Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-540-133/2007

2007 m. spalio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai V. R., gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiesiems L. P., V. P., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. P., V. P. ir civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3d., ir nuteista paskiriant 13 MGL ( 1690 litų) baudą. Iš nuteistosios V. R. nukentėjusiojo V. P. naudai priteista 1000 Lt. neturtinės žalos, 800 Lt. jo patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Iš nuteistosios V. R. nukentėjusiosios L. P. naudai priteista 4000 Lt. neturtinės žalos, 500 Lt. jos patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios L. P. naudai priteista 1500 Lt. turtinės žalos, 500 Lt. jos patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys UADB (duomenys neskelbtini) dėl turtinės 15600 Lt. žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteista pagal LR BK 281 str. 3d. už tai, kad ji 2007-01-27 apie 12.15 val. Kauno raj., Ringaudų sen., vairuodama automobilį „RENAULT MEGANE“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaunas – Zapyškis – Šakiai, 9,300 kilometre ir vykdama Kauno kryptimi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeidė KET 53 p., 172 p. reikalavimus, kelio posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeidė KET 144 p. reikalavimus ir susidūrė su važiavusiu automobiliu „RENAULT 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. P.. Eismo įvykio metu susižalojo pati, nukentėjusiajam V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

V. P. naudai priteisti iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) 15600 Lt. turtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka, taip pat priteisti iš V. R. 20000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka;

L. P. naudai iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) 5800 Lt. turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, taip pat priteisti iš V. R. 48000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka.

Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje netinkamai įvertinta ir L. P. patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Nukentėjusiosios L. P. skunde konstatuojama, kad jai priteista turtinė žala per maža, jos gebėjimai surinkti rašytinius įrodymus po eismo įvykio buvo apriboti, nes ji nesikelia iš lovos, be to per autoįvykį sugadintų rūbų vertės dokumentais patvirtinti negali. Nukentėjusioji skunde taip pat įvardina negautas šeimos pajamas, kurios būtų buvę gautos iš uogavimo, grybavimo bei vaistažolių rinkimo ir sudarytų 1200 Lt., ir kurias teismas nepagrįstai atmetė. Todėl iš UABD (duomenys neskelbtini) turėtų būti priteista 5800 Lt. turtinė žala periodinėmis išmokomis.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir gynėją, prašiusius nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, o taip pat civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti, prokuroro, nukentėjusiųjų ir jų atstovės, prašiusių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, o civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, o civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. R. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliantai neginčija V. R. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 3d., padarymo, apeliaciniais skundais nesutinka tik su priteistu turtinės bei neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusiojo V. P. 2007-01-26 pasirašyta darbo sutartis su darbdaviu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įgyvendinta, apie šią sudarytą sutartį nebuvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, o pati darbo sutartis, kaip nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) 2007-02-05 rašte, neteko galios dėl civilinio ieškovo neatvykimo į darbą dėl žinomų priežasčių. Kaip matyti iš šių duomenų, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. sutarties pagrindu klostėsi civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie buvo nutraukti tokiu pagrindu, kurio nėra numatyta teisės aktuose. Tai vertinant konstatuotina, kad nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamos atleidimo iš darbo formuluotės ir iš to sekantis prašymas pripažinti darbo sutartį kaip rašytinį įrodymą dėl šeimos negautų pajamų neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi tai nėra baudžiamosios teisės dalykas nei objektyviąja prasme (jus poenale), nei subjektyviąja prasme (jus puniendi). Nagrinėjant klausimą dėl negautų šeimos pajamų pagal darbo sutartį tarp V. P. ir UAB (duomenys neskelbtini), teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, t.y. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje duomenų nebuvimu apie šią darbo sutartį, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis.

Nukentėjusiojo V. P. apeliacinio skundo motyvai dėl priteistinų sutuoktinės L. P. slaugos išlaidų 3.600 litų iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) už metus taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtas materialines išlaidas, susijusias su nukentėjusiosios L. P. slauga. Patys nukentėjusios L. P. gydymo, reabilitacinio, gydymosi namuose laikotarpių faktų buvimai, savaime nepatvirtina ir neįrodo slaugos išlaidų, o juo labiau slaugos išlaidų dydžių. Priešingai, gydymo ir reabilitaciniai laikotarpiai, tik patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo teikiama gydymas ir slauga stacionariose gydymo įstaigose, kurių paslaugas apmokėjo ligonių kasa, kurios pretenziją apmokėjo civilinis atsakovas UADB (duomenys neskelbtini), o sutuoktinės L. P. lankymas jose negali būti traktuotina, kaip slaugos išlaidos, juolab, kad nukentėjusiosios tiek gydymas, tiek reabilitacija buvo Kaune, kas neįtakojo net ir žymesnių kelionės iki gydymo ar reabilitacinės įstaigos išlaidų. Nukentėjusysis V. P. teismui nepateikė jokių slaugos išlaidų įrodymų dėl nukentėjusios L. P. gydymosi namuose, t.y. po išrašymo iš reabilitacinės įstaigos AB „Ortopedijos technika“ 2007-03-16, ir tuo pačiu nepagrindė savo reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl slaugos galimai buvusią po 2007-03-16 ir būsimą ateityje, t.y. galimai numanomą, kadangi jo turtinės žalos reikalavimas apribotas vienerių metų laikotarpiu, t.y. iki 2008-01-27. Tad ir šiam apeliacinio skundo motyvui pagrįsti taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų.

Nukentėjusiosios L. P. apeliacinio skundo motyvai dėl turtinės žalos- 4320 litų –atlyginimo, t.y. išieškojimo iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini), nėra įrodyti faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1500 Lt. sumą. Nukentėjusioji savo skunde nurodo, kad po patirto sužalojimo autoįvykyje, jai buvo reikalingas pagerintas maitinimas, vaistai, masažai, reabilitacija, susidarė išlaidos kelionėms pas gydytojus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Esant sunkiam kūno sužalojimui, tikėtina, kad gydymui buvo skiriami vaistai, išrašant receptus, skiriamos procedūros, išrašant nukreipimus, tačiau nukentėjusioji nepateikė nei šių receptų, nei duomenų apie skirtų procedūrų atlikimą, nors pagal apeliacinėje instancijoje pateiktą išrašą iš medicinos dokumentų, aišku, kad gydymo įstaigoje lankėsi po nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme ir jai jau buvo žinoma iš priimto nuosprendžio, kad civ. ieškiniui dėl turtinės žalos pagrįsti reikalingi įrodymai.

Kitas nukentėjusiosios L. P. apeliacinio skundo motyvas, kad nepagrįstai teismas nepriteisė sumos už kitas šeimos gaunamas pajamas – uogavimą, grybavimą, vaistažolių rinkimą, taip pat atmestinas. Šių pajamų gavimas nėra ir negali būti patvirtintas jokiais duomenimis, nes miško gėrybių derlius priklauso ne nuo žmogaus valios ar kontroliuojamos srities, o nuo gamtos, palankaus ar nepalankaus oro šioms gėrybėms užsimegzti ir atsirasti.

Dėl neturtinės žalos

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nuteistosios V. R. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu nėra sunkios, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, teismo kolegijos manymu, nukentėjusiajam patirtoji neturtinė žala dėl patirtų išgyvenimų ne tik dėl jo paties sužalojimo, bet ir dėl sutuoktinės L. P. sunkaus sveikatos sužalojimo, kurio pasekmės yra labai skaudžios ir ilgai trunkančios, kompensuotina didesne suma.

Pirmosios instancijos teismas dėl kito nukentėjusiojo asmens - L. P., pagrįstai konstatavo, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo autoįvykio metu, ji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus bei fizinį skausmą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė abiejų šlaunikaulių atvirus lūžius, dalies šonkaulių lūžius, dėl ko turėjo kęsti skausmus, jai buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija, implantuojant svetimkūnius. be to, ji yra II gr. invalidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ypatingi fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai ir fiziniai nepatogumai nukentėjusiajai atsirado tik nusikalstamos veikos pasekoje. Dėl to L. P. iki šiol priversta naudotis invalido vežimėliu, kas trukdo gyventi visavertį gyvenimą, apriboja galimybes bendrauti, o taip pat apsitarnauti save. Tai sudaro pagrindą manyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji ir ateityje negalės dirbti sunkesnio fizinio darbo, judėjimo funkcija nebus visiškai pirminės būsenos. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nustatytas 4 000 Lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, šis dydis neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl didintinas.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. R. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, esant apsunkintoms vairavimo sąlygoms, nesiekdama nusikalstamų padarinių ir net nesitikėdama, kad jie gali kilti. Teismas atsižvelgė į kaltininkės turtinę padėtį (darbą, paimtą banko paskolą), į tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, į tai, kad dalį neturtinės žalos draudimo bendrovė jau atlygino. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo įmonė UADB (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. P. yra atlyginusi ir turtinę žalą už transporto priemonę – 2993 Lt. Be to, tai, kad nukentėjusieji jokių KET pažeidimų nepadarė, taip pat turi reikšmės nustatant didesnį neturtinės žalos dydį, negu buvo priteista pirmosios instancijos teismo, bet ir mažesnį nei apeliaciniu skundu prašė nukentėjusieji V. P. ir L. P..

Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, sumenkino V. R. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistosios V. R. neturtinę žalą nukentėjusiesiems, nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų ir pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir nuteistosios) pusiausvyrą bei pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) įstatymo ribose dalį neturtinės žalos jau atlygino, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentėjusiųjų ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. P. padidinus iki 4000 Lt. ir nukentėjusiajai L. P. padidinus iki 18 000 Lt. Iš V. R. taip pat priteistina 1000 Lt. už nukentėjusiųjų advokato paslaugas, ginant jų interesus Kauno apygardos teisme.

Dalyje dėl draudimo įmonės UADB (duomenys neskelbtini) pareikšto apeliacinio skundo dėl nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrovei ir nuteistajai, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas teisėtas ir neprieštaraujantis teisingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų V. P. ir L. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4p.,

nutarė:

Nukentėjusiųjų V. P. ir L. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti.

Nuteistajai V. R. priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo V. P. naudai padidinti iki 4000 Lt. (keturių tūkstančių) litų. Nuteistajai V. R. priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosios L. P. naudai padidinti iki 18 000 (aštuoniolikos tūkstančių) litų.

Iš nuteistosios V. R. priteisti 1000 Lt. už nukentėjusiųjų advokato paslaugas, ginant jų interesus Kauno apygardos teisme.

Civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.