Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-875-254/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-02-11Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2A-875-254/2021
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01222-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. e2A-875-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01222-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. B. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių), metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės R. B. 306,70 Eur negrąžintą kreditą, 37,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15,13 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 101,26 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.), 39 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė R. B. 2018 m. vasario 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hf2x69d5, kuria atsakovei suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 135 Eur administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2021 m. vasario 22 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 23 d. atsakovei siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su ja sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. B. 306,70 Eur negrąžintą kreditą, 37,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15,13 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 101,26 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-hf2x69d5 bendrųjų sąlygų 6.1. punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės R. B. 5,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 22 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hf2x69d5, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 500 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 135 Eur administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2021 m. vasario 22 d. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2020 m. sausio 23 d. sutartis buvo nutraukta.

5. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, todėl laikytina pažeidusia prievolę. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina – 306,70 Eur negrąžintas kreditas, 37,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, 15,13 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 101,26 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentai negautos pajamos, paskaičiuotos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.).

6. Teismas pažymėjo, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies. Taigi, darytina išvada, kad sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 procento) ir termino (180 dienų), todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. B. 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Taigi, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

1.2. 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) 37.7.2 punkte nurodoma, kad tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti.

1.3. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė R. B. 2018 m. vasario 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hf2x69d5, kuria atsakovei suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 135 Eur administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2021 m. vasario 22 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 23 d. atsakovei siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su ja sudarytą sutartį. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei.

10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės R. B. ir skundžiamu sprendimu už akių jos ieškinys buvo tenkintas visiškai, iš atsakovės priteisiant: 306,70 Eur negrąžintą kreditą, 37,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15,13 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 101,26 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.). Ieškovė padavė apeliacinį skundą tik dėl sprendimo dalies, kuria jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 39 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos buvo atmestas. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina tik šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

11. Apeliantė nurodo, kad, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Tokia teisė į nuostolių atlyginimą pripažįstama ne tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, bet ir 2020-12-14 Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32)(37.7.2. punktas). Todėl apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą (2021 m. vasario 22 d.) teismas laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data ir sprendė, kad po jos, atsakovei negrąžinus kredito, ieškovė nuo 2021 m. vasario 23 d. jau nuostolių nepatirs.

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliante, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Pastebėtina, kad bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Tačiau nesutiktina su apeliante, kad skundžiama teismo sprendimo dalimi, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki kredito visiško grąžinimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė šią ieškovės teisę.

13. Kasacinis teismas, bendrai aiškindamas negautų pajamų institutą civiliniuose teisiniuose santykiuose, nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė šių nuostolių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptariamą ieškinio reikalavimą, konstatavo, kad ieškovė nuostolius po sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos skaičiuoja, taikydama specialiosiose sąlygose numatytą 39,00 proc. palūkanų normą. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39,00 procentų metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu nuostolius netesybų forma prašo priteisti ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi, savo nesutikimo faktinių ir teisinių argumentų, dėl šios nutarties 12 ir 13 punktuose nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų neteisingumo ir nepagrįstumo, nenurodė. Tuo tarpu apeliantės bendro pobūdžio argumentai dėl jos teisės į nuostolius, deklaratyvios nuorodos, kad sprendimas priimtas neįvertinus, jog ieškovė gali turėti nuostolių ir po sutarties nutraukimo, ar kad teismas iškraipė aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nepaaiškinant kaip tai pasireiškė, ar kad jos nuomone sprendime nėra absoliučiai jokios logikos, neduoda pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tačiau kasacinis teismas šioje nutartyje neišaiškino, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės skolininkui, neturi būti paisoma VKĮ nuostatų dėl vartotojo teisių apsaugos.

17. Pasisakant dėl apeliantės argumentų dėl pažeisto jos lūkesčių intereso, pažymėtina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, apeliantė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių į aptariamu reikalavimu iš atsakovės prašomą priteisti nuostolių sumą.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti ar panaikinti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė