Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita” skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. sausio 23 d. nutarimo „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-14/20, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog Departamentas 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. ATK2-14/20 pripažino, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes Bendrovei priklausančios kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Kavinė), Vilniuje, languose į gatvės pusę iškabino du plakatus. Viename plakate pateikti užrašai “Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove” (plakato viršutinėje ir apatinėje dalyse), figūrinis prekių ženklas “1686 Biržų alus”, žemiau pateiktas užrašas “Tradicinis lietuviškas alus”, kairėje pusėje – figūrinis prekių ženklas “Neskiestas No high gravity!” kuriame užrašyta „neskiestas“ (du kartus) ir „no high gravity!“, grafiniai piešiniai. Kitame plakate pateikti užrašai „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“ (plakato viršutinėje ir apatinėje dalyse). „Seniausia alaus darykla Lietuvoje“, figūriniai užrašai: „Prisotintas natūraliai susidarančia angliarūgšte“, „Nokintas senoviniuose rūsiuose“, „Tradicinis lietuviškas alus“, grafiniai piešiniai. Prie Kavinės sienos, tarp dvejų langų, kuriuose iškabinti minėti plakatai, virš durų pritvirtintas apvalios formos dvipusis skydas. Skyde iš abiejų pusių pateiktas prekių ženklas, žemiau užrašas – „beer“. Už nurodytus pažeidimus Departamentas paskyrė pareiškėjai 2 896 Eur baudą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – AKĮ arba Įstatymas). Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad alkoholio reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.

Alkoholio reklama apibūdinama kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus (AKĮ 2 straipsnio 10 punktas).

Nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina), taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, nes faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą tokio pobūdžio administracinių bylų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1889/2014, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018)), ši analizė (konkrečios alkoholio reklamos vertinimas) turi būti atlikta, taikant vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų (pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą apibūdinimą, vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius). Tai reiškia, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką.

Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad Įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato išimtį Bendrovei prekiaujančiai alkoholiniais gėrimais, pateikti registruotą prekių ženklą ant pastato. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo absoliutus alkoholio reklamos draudimas. Vertinant Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį lingvistiškai, alkoholio reklama nelaikoma informacija alkoholinius gėrimus gaminamų arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Vadinasi, įregistruotas prekių ženklas turi priklausyti prekiaujančiai arba gaminančiai alkoholinius gėrimus įmonei ir jis turi būti pateiktas ant tokios įmonės buveinės ir (ar) padalinio, valdomo transporto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abeji prekių ženklai pateikti ant Bendrovės kavinės nepriklauso Bendrovei, o priklauso UAB „Biržų alus“ bei Mažų alaus daryklų asociacijai. Todėl Bendrovė nebūdama šių prekių ženklų savininke, neturėjo teisės pateikti minėtų prekių ženklų ant savo Kavinės lauko sienos. Be to, Bendrovei netaikoma ir Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kurioje nustatyta, kad alkoholio reklama nelaikoma alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju tekstinė ir vaizdinė informacija pateikta ne Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, o ant kavinės pastato lauko sienos.

Teismo vertinimu, iškabintuose plakatuose pateikta tekstinė informacija „Tradicinis lietuviškas alus“, „Seniausia alaus darykla Lietuvoje“, „Prisotintas natūraliai susidarančia angliarūgšte“, „Nokintas senoviniuose rūsiuose“, „beer“ su prekių ženklais neabejotinai laikytina alkoholio reklama Įstatymo 2 straipsnio 10 punkto prasme.

Teismas, be kita ko, nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog nėra faktinio pagrindo inkriminuoti Bendrovei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kadangi plakatai ir skydas nėra įtraukti į balansinę Bendrovės apskaitą.

Iš Bendrovės atstovo žodinių paaiškinimų nustatyta, jog alkoholio reklama ant Bendrovės Kavinės sienos iškabinta apie 5-7 metus. Bendrovė pastatą valdo nuomos pagrindais. Kavinės pastate prekybą alkoholiniais gėrimais vykdo tik pareiškėja. Bendrovės atstovo patvirtinimu ji buvo UAB „Biržų alus“ atstovas Vilniaus regione. Bendrovės atstovas nurodė, jog tarp jos ir UAB „Biržų alus“ buvo sudaryti sutartiniai susitarimai, jie nėra nutrūkę iki šiol, kadangi UAB „Biržų alus“ tiekia Bendrovei savo produkciją. Todėl įvertinus Bendrovės atstovo žodinius paaiškinimus, yra pakankama konstatuoti, kad ant Bendrovės Kavinės pastato pateikta informacija yra pateikta Bendrovei žinant ir Bendrovės interesais, nepriklausomai nuo to, kas šią reklamą iškabino. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, jog informacija ant pareiškėjos nuomojamo pastato yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma komercine veikla, tokiu būdu skatinant vartotojus įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus pareiškėjos Kavinėje, todėl savo neveikimu Bendrovė pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, skleidė draudžiamą alkoholio reklamą. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovas, Įstatymu draudžiama veikla gali būti padaryta ir neveikimu, nesiimant priemonių užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi Bendrovės viešojo maitinimo vietos išorėje.

Šioje byloje taip pat svarbu nustatyti, kas gali būti laikomi pažeidimo subjektais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, atsižvelgiant į Įstatymo tikslus ir jo turinį, iš esmės nėra skirtumo tarp reklamos užsakovų, reklamos skleidėjų, platintojų ar vykdytojų ir visi šie subjektai gali būti atsakingi už konkrečios alkoholio reklamos pateikimą vartotojams. Būtent asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra Įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai (žr., pvz., 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 -1191/2013; 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-878/2011). Įvertinus aplinkybes, jog tarp pareiškėjos ir UAB „Biržų alus“ buvo sudaryti sutartiniai susitarimai, minėta įmonė iki šiol tiekia pareiškėjai savo produkciją bei, kad pareiškėja buvo UAB „Biržų alus“ atstove Vilniaus regione, laikytina, jog ji turi sąsajų su draudžiama skleisti alkoholio reklama, todėl nagrinėjamu atveju ji yra tinkamas alkoholio reklamos atsakomybės subjektas.

Pažymėtina, jog pareiškėja yra licencijos, suteikiančios teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad jai vykdant veiklą būtų laikomasi Įstatymo reikalavimų, todėl kaip protingas ir atidus rinkos dalyvis turėjo pareigą imtis visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių tam, kad jos veiklos vykdymo vietoje (vertinant ir tą aplinkybę, kad jos santykiai su UAB „Biržų alus“ susiję tampriai) nebūtų pažeidžiamas alkoholio reklamos draudimas. Reziumuojant konstatuotina, jog plakatų ir skydų tekstine ir vaizdine informacija pareiškėja siekė informuoti vartotojus bei atkreipti jų dėmesį į tai, kad Kavinėje vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais (UAB „Biržų alus“ pareiškėjai tiekiamu alumi), taigi laikytina, jog pareiškėja skleidė informaciją susijusią su jos vykdoma komercine, ūkine bei finansine veikla bei skatino įsigyti ir vartoti šiuos gėrimus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio Nutarimo nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rolalita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.