- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-852-56/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17791-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
Teisėja B. Plikynienė Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17791-2010-4 Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž.
atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria iš dalies panaikinta Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, bendro sutuoktinių turto padalinimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė E. Ž. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė santuoką sudarytą tarp E. Ž. ir A. Ž. Vilniaus m. CMS (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; nepilnamečių vaikų R. Ž. ir sūnaus T. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina E. Ž.; priteisti iš atsakovo A. Ž. dukros R. Ž. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimo padengimui nekilnojamąjį turtą 1/6 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0623 ha su pradėtu statyti ir neįregistruotu pastatu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt, bei po 360 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, sūnaus T. Ž. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui padengti priteisti nekilnojamuoju turtu 1/6 dalį žemės sklypoi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0623 ha su pradėtu ir neregistruotu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt, bei po 340 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant valdyti ieškovę; santuokoje įgyta automobilį KIA Magentis v/n (duomenys neskelbtini) įvertintą 10 000 Lt priteisti ieškovei, o automobilį ,,Opel Omega“ v/n (duomenys neskelbtini) 6000 Lt atsakovui; santuokos metu registruotą įmonę UAB ,,Anrosta“, kurios įstatinis kapitalas 10 000 Lt priteisti atsakovui, kartu su įmonei kylančiais įsipareigojimais, teisėmis ir prievolėmis, o ieškovei 5 000 Lt kompensaciją; ieškovei priteisti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0623 ha su pradėtu statyti ir neregistruotu pastatu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150 000 Lt 2/2 dalis (vertė 100 000 Lt), priteisti ieškovei atsakovui tenkančią 1/3 (2/6) dalis (vertė 50 000 Lt); priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – Ž.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuokos metu ieškovės atžvilgiu buvo nuolat naudojamas psichologinis smurtas. Atsakovas nesirūpino šeimos ūkiu bei nesuteikdavo informacijos apie gaunamas pajamas ar šeimos finansinę būklę, vienašališkai priimdavo piniginius sprendimus, ko pasekoje susidarė tokia situacija, kad ieškovė turėjo išlaukti progos ir tik tada prašyti pinigų šeimos poreikių tenkinimui. Toks gyvenimas sąlygojo nuolatinę įtampą šeimoje bei ieškovės bejėgiškumo jausmą. Keletą metų pragyvenus santuokoje ieškovas pradėjo bendrauti su kitomis moterimis, o 2010 m. rugpjūčio mėnesį paliko ieškovę ir nepilnamečius vaikus bei persikraustė gyventi pas kitą moterį V. B., su kiria turėjo lytinių santykių, tuo iš esmės pažeisdamas sutuoktinio pareigas įtvirtintas Civilinio kodekso 3.60 straipsnio nuostatose. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė pažeminimą, bejėgiškumo jausmą bei nuolatinę įtampą, kurią įvertino 10 000 Lt suma. Atsakovas vaikais nesirūpino, todėl prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 360 Lt per mėnesį. Atsakovas nesirūpino ir neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 3.200 straipsnio nuostatomis prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu įregistruotą įmonę kurios įstatinis kapitalas 10 000 Lt valdo atsakovas prašė įmonę priteisti jo naudai, o ieškovei priteisti 5000 Lt kompensaciją. Santuokoje įgyta turtą prašė padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo ieškovei priteisiant 2/3 dalis nekilnojamojo turto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0623 ha su pradėtu statyti ir neįregistruotu pastatu, esančiu Vilniuje (duomenys neskelbtini), kurio vertė būtų 100 000 Lt, o atsakovui tektų 1/3 nekilnojamojo turto dalis kuri būtų lygi 50 000 Lt žemės sklypo dalį lygiomis dalimis priteisiant nepilnamečiams vaikams, kaip išliakymą turtu. Santuokoje įgytus automobilius: KIA Magentis v/n (duomenys neskelbtini) įvertintą 10 000 Lt priteisti ieškovei, o automobilį ,,Opel Omega“ v/n (duomenys neskelbtini) 6000 Lt atsakovui, padalinti namų apyvokos reikmenis. Dėl bendravimo su vaikais ieškovė prašė nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais dienos rėžimą sudarant saugias bendravimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką įregistruotą E. Ž. ir A. Ž. vardu nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Ž.; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 200 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai ieškovei priteisti: automobilius KIA Magentis v/n (duomenys neskelbtini) įvertintą 10 000 Lt bei automobilį ,,Opel Omega“ v/n (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės, traktorių -žoliapjovę kurios vertė 5 000 Lt, namų kino sistemą Philips, kurios vertė 1500 Lt, plazminį televizorių ,,Tauras“, kurio vertė 1100 Lt, fotoaparatą ,,Olypm“, kurio vertė 900 Lt, video kamerą Sony kurios vertė 1800 Lt, viso ieškovei priteisti turto už 34 593 Lt; atsakovui priteisti 0,0623 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 110 000 Lt; UAB ,,Anrosta“ 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 1 Lt, viso atsakovui priteisti 110.001 Lt turto; Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo per 6 mėnesius atsakovas ieškovei išmoka 37 704 Lt piniginę kompensaciją; atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Ieškovė E. Ž. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti, nepilnamečių vaikų Rusnės ir T. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, o iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
Nurodė, kad ieškovė neteko darbo ir nors dalyvauja darbo biržos programose, tačiau darbo negauna. Ieškovę savarankiškai taip pat ėmėsi darbo paieškų tačiau darbo pasiūlymų negauna, o atsakovas apsigyvenęs su kita moterimi jokio išlaikymo vaikams neteikia, todėl ieškovės ir jos vaikų turtinė padėtis yra sunki.
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, o iš atsakovo iki teismo sprendimo byloje priėmimo vaikų išlaikymui priteista po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Ž. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo pareigą iki teismo sprendimo byloje priėmimo kas mėnesį mokėti po 200 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui.
Nurodė, kad visą su ieškove gyvenimo skyrium laikotarpį, atsakovas savanoriškai, pagal savo finansines galimybes, prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Dar iki šio skundo pateikimo, sumokėjo ieškovei 800 Lt. Atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra vienoda, t.y. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso vienas žemės sklypas sodų bendrijoje ir du automobiliai, iš kurių vienu naudojasi ieškovė, o kitas yra nevažiuojantis. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, todėl nustatytas laikinas išlaikymas abiem vaikams po 400 Lt kiekvieną mėnesį, atsakovo galimybę pragyventi iš gaunamų pajamų praktiškai paneigtų ir atsakovas atsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje, nei išlaikymą gaunantys vaikai. Atsakovo nuomone sprendžiant klausimą dėl atsakovo galimybės teikti teismo nutartimi nustatytą išlaikymą, turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą arba padidinti atsakovo atliekamo darbo apimtis yra objektyviai sumažėjusios. Atsakovas dirba vienoje įmonėje santechnikos darbų vadovu. Iki ekonominės krizės, kai vyko daug naujų įvairios paskirties statinių statybų, buvo daug didesnis poreikis ir santechnikos prietaisų įrengimui, įmonė, kurioje dirba, turėjo žymiai daugiau užsakymų. Šiuo metu įvairių statinių statyba praktiškai yra sustojusi, atsakovo darbas apsiriboja tik santechnikos prietaisų gedimų šalinimo darbų organizavimu. Prasidėjus ekonominei krizei, įmonėje buvo sumažintas ir darbuotojų skaičius, o likusiems darbuotojams darbo užmokestis sumažėjo. Esant tokiai situacijai, nėra galimybės susirasti ir papildomo darbo, kadangi paprasčiausiai tam rinkoje nėra jokio poreikio. Tuo tarpu ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė kokiu būdu ji apskaičiuoja vaikų poreikius, todėl atsakovo manymu vaikų minimalius ir būtinųjų poreikių patenkinimui turėtų pakakti 200 Lt laikino išlaikymo sumos, mokamos kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tokia suma turėtų būti pakankama minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, kadangi atsakovui gyvenant kartu su ieškove, būtent ši suma buvo skiriama vaikų išlaikymui, nes jo pajamos ir gyvenant santuokoje pastaraisiais metais buvo tokios pat, o ieškovė jau daugiau kaip vienerius metus nedirba. Pagerėjus atsakovo finansinei padėčiai, t.y. gaunant daugiau nei minimalią algą, mokamas išlaikymas būtų padidintas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties dalis dėl laikino išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams R. Ž. ir T. Ž. nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo mokant po 400 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėms išmokomis, priteisiant iš atsakovo po 250 Lt periodinėmis išmokomis mokant kiekvienam vaikui nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Teismas pažymėjo, kad išanalizavus atskirojo skundo motyvus bei ieškovo pateiktus įrodymus yra pagrindas 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį dėl vaikų išlaikymo dydžio panaikinti, tačiau teismas nurodė, jog 200 Lt suma kiekvienam vaikui neatitinka minimalių vaikų poreikių užtikrinimo, juolab, kad ieškovė nedirba, dėl ko dirbančiam atsakovui turi tekti didesnė vaikų išlaikymo našta. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad priteistas laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui mažintinas iki 250 Lt per mėnesį, bei netenkintinas atsakovo prašymas nustatyti, kad priteistas iš atsakovo nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo laikinas išlaikymas, mokant po 200 Lt (kiekvienam vaikui) mėnesinėmis išmokomis, kadangi atsakovo 2010 m. lapkričio 19 d. sumokėtas 800 Lt dydžio išlaikymas jau panaudotas ar naudojamas vaikų išlaikymui ir atsakovė neturi pareigos grąžinti atsakovui dalį vaikų išlaikymui skirtų lėšų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė E. Ž. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, gaunamas lėšas pavedant uzufukto teise valdyti ieškovei.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas turi bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto yra uždariosios akcinės bendrovės savininkas ir nors nurodė, kad akcijų vertė po 1 litą, tačiau nekilnojamojo turto registro duomenimis įmonės įstatinis kapitalas suformuotas pilnai ir yra 10 000 Lt. Atsakovas yra darbingas asmuo ir dirba vadovaujantį darbą, be to jis nepaaiškino, kodėl sunkmečiu nusprendė sukurti kitą šeimą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi sunkia atsakovo materialine padėtimi, tačiau visiškai nevertino prioritetinių vaikų teisių bei nenurodė savo išvadų faktinių ir teisinių argumentų, todėl skundžiamoji teismo nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta. Ieškovė buvo netekusi darbo, tačiau 2010 gruodžio 13 d. susirado darbą ir gauna 800 Lt dydžio atlyginimą. Tuo tarpu teismas neįvertino, jog atsakovas sumokėdamas nepilnamečių vaikų išlaikymui 800 Lt sumą įrodė, kad tokio dydžio išlaikymą jis gali teikti. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino, kad, ieškovė su vaikais gyvena Nemenčinėje, o vaikai lanko mokyklą Vilniuje. R. Ž. yra paaugliško amžiaus ir 6 kartus per savaitę lanko gimnastikos užsiėmimus, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis po 250 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra nepagrįstai mažas ir nepatenkina vaikų poreikių. Be to atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo). Už šią veiką įstatymas numato laisvės atėmimą iki 8 metų amžiaus, todėl atsakovo atžvilgiu galimai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį jo galimybės išlaikyti vaikus būtų apribotos ilgam laikui.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo atsakovo teiktinas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui turi sudaryti po 250 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįstą, todėl jos naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminarios priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Gali būti taikomos tik įstatymuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės ir tik esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, bendro santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, bei priteisint iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmos instancijos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Nesutikdamas su teismo nutartimi atsakovas pateikė atskirąjį skundą prašydamas sumažinti laikymą išlaikymo dydį vaikams iki 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Teismas priimdamas skundžiamą 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus, bei byloje esančius įrodymus sutikdamas su atskiruoju skundu pakeitė 400 Lt išlaikymo dydį į 250 Lt išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Nesutikdama su skundžiamaja teismo nutartimi, ieškovė atskirajame skunde remiasi tuo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkami įvertino šalių turtinę padėtį, atsakovo turimas ir valdomas įmonės akcijas, neatsižvelgė į prioritetines vaikų teises bei nenurodė savo išvadų faktinių ir teisinių argumentų, dėl ko buvo pakeistas išlaikymo dydis. Ieškovės nuomone pirmos instancijos teismas nevertino, kad ieškovės dukra šešis kartus per savaitę lanko gimanstikos užsiėmimus Vilniuje, nors ieškovė su vaikais gyvena Nemenčinėje. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio požymius, todėl atsakovo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jis būdamas įkalinimo vietoje negalės teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija su ieškovės argumentais nesutinka.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3-192-3.203 straipsnio nuostatos.
Civilinio kodeko 3.65 straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ir neturtinius vaiko ar (ir) vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar (ir) vieno sutuoktinio teisės. Taigi gali būti reali grėsmė vaiko ar (ir) vieno sutuoktinio interesams. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių poreikius patenkinti. Laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau kiekvienu atveju, tiek priteisiant išlaikymą, tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, jų galimybę teikti išlaikymą.
Iš bylos duomenų seka, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro 700-800 Lt (b.l. 40). Duomenų apie kitas atsakovo gaunamas pajamas, tame tarpe ir iš turimo nekilnojamojo turto, byloje nėra. Atsakovė pateikė įrodymus, kad R. Ž. lanko Vilniaus gimnastikos mokyklą (b.l. 36) bei įrodymus jog nuo 2010 m. gruodžio 13 d. ji turi darbą bei gauną 800 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį (b.l. 37). Taip pat pateikė įrodymus apie atsakovo pensijų kaupimo fonde kaupiamas lėšas (b.l. 38) (CPK 177 str., 178 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės prašomų 400 Lt dyžio išmokų kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas, šiuo metu teikti negali, nes priešingu atveju būtų pažeistas išlaikymo teikimo proporcingumo principas, kadangi sumokėjus po 400 Lt išlaikymą vaikams, atsakovui praktiškai neliktų lėšų jo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskitąjį skundą argumentu, kad teismas negali priteisti vaikams išlaikymo daugiau nei leidžia jų tėvų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą teiktino išlaikymo išlaikymo proporcingumo principą (CK 3.192 str.), į tai, kad išlaikymą turi teikti abu tėvai abu tėvai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 500 Lt išlaikymo teikimas kiekvienam vaikui įvertinus jų amžių ir poreikius iki teismo sprendimo byloje priėmimo yra pakankamas jų poreikių tenkinimui. Be to, ieškovės į bylą pateikta atsakovo pensijų fondo ataskaita teisiškai nereikšminga, kadangi sukaupta pensija atsakovas galės naudotis tik suėjus pensijiniam amžiui, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo nurodytu argumentu, kad nurodyta ataskaita negali būti laikoma pagrindu sudarančių prielaidas padidinti teikimą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus ir tinkamai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sprendžiant bylą kilusią iš šeimos teisinių santykių (CK 3.62 str. 2 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamosios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.