- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- A6.-1616-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00082-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. sausio 30 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. G. B. tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. į teismo posėdį neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. G. B. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra tinkamai ir laiku pranešta (šaukimas įteiktas elektroniniu paštu asmeniškai), atidėti bylos nagrinėjimo jis neprašė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nustatyta, jog pagal bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovė 2014 m. deklaravo turto už 35245,60 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 30599,52 Eur. Atitinkamai 2015 m. bendrovė iš viso deklaravo turto už 31538,00 Eur, o įsipareigojimai sudarė 31108,00 Eur. Nesant bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2015 metus, bendrovės nemokumas nustatomas pagal kitus byloje esančius įrodymus. Iš teismui pateiktų VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, jog bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. birželio 25 d. buvo 22074,10 Eur, ji nepakitusi iki šiol. Taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės buvo neveiksmingos, nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos liko neįvykdyti, antstoliams skolų nepavyko išieškoti (b.l. 9-40). Bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 43), o VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovė neturi registruotinų transporto priemonių (b. l. 44). Iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo užvestos 4 vykdomosios bylos, kuriose antstoliai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė išieškojimą (b.l. 48-49). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis apie bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas daro išvadą, kad bendrovė buvo nemoki.
Teismas laiko esant ir antrąją administracinei atsakomybei kilti būtiną sąlygą – iš bylos medžiagos matyti, jog per įstatymo nustatytą terminą nei kreditoriai, nei pats įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta tik 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5757-590/2017, kai VMI kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė ne bendrovės vadovas, o VMI, t. y. bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai bendrovė negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. VMI turimais duomenimis UAB (duomenys neskelbtini)vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. sausio 30 d. buvo G. B.. Bendrovės vadovui apie bendrovės įsiskolinimą VMI turėjo būti žinoma, nes jis tuo laikotarpiu buvo vienintelis bendrovės vadovas ir akcininkas.
Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. baustinas.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina G. B. asmenybę – brandaus amžiaus, turi nepilnametę dukrą, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad jog šiuo atveju ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskyrus G. B. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1616-522/2018.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.