Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2023-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1233-857/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-09
Bylos Nr.
e1-1233-857/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1233-857/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39938-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, išnagrinėjęs prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-10-16, apie 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas savo tėvų V. B. bei N. B. bute, tarpusavio konflikto su motina N. B. metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mamos N. B. bei tėvo V. B. atžvilgiu, t. y., tyčia sudavė vieną kartą rankos delnu N. B. į kairį skruostą, tuoj po to rankomis suėmė V. B. už kaklo ir kaklą spaudė, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei, motinai N. B. fizinį skausmą bei savo šeimos nariui, tėvui V. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai padarė dėl to, kad buvo neblaivus, blaivus niekada taip nepasielgtų. Paskutiniu metu jis gyvena pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau turi ir savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ten nėra kuo kūrenti patalpų, neturi malkoms pajamų, pašalpų dar nesusitvarkė, nesusitvarkė paramos malkoms. Todėl pasibūna pas tėvus, nueina pas juo pavalgyti. Sunkiai sekasi, yra registruotas darbo biržoje, šiuo metu uždarbiauja (duomenys neskelbtini) pagal vadinamus žaliuosius darbo kvitus. Vakar kaip visada grįžo pas tėvus, tėtis bei mama pensininkai. Tėtis gana sunkiai vaikšto dėl stuburo išvaržos, dėl klausos turi problemų. Iš pradžių, dienos metu, alkoholį vartojo su draugais, kurių nenori įvardinti, paskui jie gal apie 19 val., išvažiavo ir kai kilo konfliktas su tėvais, namie buvo tik jis, mama ir tėtis. Buvo apie puse dešimtos vakaro. Konfliktas kilo dėl to, kad mama kaip visada ėmė priekaištauti dėl jo gyvenimo, dėl jo žmonos, su kuria skiriasi, negražiai apie ją kalbėjo, todėl ir kilo konfliktas. Buvo kalba ir nesutarimas dėl to, kad tėvai nori parduoti butą, nori išvykti, jį palikti. Tačiau jis neprisimena, kad būtų ranka sudavęs mamai į skruostą, bet jei mama taip sako, ji sako teisybę. Taip pat jis neprisimena, kad smaugė tėtį, neprisimena dėl girtumo. Jis gailisi dėl viso šito reikalo, gailisi, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Kadangi jis neprisimena konflikto aplinkybių, negali pasakyti, ar mama gindama save ar tėtį jam kuo nors sudavė, nugaros jam neskauda. Nuoširdžiai gailisi, bet daugiau nieko neprisimena (b. l. 138-141).

Be kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiųjų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusiosios N. B. parodymais, 2023-10-16 ji kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie sūnaus V. B. smurtą. Atvykus medikams, policijos pareigūnams ji davė parodymus. Apklausos metu buvo neblaivi, tačiau šiandien būdama blaivi ji nori pakartoti ir dar patikslinti savo pirminius parodymus. Liudytojo teisės jai yra išaiškintos, parodymus duoti bei atsakyti į pateiktus klausimus, ji sutinka. Parodo, kad kai sūnus V. ėmė prieš ją ir jos vyrą smurtauti, namuose svetimų asmenų nebuvo. Buvo maždaug apie 21 val. 40 min., kai visi buvo jų su vyru namuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su sūnumi buvo jos kambaryje, kuriame ji miega. Bendravo apie turtinius reikalus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl turtinių reikalų. Sūnus V. buvo stipriai neblaivus, jis jų tarpusavio žodinio konflikto metu priėjo prie jos, ji sėdėjo ant lovos. Jis papriekaištavo, kad neparduotų buto ir tyčia, vieną kartą, rankos delnu trenkė jai į kairės pusės skruostą. Dėl tokių jo veiksmų jai skruostą skaudėjo. Skaudėjo kairį skruostą (žandą), jautė, kad jis šiek tiek patino. Po to, kai V. jai sudavė, ji ėmė šaukti sutuoktiniui V., kad ją muša, girdėjo, kad vyras kažką atsišaukė ir tada, tuoj po to, V. iš jos miegamojo išėjo į kitą, svetainės kambarį, kuriame buvo jos vyras V.. O ji tuo metu pačiupo sūnaus telefoną, kuris buvo ant stalo ir paskambino 112. Paprašė policijos pagalbos. Kadangi įvykio metu buvo neblaivi, ji tiksliai nebepamena, ar paskambino tuoj po to kai ją sumušė, ar tuoj po to, kai V. dar sumušė ir savo tėvą, jos vyrą V.. Kai iš jos miegamojo V. nuėjo pas V., ji atsistojo nuo lovos, ėjo irgi už paskos, matė, kad V. priėjo prie svetainėje gulinčio V., kuris yra neįgalus, ištiesė rankas link jo kaklo, ar ką nors jis tėčiui sakė ar ne, ji neišgirdo. Bijodama, kad V. nepasmaugtų, nesužalotų V., ji pačiupo sofos ranktūrį ir trinktelėjo V. į nugarą. Ji tuo metu buvo jam už nugaros. Ar sužalojo V., ji negali pasakyti, bet po to, kai jam sudavė per nugarą, jis nuo tėčio V. atsitraukė. Išėjo iš kambario ir nuėjo į tualetą. Laukdama pareigūnų nuėjo iki savo vyro, jis jai patvirtino, kad sūnus prieš jį smurtavo, teigė, kad jį smaugė ir kad kam skaudėjo kaklą. Sūnus prieš ją ir jos vyrą smurtauja pirmą kartą, jis anksčiau taip nėra pasielgęs. Pas juos jis gyvena apie 6 mėnesius. Alkoholį geria jis beveik kiekvieną savaitgalį. Išgėręs jis agresyvus nebūna. Ji sūnui atleidžia ir jam pretenzijų nereiškia (b. l. 78-81; 84-87).

Nukentėjusiojo V. B. parodymais, parodymus dėl šio įvykio jis jau yra davęs, nors pirmos apklausos metu buvo neblaivus, parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis, jis laikosi savo duotų parodymų. Šiandien yra blaivus, todėl papildomai galės parodyti ir patikslinti savo parodymus, kuriuos yra davęs. Parodo, kad 2023-10-16 buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie gyvena su žmona N. ir paskutiniu metu, kartu gyvena jų sūnus V.. Buvo vakaras, po 21-os valandos. Jis buvo išgėręs alkoholio, neblaivi buvo ir žmona N. bei kartu buvęs sūnus V.. Minimu laiku jis buvo svetainės kambaryje, žmona su sūnumi buvo kitame kambaryje. Sėdėjo ant savo sofos-lovos ir žiūrėjo televizorių. Jis prastai girdi, todėl jokio konflikto iš kambario, kuriame buvo žmona ir sūnus V., jis negirdėjo, tik pamatė, kad skubiai į kambarį atėjo sūnus V., kuris nieko nesakęs, savo abiem rankom apglėbė ir suėmė jo kaklą ir pradėjo jį stipriai spausti, jis tyčia jį smaugė. Dėl to, kad jis jį smaugė, todėl, kad spaudė jo kaklą, jam skaudėjo. Kaip tik tada pamatė, kad iš kito kambario atėjo jo žmona ir matė kaip ji paėmusi kažkokį daiktą trenkė sūnui per nugarą. Ji norėjo apginti jį nuo sūnaus V.. Kai žmona jam sudavė per nugarą, V. jo kaklą paleido, jo nebesmaugė, išėjo iš jo kambario ir nuėjo į tualetą. V. jam nieko negrasino, tik jį smaugė. Žmona kažkuriuo metu iškvietė policiją, kuri atvyko, atvyko ir medikai. Jis nematė ar V. sudavė mamai N., jis negirdėjo jų konflikto, jis prastai girdi. Kaip ir sakė, kuomet jis buvo suėmęs ir spaudė jam kaklą, jam skaudėjo, tuo metu jam trūko oro, buvo baisu. Sūnus prieš jį smurtauja pirmą kartą. Jis sūnui V. pretenzijų neturi, jam atleido. (b. l. 104-107; 110-113).

Iš 2023-10-16 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023-10-16 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus namuose triukšmauja, smaugė pranešėją ir tėvą. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad 2023-10-16 apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), 3 bute, išgertuvių metu neblaivus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 3.23 prom. girtumas), konflikto metu, miegamajame kambaryje, priėjęs prie ant lovos sėdinčios motinos N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (1,77 prom. girtumo), vieną kartą rankos delnu vieną kartą trenkė į kairės pusės žandą, taip jau sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas paraudimą ant kairės pusės žando. Po to V. B. nuėjęs į svetainės kambarį, kuriame buvo V. B. tėvas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (1.99 prom. girtumo) ir jam sėdint ant sofos-lovos suėmęs abejomis rankomis V. B. už kaklo, jį stipriai spaudė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais savo artimiems šeimos nariams motinai N. B. ir tėvui V. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas V. B. sulaikytas įvykio vietoje. GMP medikai apžiūrėjo V. B. ir N. B.. (b. l. 1-4)

Iš 2023-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Butas yra 5 aukštų daugiabučiame name pirmajame aukšte. (b. l. 18-20; 21-27)

Iš 2023-10-17 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, matyti kad V. B. nustatytas 3,23 prom. girtumas, V. B. nustatytas 1,99 prom. girtumas, N. B. nustatytas 1,77 prom. girtumas. N. B. matomas kairės akies skruostikaulio sumušimas, minkštųjų audinių sutinimas. V. B. smurto žymių nesimato (b. l. 52-54).

Iš 2023-10-17 V. B. asmens apžiūros protokolo matyti, apžiūrint V. B. kūną jokių sužalojimų nepastebėta (b. l. 34-36; 37-39).

Iš 2023-10-16 N. B. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas N. B. kūnas, ant kairės pusės žando minkštųjų audinių matomas sumušimas, paraudimas. Daugiau sužalojimų nematyti (b. l. 28-30; 31-33).

Iš 2023-10-18 tarnybinio pranešimo dėl gautų medicininių dokumentų matyti, kad iš greitosios medicinos pagalbos gauta nukentėjusiosios N. B. kviestos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad kvietimas 2023-10-16, atvykimo laikas – 22.19 val., kvietimo priežastis - reikalinga apžiūrėti moterį po smurto. Kortelėje pažymėta, kad preliminari diagnozė - neramumas ir susijaudinimas (akies voko ir periokulinės srities sumušimas). Nurodoma, kad apžiūrima moteris skundžiasi, kad sūnus ją užpuolė, trenkė ranka į veidą. Apžiūrint matomas kairės akies sumušimas, minkštųjų audinių sutinimas.

Taip pat, gauta iš greitosios medicinos pagalbos nukentėjusiojo V. B. kortelė, kurioje užfiksuota, kad kvietimas 2023-10-16, atvykimo laikas – 22.19 val., kvietimo priežastis - smurtas, preliminari diagnozė - neramumas ir susijaudinimas. Apžiūrimas asmuo skundžiasi išgąsčiu, neramumu, susijaudinimu, nes sūnus puolė motiną, apžiūros metu ant jo kūno smurto žymių nesimato. Pacientas teigia, kad sūnus norėjo jį smaugti, smaugimo žymių nesimato (b. l. 44-46).

Iš 2023-10-18 BPC garso įrašo, pridėto prie 2023-10-17 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2828046-23, apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas pranešėjos N. B. skambutis į BPC (b. l. 58-60).

Iš 2023-10-18 pareigūnų tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašų, 2 vnt., pridėtų prie 2023-10-17 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2829947-23, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai, užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų. Šiuose įrašuose užfiksuoti nukentėjusiųjų liudijimai apie jų atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus bei kitos įvykio aplinkybės (b. l. 65-67).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo. Nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sūnus jų atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačio kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai kaltinamojo padarytas savo tėvams, t.y. asmenims, su kuriais kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad V. B. neteistas, 1 metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje įskatoje neįrašytas, narkologijos kabinete nedispanserizuotas, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti V. B. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu ir jos rūšimi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio 9 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir gali būti skiriamos kartu su bausme (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narius – tėvus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys, 72² straipsnis).

2023-10-17 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą 1 (vieną) parą ir laikyti V. B. atlikusį 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą V. B. privalo įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs V. B. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėjas Dainius Strautininkas