Nutarimu inkriminuotą nusižengimą padarė ne jis pats, o kitas asmuo, t. y. G. L.. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais teismui vertinti juos kritiškai, kadangi jų parodymuose nenustatyta jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų kitiems bylos duomenims. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pakankamo pagrindo nesiremti šių liudytojų parodymais, kaip įrodymais.

Apibendrindamas anksčiau nurodytus argumentus, teismas pažymi, kad vien pažeidimo metu padaryta fotonuotrauka pagal šios bylos aplinkybes nėra pakankama konstatuoti, jog šioje fotonuotraukoje užfiksuotas Automobilį vairuojantis asmuo yra būtent L. L.. Jokie kiti bylos duomenys tokios išvados taip pat nepatvirtina. Priešingai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo L. L. paaiškinimai teismui, tiek liudytojų G. L. ir Ž. P. parodymai rodo, kad nusižengimo padarymo metu L. L. iš tiesų nevairavo Automobilio. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamai L. L. kaltę dėl Nutarimu inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrindžiančių duomenų, todėl administracinė atsakomybė Nutarimu jam taikyta nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, kasacinio teismo praktiką ir šioje byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad šioje byloje turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusio asmens ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, nes byloje yra duomenų, kurie rodo galimą G. L. kaltę dėl tokios nusižengimo padarymo. Remiantis tuo, Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukt L. L.skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-12445-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25283640743 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.