- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-21
- Bylos Nr.
- I-71-57/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- M.S.
- Trečiasis asmuo
- R.S., V.S., B.O.S., S.K., N.M., B.O.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Dainius Burdulis
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo M.S. atstovui advokatui Dainiui Burduliui, trečiųjų suinteresuotų asmenų R.S. ir B.O.S. atstovei V.S., trečiųjų suinteresuotų asmenų V.S., B.O.S. ir V.S. atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.S. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims S.K., N.M., V.S., B.O.S, R.S., R.P., K.T., K.T., V.T., V.S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl nuosavybės teisės atstatymo į senelės A.S. Palangos mieste valdytą 3,85 ha žemės sklypą. Nurodo, kad testamento, kaip dokumento, patvirtinančio nuosavybės teises į palikėjo turtą, iki įstatymo nustatyto termino, t.y. iki 2003-12-31, nepateikė dėl svarbių priežasčių:
1. Iki 2004 m. sausio mėnesio nieko nežinojo apie A.S. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną paliko pareiškėjui. Testamentą rado atsitiktinai, tvarkydamas mirusiosios A.S. daiktus;
2. A.S. testamentas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises Palangos miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 2004-02-19, o atsakymas iš Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus, kad testamentas nepriimtas ir nėra teisinio pagrindo nuosavybės teisių atkūrimui buvo gautas tik 2006-06-07. Neigiamas Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymas buvo apskųstas, todėl pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo galėjo būti paduotas tik po 2007-05-11, kai Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime nurodė, kad A.S. testamentas laikytinas dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises į palikėjo turtą, todėl jam taikytinas LR piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas pateikimo terminas (iki 2003-12-31);
Mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas teigti, kad įstatymo nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo sprendimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo reikalingas todėl, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė testamento pagrindu atkurti
nuosavybės teises į visą A.S. turėtą žemę, o jokiu kitu būdu realizuoti savo teises nėra galimybės. Atnaujinus praleistą terminą, testamentas galėtų būti pateiktas Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame tvarkoma nuosavybės teisių į A.S. žemę atkūrimo bylą. Nepateikus testamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui ir neatkūrus pareiškėjui nuosavybės teisių į visą A.S. turėtą žemę būtų pažeista pareiškėjo kaip vienintelio pagal testamentą teisėto pretendento į jai priklausiusį turtą. Be to, Nuosavybės teisių į A.S. turtą ar jo dalį atkūrimas tretiesiems asmenims reikštų ne tik šių asmenų nepagrįstą praturtėjimą M.S. sąskaita, pažeidžiant jo teisėtus ir sąžiningus interesus, bet ir būtų pažeista mirusiosios teisė ir valia visą savo turtą perleisti jos pasirinktam asmeniui ( b.l. 4-7, 8-21 ).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas D.Burdulis pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo palaiko ir prašo jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad žemė yra didelė materialinė vertybė, todėl pareiškėjui labai svarbu atgauti nuosavybės teisę. Pabrėžė, kad pareiškėjas tikrai nežinojo apie testamentą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, kad prieštarauja pateiktam pareiškimui. Nurodė, kad A.S. 1987-04-08 surašė testamentą, kurį patvirtino notaras R.Stankaitis A.S. mirė 1987-06-02. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.33 straipsniu kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužinojo apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją praneša žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Vadinasi, po A.S. mirties notaras M.S. turėjo pranešti apie testamento turinį, nes testamentas buvo sudarytas notarine tvarka. Be to, pabrėžtina, kad testamentu M.S. buvo paliktas ir butas, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų įraše įrašyta, kad butas nuosavybės teise M.S. priklauso nuo 1998 m. Kas laidžia manyti, kad testamento turinį pareiškėjas žinojo bent jau nuo 1998 m. Prašo pareiškimą atmesti (b.l. 50).
Tretieji suinteresuoti asmenys S.(Š.)K., A.(Š.)M. įpėdinė N.M. ir K.T. atsiliepime nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka jie pretenduoja į M.Š. (M.S. prosenelės) turėtą žemę. Mano, kad apie 1987-04-08 testamentą pareiškėjui yra žinoma nuo to momento, kai tik testamentas buvo sudarytas, nes jis jau iki 1995 metų visiems pretendentams paskleidė apie tai žinias, todėl pareiškėjo pareiškime nurodytas argumentas, kad apie testamentą jis sužinojo tik 2004 metų sausio mėnesį yra neteisingas. Be to, pareiškėjas jau 1995 metais kreipėsi į teismą dėl savo senelės A.(Š.)S. valdytos 3,85 ha žemės ir kaip patvirtina 1995-03-29 teismo sprendimas pareiškėjas vienas, be kitų pretendentų dalyvauja teisme, tuo aiškiai išreikšdamas savo valią, kad jis vienas yra A.S. žemės paveldėtojas. Visa tai rodo, kad pareiškėjas nepateikė įstatymo nustatyta tvarka dokumentų ir yra praleidęs terminą be svarbių priežasčių. Prašo bylą nagrinėti atsiliepime nurodytais motyvais, teisminiame procese jiems nedalyvaujant ( b.l. 42 - 44, 57-58).
Tretieji suinteresuoti asmenys V.S., B.S. ir J.S. atsiliepime pareiškė, kad su pareiškimu nesutinka, nes 2007-05-11 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A10-490/2007 tarp tų pačių proceso šalių ir pasisakė, kad testamentas laikytinas dokumentu, kuriuo pareiškėjas įrodinėja nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Šio dokumento pateikimui taikytinas įstatymo nustatytas terminas. Kadangi testamentas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, Palangos miesto žemėtvarkos skyrius pagrįstai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentui, patvirtinančiam nuosavybės teises, paduoti. Pareiškėjas dar 2004 metų sausio mėnesį sužinojo apie tai, kad pateikti testamentą yra praleistas terminas, jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą ir atnaujinti praleistą terminą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas to sąmoningai nepadarė. Pareiškėjas yra jaunas, išsilavinęs žmogus, žinojo ir privalėjo žinoti testamento pateikimo vykdymui terminus bei testamentu priimamo paveldėto turto perėmimui nustatytą terminą. Teismui nepateikė jokių įrodymų, kad elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti tik sužinojęs apie esantį testamentą. Informacijos stoka, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Pareiškėjo aplinkybės, kad jis apie esamą testamentą sužinojo tik 2004 metais yra abejotinos. Apie testamento egzistavimą jis žinojo nuo pat A.S. mirties. Prašo atmesti M.S. pareiškimą kaip nepagrįstą ( b.l. 46-47).
Trečiųjų suinteresuotų asmenų V.S., B.O.S. ir V.S. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A.S. turtą paveldėjo M.S. 1998-08-05 kooperatyvas įregistravo pajų, butas, (duomenys neskelbtini), Palangoje, tapo pareiškėjo nuosavybe. Testamente butas buvo įregistruotas kaip pajus, testamento pagrindu pajus buvo paveldėtas. Visi giminės žinojo, kad močiutė butą palieka savo anūkui. Pareiškėjas taip pat žinojo apie testamentą, nes po senelės mirties juo pasinaudojo, persirašydamas pajų. Negali būti jokios kalbos, kad M.S. nebuvo žinoma apie testamentą.
Tretysis suinteresuotas asmuo B.O.S. prašo pareiškimą atmesti, paaiškino, kad visi žinojo, kad A.S. parašė testamentą ir butą paliko anūkui M.S. Mano, kad M.S. meluoja ir visus apgaudinėja teigdamas, kad apie testamentą nieko nežinojo.
Trečiojo suinteresuoto asmens R.S. atstovė V.S. palaiko advokato V. Janušausko poziciją. M.S. apie testamentą žinojo nuo jo surašymo dienos. Prašo pareiškimą atmesti.
Pareiškėjas M.S. ir tretieji suinteresuoti asmenys R.S., R.P., K.T., V.T., V.S., K.T., S.K., N.M. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Byla nagrinėtina pareiškėjui M.S. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims R.S., R.P., K.T., V.T., V.S., K.T., S.K., N.M. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui nedalyvaujant (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas prašo atnaujinti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas per Įstatymo nustatytą terminą nepateikė Palangos miesto žemėtvarkos skyriui patvirtinančių dokumentų nuosavybės teises į senelės A.S. turėtą turtą (žemę) atstatymo, motyvuodamas tuo, kad jis nežinojo apie A.S. sudarytą testamentą, kuriuo ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną paliko savo anūkui pareiškėjui M.S. ir dėl to, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius atsakymą į M.S. prašymą atkurti nuosavybės teises, kuris kartu su testamentu buvo pateiktas 2004-02-19, gavo tik 2006-06-07. Neigiamas Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymas buvo apskųstas, todėl pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo galėjo būti paduotas tik po 2007-05-11, kai Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime nurodė, kad A.S. testamentas laikytinas dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises į palikėjo turtą, kuriam taikytinas LR piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas pateikimo terminas. Mano, kad Įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimus prilyginti liudytojų parodymams, turintiems lemiamos įrodomosios galios, nėra pagrindo, nes jie yra suinteresuoti ir kalba tai, kas jiems yra naudinga.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo ,, Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir tvarka iki 2003-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – dešimt metų įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkimo konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kai jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo iškelta versija apie tai, jog apie A.S. testamentą jis nieko nežinojo iki to momento, kol atsitiktai aptiko tik 2004 m. sausio mėnesį, tvarkydamas mirusiosios daiktus, kai rengėsi parduoti butą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriame gyveno kartu su A.S. iki jos mirties ir po jos mirties, nėra pakankamas pagrindas ją vertinti kaip aplinkybę, nepriklausiusią nuo pareiškėjo valios, kuri objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo senelė A.S. 1987-04-08 sudarė testamentą, kuriuo visą pajamų įnašų sumą, įneštą Palangos miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Birštonas“ už kooperatinį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat visą kitą savo turtą, kur jis bebūtų, iš ko jis besusidėtų mirties dieną, paliko savo anūkui pareiškėjui M.S., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje (b.l. 9). A.S. mirė 1987-06-02 (b.l. 24). M.S. 1995 m. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismo 1995-03-29 sprendimu pareiškėjo prašymas patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M.S. senelė A.S. Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą, kuris iš šiaurės ribojasi su Kubiliaus žemės sklypu, iš pietų – su Šeškaus sklypu (b.l. 22). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, tikslu atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Iš to seka, kad M.S. apie A.S. 1987-04-08 surašytą testamentą žinojo, nes pagal tuomet galiojusį Įstatymą pretenduoti į senelės valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo tik kaip asmuo, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą (1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju M.S. nebuvo tikslo nusistatinėti juridinę reikšmę turintį faktą į A.S. nuosavybės teise valdytą 3,85 ha žemės sklypą Palangoje. Nei pareiškėjas prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, nei jo atstovas nepaneigė trečiųjų suinteresuotų asmenų: S.(Š.)K., A.(Š.)M. įpėdinės N.M. ir K.T. atsiliepime išdėstytų argumentų, kad M.S. apie 1987-04-08 surašytą testamentą žinojo dar iki 1995m., nes į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl A.S. valdytos 3,85 ha žemės sklypo kreipėsi vienas. Šie trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai patvirtinami ir Palangos miesto apylinkės teismo 1995-03-29 sprendimu iš kurio matyti, kad į bylą suinteresuotais asmenimis, tretieji suinteresuoti asmenys, kaip pretendentai į A.S., mirusios 1987-06- 02, valdytą nuosavybės teise 3,85 ha žemės sklypą, nebuvo įtraukti. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko patvirtina, kad M.S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise valdė nuo 1998-08-18. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1998-08-05 pažyma Nr. 2. Atsižvelgiant į testamento turinį, manoma, kad nuosavybės teisė į butą suteikta testamento pagrindu (b.l. 9, 154). Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-06-07 rašto Nr. (3.1)R4-520 matyti, kad pareiškėjas M.S. buvo tinkamai informuotas, jog testamentas pateiktas praleidus Įstatymo nustatytą terminą ir kuo skubiau turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ir apie tai informuoti Palangos miesto žemėtvarkos skyrių (b.l.11). M.S. į teismą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi tik 2007-08-28, todėl nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad į teismą galėjo kreiptis tik po to, t.y. 2007-05-11, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog A.S. testamentas laikytinas dokumentu. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo argumentas, kad iki 2004 m. sausio mėnesio jis nieko nežinojo apie A.S. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną paliko pareiškėjui, laikytinas nepagrįstu.
Įvertinus byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, bylos medžiagą, faktines ir teisines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleistas Įstatymo nustatytas terminas turėtų būti atnaujintinas, todėl pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo netenkintinas ( LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo M.S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.