Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „JUMSTA" apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „JUMSTA“ ieškinį atsakovui UAB „Gemma NT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2011-07-14 šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20110714, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, nurodytus akte, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. 2011-09-27 buvo pasirašytas atliktų darbų ir išlaidų aktas bei galutinis atliktų darbų aktas 149 901,40 Lt sumai, tačiau atsakovas su ieškovu ne visiškai atsiskaitė, liko skolingas 10 314,31 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ieškovas visus su lifto įrengimu susijusius ir sutartimi sulygtus darbus atliko ir pridavė 2011 m. rugpjūčio 24 dieną (tai įrodantis atliktų darbų aktas bei atitinkama 2011 08 24 dienos PVM sąskaita - faktūra JMT NR. 00323 buvo pateikta kartu su ieškinio pareiškimu). Vėliau buvo atliekami tik papildomi darbai sąlygoti naujų projektinių sprendinių. Tuo tarpu atsakovas, tik tą pačią, 2011-08-24 dieną, kuomet pagrindiniai su lifto įrengimu susiję darbai jau buvo atlikti, pateikė ieškovui raštą, kuriame be kita ko nurodė, jog dėl ieškovo vėlavimo įrengti lifto šachtą, atsakovas „priverstas atitverti lifto šachtos zonas, bei šiuos darbus atliks kiti rangovai". Kitaip tariant, tik po to, kai ieškovas pridavė sutartinius su lifto šachtos įrengimu susijusius (pagrindinius) darbus, atsakovas informavo, jog ketina atlikti lifto šachtų atitvėrimo darbus ir išskaičiuoti su tuo susijusias išlaidas iš ieškovui mokėtinų sumų. Dar daugiau, pagal į bylą pateiktus atsakovo dokumentų nuorašus, A. B. (asmuo, atlikęs laikinųjų lifto pertvarų montavimą), dėl šių darbų susitarė su atsakovu 2011 m. spalio mėnesio 19-20 dienomis, o atliko juos - 2011 m. spalio 31 dieną (pagal atsakovo į bylą pateiktą priedus Nr. 4 ir Nr. 5 prie sutarties Nr. 02-15 bei atitinkamus darbų priėmimo - perdavimo aktus). Kitaip tariant, atsakovas susitarė su kitu rangovu dėl lifto pertvarų montavimo (siekiant atriboti lifto zoną nuo kitos pastato dalies dėl galimų statybinių dulkių ir triukšmo) praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kad su lifto šachtos įrengimu susijusius darbus (tiek pagrindinius, tiek papildomus), ieškovas jau buvo atlikęs. Nežiūrint į tai, teismas šių darbų kaštais sumažino ieškovui mokėtiną atliktų darbų kainą.

Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka per sutartyje nustatytą terminą, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų defektų nepareiškė, - priešingai, tiek tarpiniai, tiek ir galutinis atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas atsakovo atstovo buvo pasirašytas. Ir nors galutinis priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas su pastabomis (viena jų, susijusi su tariamu ieškovo vėlavimu atlikti darbus, dėl kurios jau pasisakėme aukščiau), tokia tariamai netinkamai atliktų darbų nustatymo forma, neatitinka įstatymu bei sutartimi keliamų reikalavimų informuoti apie konstatuotus defektus bei suteikti galimybę per tam tikrą terminą juos pašalinti.

Teismas, priimdamas sprendimą nesilaikė LAT suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos: netyrė, ar atsakovas (Užsakovas) tinkamai įvykdė savo pareigą priimti ir apžiūrėti etapais apelianto atliktų darbų rezultatus sutinkamai su sutarties sąlygomis, ar tinkamai informavo ieškovą apie nustatytus atliktų darbų trūkumus ir ar davė terminą juos ištaisyti. Dar daugiau, teismas ignoravo faktą, kad atsakovas pasirašydamas 2011-09-27 d. galutinį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, pastabose nurodė, jog „užsakovas atstatė Jumstos pažeistas grindis ir lubas" bei iš karto nurodė ir šių darbų vertę - 6785,60 Lt. Kitaip tariant, nors tokia teisė nėra numatyta sutartyje, atsakovas nederinęs su ieškovu nei darbų apimčių, nei jų kainų, nei sudaręs galimybių ištaisyti atliktų darbų trūkumus (jei tokie tikrai buvo), dar atliktų darbų pridavimo stadijoje pareiškė, kad dalis ieškovo atliktų darbų jau „perdaryti" atsakovo valia už jam priimtiną kainą.

Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas su baseinu bei vertikaliomis voniomis susijusius darbus atliko nesilaikant reikalavimų dėl kokybės. „Kritiškai vertindamas" ieškovo paaiškinimus, atsižvelgė tik į atsakovo atstovų paaiškinimus, neva tai baseino bei vertikalių sienų nuokrypiai yra nuo 7 iki 11 (13) mm ir tai yra kokybinių reikalavimų pažeidimas. Konstatuodamas kokybinių reikalavimų neatitikimą, teismas nesirėmė jokiais norminiais aktais ar taisyklėmis, kai tuo tarpu ieškovo pozicija, jog 2 cm (20 mm) nuokrypis yra leidžiamas, pagrįstas ST 121895674.06:2009 „Betonavimo darbai" taisyklių (kurios be kita ko patvirtintos ir Lietuvos statybininkų asociacijos Reg. Nr. 2012-03-07, įsakymo Nr. 7) 63 punkte (Monolitinių betono ir gelžbetonio konstrukcijų leistinieji nuokrypiai). Todėl manė, kad atsakovo reikalavimas, susijęs su išlaidomis už su vertikaliomis voniomis bei baseinu susijusiais darbais, neturi jokio pagrindo ir todėl negalėjo būti išskaitytas iš ieškovo atliktų darbų kainos. Atsakovas nesilaikė sutartyje bei įstatyme nustatytos atliktų darbų trūkumų nustatymo bei termino ištaisyti juos rangovui suteikimo tvarkos, ir nors akte konstatuotos šių trūkumų šalinimo išlaidos 1086 Lt, ilgainiui, už šių darbų ištaisymą iš ieškovo buvo išskaičiuota 3648,65 Lt (3048,65 Lt pagal 2011 m. gruodžio 1 dienos sąmatą ir 600 Lt pagal 2011 m. rugsėjo 30 dienos sąmatą), t.y. daugiau nei tris kartus didesnė suma, nei kad ieškovas buvo informuotas galutiniu priėmimo perdavimo aktu.

Nors teismas sprendime nenurodė konkrečios normos, kurios pagrindu buvo atmestas ieškinys, tačiau sutinkamai su sprendimo turiniu, teismas pritaikė du iš alternatyvių užsakovo teisių gynimo pagrindų - t.y. sumažino ieškovo atliktų kainą (savarankiškas pagrindas numatytas CK 6.665 str. 1 d. 2 punkte) atsakovo patirtų nuostolių dėl rangovo atliktų darbų broko šalinimo suma (savarankiškas pagrindas numatytas CK 6.665 str. 1 d. 3 punkte). Manė, kad toks dviejų alternatyvių užsakovo teisių gynimo būdų taikymas yra negalimas. Dar daugiau, pagal CK 6.665 str. 1 d. 3 punkto prasmę, ši nuostata galėjo būti taikoma tik jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tokios teisės sutartis tarp ieškovo ir atsakovo atsakovui nenumatė, o kaip jau buvo nurodyta aukščiau, sutartinių nuostatų, susijusių su galimybės suteikimu ieškovui ištaisyti netinkamai atliktus darbus, atsakovas nerealizavo. Todėl manė, kad CK 6.665 str. 1 d. 3 punkto nuostatos nagrinėjamo atveju apskritai netaikytinos.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas (pagal turinį) ieškovui mokėtiną kainą sumažino ir netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidomis, ir su lifto zonos atitvėrimu susijusiomis išlaidomis, kurias patyrė atsakovas dėl ieškovo pavėlavimo atlikti darbus sutartyje nustatytu terminu, ir išlaidomis, kurios ieškovas patyrė ištaisydamas „dėl vibracijų, greta lifto esančiose patalpose įlūžusias lubas". Manė, kad CK 6.665 straipsnis taikytinas siekiant apginti užsakovo teises, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, tačiau šio straipsnio nuostata nesuteikia teisės atsakovui „per kainos mažinimą" susimažinti nuostolius, atsiradusius dėl vėlavimo atlikti sutartimi sulygtus darbus (lifto zonos atitvėrimo darbai) ar nuostolius, kuriuos patyrė atstatant į pradinę būklę turtą, su kuriuo ieškovas nedirbo („dėl vibracijos" gretimoje patalpoje įlūžusių lubų atstatymo kaštai"). Manė, kad tokie atsakovo savarankiški reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti ginami reiškiant priešieškinį (sumokėjus žyminį mokestį ir t.t.), bet ne „kompensuojami" CK 6.665 str. 1 d. 2 punkto nuostatos pagrindu.

Skunde nurodyti argumentai, jog visus sutartyje numatytus darbus jis atliko laiku, o papildomų darbų laiku atlikti negalėjo dėl atsakovo kaltės, yra visiškai nepagrįsti, kadangi, priešingai nei nurodyta skunde, darbus ieškovas atliko tik 2011-09-27, kuomet, nors ir su pastabomis, buvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo - perdavimo aktas. Vadinasi, teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovas vėlavo atlikti sutartyje nurodytus darbus, todėl atsakovas visiškai teisėtai sumažino ieškovui už darbus mokėtiną sumą.

Priešingai nei ieškovas nurodo, atsakovas pateikė pastabas dėl ieškovo atliktų darbų bei pateikė jas remdamasis tinkama tvarka, t.y. nurodydamas pastabas 2011-09-27 pasirašytame galutiniame darbų priėmimo - perdavimo akte.

Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendime konstatavo, jog atsakovas tinkamai pasinaudojo CK 6.665 str. numatyta teise bei sumažino ieškovui pagal sutartį mokėtiną sumą, kadangi: 1) ieškovas vėlavo atlikti lifto šachtos įrengimo darbus; 2) dėl ieškovo vėlavimo atlikti lifto šachtos įrengimo darbus atsakovas privalėjo atitverti lifto šachtas nuo likusios pastato dalies ir dėl to patyrė papildomas išlaidas; 3) ieškovas nekokybiškai atliko baseino ir rezervuaro įrengimo darbus, kadangi dėl nepaklotos specialios tarpinės į vonių zoną rinkosi gruntiniai vandenys. Negana to, baseino ir rezervuaro sienos buvo išbetonuotos labai nelygiai; 4) siekdamas ištaisyti ieškovo paliktus defektus atsakovas samdė kitus rangovus, dėl ko taip pat patyrė papildomų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Apelianto argumentai, kad visus sutartimi sulygtus darbus jis atliko ir pridavė 2011-08-24 dieną, o papildomus darbus turėjo galimybę atlikti tik po atitinkamų projektų gavimo, yra nepagrįsti bylos medžiaga. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad sutarties priede Nr. 2 nustatytais statybos darbų vykdymo terminais nei lifto įrengimo darbai, nei baseino ir rezervuaro įrengimo darbai nebuvo atlikti. Lifto įrengimo darbai turėjo būti pabaigti 2011-08-12 (b.l.60). Iš įrašų bendrųjų statybos darbų vykdymo aprašyme žurnale ir atliktų darbų aktų matyti, kad lifto įrengimo darbai buvo perduoti atliktų darbų aktais 2011-08-29 (b.l.12-13,15), tuo tarpu lifto papildomi darbai aktuose įvardinti atskirai ir perduoti 2011-08-29 (b.l.14,2t.b.l.12), 2011-08-30 (2t.b.l.11), 2011-09-06 (b.l.16). Minėtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas sutartimi numatytų lifto įrengimo darbų laiku neatliko ir jų neperdavė, net nevertinant aktuose įvardintų papildomų darbų atlikimo ir jų perdavimo terminų. Jeigu papildomi darbai įtakojo pagal sutartį sulygtų darbų atlikimo terminus, tai rangovas turėjo pareigą vadovautis sutarties sąlygomis ir sudaryti atskirą susitarimą tiek dėl papildomų darbų atlikimo (4.4.p.), tiek dėl jų atlikimo terminų (5.9.p.,5.11.p.). Papildomi susitarimai dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo nebuvo sudaryti, todėl rangovui tenka atsakomybė už atlikto darbo tinkamumą sutartyje nustatytais terminais (CK 6.652 str.3 d., 6.659 str.).

Apelianto argumentas, kad lifto pertvarų kainą užsakovas be pagrindo išskaičiavo iš mokėtinos rangovui sumos vertintinas kaip pagrįstas. 2011-08-24 raštu užsakovas pranešė rangovui, kad pagal statybos rangos sutartį vėluojant atlikti lifto šachtos įrengimo darbus, užsakovas yra priverstas atitverti lifto šachtos zonas penkiuose aukštuose nuo likusios pastato dalies, nurodydamas, kad šiuos darbus atliks kiti rangovai, kurių sąmata 5045,66 Lt pateikiama kartu su pranešimu (b.l.61-62). 2011-09-27 galutiniu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu buvo priimti visi pagal statybos rangos sutartį atlikti darbai. Akte taip pat nurodyta išlyga, kad dėl lifto statybos vėlavimo užsakovas įrengė laikinas gipso pertvaras. Tačiau byloje esantys įrodymai dėl laikinų gipso pertvarų įrengimo pagrindžia kitokias faktines aplinkybes. Užsakovas UAB „Gemma NT“ ir rangovas A. B. 2011-08-23 pasirašė sutartį Nr. 02-15, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo nurodytus darbus pradėti 2011-08-23 ir juos užbaigti 2011-09-30 (b.l.146-147). Priedas Nr. 4 prie šios sutarties Nr. 02-15, nustatantis laikinųjų lifto pertvarų montavimo darbų sąmatą, pasirašytas 2011-10-19 (b.l.148), o minėtų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 4 pasirašytas 2011-10-31 (b.l.149). Taigi, išvardyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikinos lifto šachtų pertvaros buvo pradėtos daryti ir padarytos 2011 metų spalio mėnesį, kai tuo tarpu ieškovo lifto įrengimo darbai, įskaitant ir aktuose nurodytus papildomus darbus, buvo perduoti atsakovui 2011-09-06, o galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pagal sutartį buvo pasirašytas 2011-09-27. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog dėl ieškovo vėlavimo atlikti lifto įrengimo darbus atsakovas penkiuose aukštuose nuo likusios pastato dalies privalėjo atitverti lifto šachtas, kadangi dėl nebaigtų darbų nuo jų sklido triukšmas bei dulkės. Tokia pozicija suponuoja vienareikšmišką nuomonę, kad jeigu rangovas darbus būtų atlikęs laiku, tai poreikio atitverti lifto šachtas nebūtų buvę. Minėtieji rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad lifto šachtų atitvėrimo darbai buvo kito rangovo pradėti praėjus ne mažiau kaip trims savaitėms po to, kai ieškovas jau buvo pridavęs visus darbus atsakovui, todėl atsakovo argumentas, jog lifto šachtų atitvėrimas buvo sąlygotas ieškovo laiku nepriduotų darbų, vertintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. CK 6.652 straipsnis nustato atsakomybę už rangos darbų pradžios ir pabaigos terminų pažeidimą, kai užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti nuostolius, padarytus dėl termino pažeidimo. Nagrinėjamu atveju, siekiant į atsakovo nuostolius įskaityti lifto šachtos atitvėrimo darbų kainą, būtina nustatyti ir rangovo kaltę, ir priežastinį ryšį tarp kaltės ir pasekmių. Kaip pirmiau nustatyta, jeigu galima konstatuoti rangovo kaltę dėl vėlavimo perduoti darbus, tai šis vėlavimas nėra priežastiniame ryšyje su būtinumu įrengti lifto šachtų atitvėrimo darbus, todėl atsakovas be pagrindo sumažino mokėjimą ieškovui už atliktus atitvėrimo darbus. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo teisiniam santykiui, kylančiam iš vėlavimo atlikti lifto įrengimo darbus pagal rangos sutartį, pritaikė CK 6.665 straipsnio nuostatas, nustatančiam galimybę atitinkamai sumažinti darbų kainą dėl netinkamos kokybės darbo. Todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas yra keistinas dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys dėl 5045,66 Lt priteisimo.

Apelianto argumentas, kad atsakovas privalėjo vadovautis sutarties 4.2.4. punkto, numatančio, jog tuo atveju, jeigu nustatomi darbų trūkumai (ne visi darbai buvo atlikti) ir/ar defektai (darbai atlikti nekokybiškai), užsakovas per 5 darbo dienas raštu praneša rangovui apie nustatytus darbų trūkumus ir/ar defektus, o taip pat nustato terminą trūkumams ir/ar defektams pašalinti, nuostatomis, o ne galutiniame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte įrašyti darbų trūkumus ir iš karto reikalauti trūkumo šalinimo išlaidų, kai tokia teisė nebuvo numatyta sutartyje, nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui. Apelianto argumentas, kad galutinio priėmimo - perdavimo akto pasirašymas su pastabomis dėl netinkamai atliktų darbų nustatymo, neatitinka įstatymu bei sutartimi keliamų reikalavimų informuoti apie konstatuotus defektus bei suteikti galimybę per tam tikrą terminą juos pašalinti, atmestinas.

Pagal 2011 m. liepos 14 dienos apelianto ir atsakovo pasirašytos Statybos rangos sutarties 4.2.3. punktą, užsakovas, gavęs aktus, kartu su techninės priežiūros specialistu per 5 darbo dienas patikrina juose išvardintus atliktus darbus bei jų kokybę. Tuo atveju, jei užsakovas ir techninės priežiūros specialistas nenustato darbų trūkumų ir/ar defektų, užsakovas ir rangovas pasirašo aktus, kurie tampa neginčijamu pagrindu išrašyti ir priimti PVM sąskaitą-faktūrą. Vadovaujantis sutarties 4.2.4. punktu, tuo atveju, jeigu nustatomi darbų trūkumai (ne visi darbai buvo atlikti) ir/ar defektai (darbai atlikti nekokybiškai), užsakovas per 5 darbo dienas raštu praneša rangovui apie nustatytus darbų trūkumus ir/ar defektus, o taip pat nustato terminą trūkumams ir/ar defektams pašalinti. Šiame punkte taip pat yra nuostata, kad termino pašalinti trūkumams ar defektams nustatymas nepratęsia galutinio darbų atlikimo termino, nustatyto sutarties 3.1 punkte.

Kadangi darbai buvo priduodami etapais pagal atskirai paruoštus atliktų darbų aktus, pirmasis iš kurių 2011-08-23, o paskutiniai 2011-09-30, kai pagal sutartį visi darbai turėjo būti priduoti 2011-08-31, vertintina, kad pagal sutartį terminai nustatytų trūkumų pašalinimui galėjo būti nustatomi tik iki 2011-08-31. Bylos duomenys pagrindžia, kad techninės priežiūros specialistas, įrašydamas į statybos darbų žurnalą normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus, pagrįstai reikalavo juos ištaisyti (Statybos įstatymo 16 str.3 d.3 p.). Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai", į statybos darbų žurnalą įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Atsakovo paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas pildė statybos darbų žurnalą, kuriame buvo nurodęs eilę ieškovo atliktų darbų defektų, nepriėmė ir savo parašu nepatvirtino dalies darbų, kurie buvo susiję su baseino ir vonių įrengimo darbais. Pastabos buvo įrašytos 2011-09-09 ir 2011-09-26, t.y. dar iki to laiko, kuomet ieškovas perdavė atsakovui visą su statybos darbais susijusią dokumentaciją, tačiau jau tuomet darbai buvo atliekami pažeidžiant sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, todėl pagal sutarties sąlygas nebuvo pagrindo nustatyti papildomus terminus trūkumų pašalinimui. Trūkumų nurodymas galutiniame atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte, jų neįvardinant atskirų darbų priėmimo aktuose, nepaneigia nustatytųjų darbų trūkumo fakto fiksavimo ir galutinio akto pasirašymo su išlygomis teisėtumo.

Apelianto argumentas, kad be teisinio pagrindo nustatytieji baseino bei vertikaliųjų sienų nuokrypiai buvo įvertinti kaip kokybės reikalavimų neatitinkantys darbai, atmestinas. Aplinkybę, kad ieškovo sutartimi sulygti atlikti darbai turėjo trūkumų, patvirtina ne tik atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – statybos darbų žurnalas, kuriame nurodytos statybos techninio vadovo pastabos dėl darbų trūkumų, liudytojų T. K. ir S. M. (statybos darbų priežiūros vadovo) parodymai, ieškovo pateiktas galutinis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodytos pastabos dėl darbų trūkumų, bet ir su trečiaisiais asmenimis dėl nurodytųjų darbų trūkumų ištaisymo sudarytos ir įvykdytos sutartys. Šių įrodymų nagrinėjant bylą teisme ieškovas nepaneigė. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių ST 121895674 062009 „Betonavimo darbai" nurodytos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai, ieškovas nepateikė jokių argumentų, kuriais pagrįstų savo poziciją, kad nagrinėjamu atveju nurodytos taisyklės turėtų būti taikomos. Kadangi ant baseino sienų ir vertikaliųjų vonių sienų turėjo būti klijuojamos plytelės, atitinkamai vertintina, kad betonuoto paviršiaus lygumui turėtų būti taikomi atitinkami reikalavimai. Atsakovas tvirtino, jog trūkumai buvo tokio dydžio, jog ant baseino bei vertikaliųjų vonių paviršių netgi buvo neįmanoma klijuoti plyteles. Byloje nėra įrodymų, kokios kokybės betonavimo darbus pagal sutartį turėjo atlikti rangovas, todėl vertintina, kad atliekamų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 str.). Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Kaip jau minėta, ieškovas nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų dėl nekokybiškai atlikto darbo, o už rangovo netinkamos kokybės darbą atsakomybė tenka rangovui (CK 6.665 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl kitų darbų trūkumų (dėl pažeistų plytelių pjaunant lifto šachtoje esančias sąramas, pažeistų lubų dėl patekusio vandens po 5 aukšto lubomis, dėl įskilusių gipso sienų pjaunant lifto šachtoje esančias sąramas, dėl vandens pralaidumo vertikalioje vonioje), dėl kurių apeliantas apeliaciniame skunde nesutikimo motyvų nenurodė. Sutartyje nustatytas rangovo įsipareigojimas suteikti atliktiems darbams 5 metų garantiją, paslėptiems darbams 10 metų garantiją (5.7.p.), rangovui nepašalinus defektų, nustatytų per garantinį laikotarpį, sumoka užsakovui jo pareikalavimu piniginę kompensaciją, lygią defektų pašalinimo vertei, kuri nustatoma pagal įmonės, pašalinusios defektus, sąmatą (7.5.p.). Užsakovas pretenzijas dėl nurodytų darbų nekokybiško atlikimo buvo pateikęs 2011-12-01 pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad rangovas būtų ištaisęs nurodytus trūkumus, todėl minėtais teisiniais pagrindais jam tenka atsakomybė už trūkumų šalinimo išlaidas.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė du iš alternatyvių užsakovo teisių gynimo pagrindų - t.y. sumažino ieškovo atliktų kainą (savarankiškas pagrindas numatytas CK 6.665 str. 1 d. 2 punkte) atsakovo patirtų nuostolių dėl rangovo atliktų darbų broko šalinimo suma (savarankiškas pagrindas numatytas CK 6.665 str. 1 d. 3 punkte). Atsakovas sumažino ieškovui pagal sutartį mokėtiną sumą 5045,66 Lt už lifto šachtos zonos uždengimo darbus, 3048,65 Lt už baseino zonos defektų šalinimo darbus bei medžiagas, 2220 Lt už darbus dėl išlaidų, kurias ieškovas patyrė ištaisydamas dėl vibracijų greta lifto esančiose patalpose įlūžusias lubas bei ieškovo atliekamų lifto šachtoje esančių sąramų pjovimo metu pažeistas grindų plyteles, kurių toliau nebuvo galima naudoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pasinaudojo jam suteikta teise atitinkamai sumažinti darbų kainą, t.y. motyvas buvo grindžiamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Darbų kainos sumažinimo dydis turi būti atitinkamai įrodinėjamas, todėl natūralu, kad sumos dydžio pagrįstumas buvo grindžiamas atitinkamais skaičiavimais ar sąmatomis. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog realios trūkumų šalinimo išlaidos buvo didesnės už užsakovo sumažintą darbų kainą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys tenkintinas 49 procentais. Ieškovas turėjo 309 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo išlaidų, 309 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo išlaidų, 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje. Viso 2618 Lt. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 1282,82 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas turėjo 2147,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 2884,65 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje. Viso 5032,40 Lt. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad šias rekomendacijas atitinkančios atsakovo išlaidos už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje yra 1500 Lt. Todėl proporcingai priteistinos sumos skaičiuojamos nuo 3647,75 Lt sumos. Atsakovui iš ieškovo priteistinos 1860,35 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „JUMSTA“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Gemma NT“ 5045,66 Lt pagal sutartį, 1282,82 Lt bylinėjimosi išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „JUMSTA“ uždarajai akcinei bendrovei „Gemma NT“ 1860,35 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „JUMSTA“ į valstybės biudžetą 7 Lt teismo patirtų pašto išlaidų, priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Gemma NT“ į valstybės biudžetą 7 Lt teismo patirtų pašto išlaidų, bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.