- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- ATP-41-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00460-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 3000 Lt bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius 2012 m. rugpjūčio 16 d. D. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas, nesudaręs rašytinės darbo sutarties nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. leido dirbti A. J. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja, tokiu būdu D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu D. M. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir paskyrė jam 3000 Lt baudą.
Šalies argumentai
D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo nutarimu, kadangi sprendimas buvo priimtas remiantis tik A. J. parodymais. Teismas neatsižvelgė į jo nurodytus faktus ir aplinkybes, dėl kurių buvo padaryta klaida. Pasak apelianto, jis 2012 m. birželio 22 d. į darbą priėmė keletą naujų darbuotojų, tarp jų dvi virtuvės darbuotojas A. J. ir A. J. Apie tai jis pranešė įmonės buhalterei ir nurodė jai nuvykti į vietą ir sudaryti sutartis su naujais darbuotojais. Visi planuojami priimti darbuotojai parašė prašymus priimti į darbą, padavė dokumentus reikalingus sutarčiai sudaryti buhalterei. Prašymą priimti į darbą parašė ir A. J. Buhalterė surašiusi darbo sutartis davė jas pasirašyti būsimiems darbuotojams, tačiau buhalterė dėl vienodų vardų ir labai panašių pavardžių nepastebėjo, kad A. J. pasirašė ne ant savo, o ant A. J. darbo sutarties. Dėl to ir įvyko klaida, ir apie A. J. priėmimą į darbą nebuvo pranešta Sodrai. Pažymi, kad ant virtuvės durų visada kabo darbo grafikas, į kurį būdavo įtraukta ir A. J. Šį faktą patikrinimo metu užfiksavo ir darbo inspekcijos pareigūnai. Įmonėje vasaros sezono metu dirba apie 40 darbuotojų, visi jie dirba griežtai pagal jo sudaromą grafiką, įmonė nuolat yra tikrinama kitų Institucijų, tokių kaip Mokesčių inspekcija ir pan., todėl, anot D. M., yra visiškai nelogiška, kad jis piktybiškai būtų nepriėmęs vienos darbuotojos į darbą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. J., jos teigimu ne vienoje įmonėje dirbo su apskaitos dokumentais, tačiau kažkodėl dėdama parašą nepastebėjo, jog pasirašo ne savo darbo sutartį. Be to, A. J. po sutarties pasirašymo nuėjo į Sodrą ir pasidomėjo ar yra priimta į darbą ar ne. Sužinojusi, kad nėra priimta į darbą, ji nesikreipė į jį paaiškinimo kodėl taip yra, o iš karto kreipėsi į Darbo inspekciją. Po Darbo inspekcijos patikrinimo, A. J. kreipėsi į jį prašydama piniginės išmokos, kad ji neskųstų Mokesčių inspekcijai, tačiau jis atsisakė tai daryti, ir paaiškino jai, kad visi mokesčiai, kurie buvo išskaičiuoti iš jos atlyginimo bus sumokėti į biudžetą ir jokios materialinės žalos ji nepatirs. Apelianto teigimu, iš karto po to kai buvo pastebėta klaida, buvo perskaičiuoti ir sumokėti visi mokesčiai už A. J. Mano, kad A. J. iš karto pastebėjo buhalterės padarytą klaidą ir sąmoningai nepranešė jam apie tai tikėdamasi iš to gauti materialinės naudos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y., nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino D. M. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors D. M. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip bandydamas pagrįsti versiją, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, jog tik per buhalterės apsirikimą buvo padaryta klaida, o A. J. iš karto pastebėjusi buhalterės padarytą klaidą sąmoningai nepranešė jam apie tai tikėdamasi iš to gauti materialinės naudos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad A. J. neabejotinai dirbo nelegaliai, o jis būdamas įmonės vadovas, leido jai dirbti, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jos darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 99 str., 98 str. 1 d. 1 p., nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Pažymėtina, kad visi apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad apie A. J. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui laiku nebuvo pranešta ne dėl jo veikimo ar neveikimo, o dėl buhalterės apsirikimo klaidos, yra nepagrįsti. Kadangi ATPK 41³ str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būdamas įmonės savininkas būtų įgaliojęs kitą bendrovės darbuotoją užtikrinti, kad darbuotojams būtų leista pradėti dirbti, tik įdarbinus juos teisės norminių aktų nustatyta tvarka.
Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-704/2012). Nagrinėjamu atveju D. M. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, ir ne tik neužtikrino, jog A. J. būtų leista dirbti su ja sudarius rašytinę darbo sutartį, bei apie jos įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau pastebėtina, jog D. M. net beveik du mėnesius nepastebėjo, jog jo įmonėje A. J. dirba nelegaliai.
Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.