Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos darbo ministerijos, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. mušdamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. liepos 29 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), sodo kiemo teritorijoje, žodinio konflikto metu, rankos kumščiu, sudavė ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam D. Š. į veido sritį padarydamas kirstines žaizdas abiejose kaktos pusėse ir kairiame antakyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kas sukėlė nukentėjusiajam D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

M. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad tą vakarą buvo kaltas, nes nevaldė savo emocijų ir D. Š. sudavė keletą kartų į veidą. Koks tai buvo laikas negali tiksliai atsakyti, nebepamena. Tai galėjo būti vasarą, apie 23.00 val. vakaro. Pasidėjo daiktus ir laukė kol grįš sugyventinė. Buvo grįžęs iš Švedijos, su sugyventine buvo apsipykę. Grįžęs norėjo su ja pasikalbėti. Atvyko iki sodo namo su daiktais, laukė kol grįš sugyventinė. Pastebėjo, kad sugyventinė grįžo kartu su D. Š.. Sugyventinė su juo kalbėtis nenorėjo. Pagalvojo, kad jie kažką veikė, leido laiką kartu, kad jai vienai nebūtų nuobodu. Bandė pasikalbėti su mylimąją, bet D. Š. jam pastojo kelią ir trukdė prie jos prieiti. D. Š. jam sakė, kad eitų šalin, stengėsi jam sukelti pavydą. Jis bandė jį pastumti, patraukti, jie šiek tiek apsistumdė, norėjo jį suvaržyti tačiau neišėjo, jis stambus žmogus. Perspėjo jį tris kartus. Sugyventinė, stovėjo už durų ir galėjo matyti. Ji buvo išsigandusi dėl tokios situacijos. Norėjo jį pargriauti ant žemės paėmęs jį už kaklo srities, bet neišėjo jo apversti ir tada jam sudavė 3-4 kartus kumščiu į veido sritį keletą kartų iš eilės, daugiausia į kaktą. Rankoje nieko neturėjo. Nebūtų spėjęs nieko paimti. Konfliktas tuo ir baigėsi. Alkoholio vartojęs nebuvo. Buvo tamsus laikas, kokie buvo padaryti sužalojimai po suduotų smūgių, nematė, matė, tik, kad D. Š. kraujavo kaktos sritis ir antakis, po to jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Po įvykio su juo daugiau nebendravo. Buvo kartą parašęs, atsiprašė, pasakė, kad yra kalti abu ir turėjo pasikalbėti vyriškai, tačiau jis nieko neatrašė. Mano, kad nukentėjusysis jį išprovokavo, nes rodė per daug dėmesio jo draugei. Jam nepatiko, nes jis žinojo, kad ji yra užimta. Teigė, kad nukentėjusysis specialiai nesigynė sakydamas, kad prisiteis iš jo pinigų. Sužaloti jo nenorėjo. Savo poelgį vertina blogai. Yra atsakingas už savo veiksmus, tačiau mano, kad už savo žodžius ir padarytus veiksmus yra atsakingas ir D. Š.. Dėl padarytos turtinės žalos D. Š. neprieštarauja ir sutinka, neturtinę žalą pripažįsta tik 300,00 Eur sumai, dėl kitų pareikštų civilinių ieškinių neprieštarauja. Dėl šito įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad sodo kiemo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo D. Š. ir kaltinamojo M. L.. Kaltinamasis pripažino, jog sudavė ne mažiaus keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą - kaktos sritį, dėl to, kad šis jam neleido pasikalbėti su sugyventine E. G.. Tai, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusiajam D. Š. buvo nustatytos kirstinės žaizdos abiejose kaktos pusėse ir kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo apžiūros protokole fiksuoti duomenys ir specialisto išvada, kurioje yra užfiksuotos kirstinės žaizdos abiejose kaktos pusėse ir kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Šių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam D. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, kaltinamojo suduotais smūgiais nukentėjusiajam į veidą buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis M. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl kaltinamasis M. L. laikomas neteistu (t. 1, b. l. 166-170). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 156-165), nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą buvo nedirbantis (t. 1, b. l. 153-155).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas tarpusavio žodinio konflikto metu, dėl mažareikšmės priežasties, dėl nukentėjusiojo draudimo kaltinamajam prieiti prie jo sugyventinės ir su ja pasikalbėti, nukentėjusiajam nustatytą kūno sužalojimo mąstą; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. L. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, taip pat į BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. L. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminą artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės minimui (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės atlikimo metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam M. L. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam M. L. dėl nusikalstama veika padarytos 382 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 2385 Eur (t. 1, b. l. 68-71).

Prašomos priteisti turtinės žalos sumą - 385,00 Eur, nukentėjusysis grindžia šiais jo patirtais nuostoliais: parvežimas po įvykio iš ligoninės, samdant automobilį ir vairuotoją - 50 Eur; kelionė iš (duomenys neskelbtini) dėl specialisto tyrimo - 30 Eur; dvi kelionės iš (duomenys neskelbtini)pas gydytoją, vienos kelionės kaina į abi puses 15 Eur, iš viso - 30 Eur; dvi kelionės iš (duomenys neskelbtini) pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, vienos kelionės kaina 20 Eur, iš viso - 40 Eur; viena kelionė pas advokatę iš (duomenys neskelbtini)- 20 Eur; dezinfekciniai vaistai - 15 Eur; megztinis ir palaidinė, iš kurių neišsiplovė kraujas atitinkamai 70 Eur ir 30 Eur, iš viso - 100 Eur; negautos pajamos, būnant nedarbingume apie 100 Eur.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis D. Š. iš karto po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, dėl patirto sužalojimo ir gydymo buvo nedarbingas nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. (t. 1, b. l. 122-123), tuo laikotarpiu turėjo gydytis, dėl gydymo patyrė papildomų išlaidų, vyko tiek pas teismo medicinos ekspertą, tik ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą, taip pat pas atstovę, be to dėl buvusio nedarbingumo sumažėjo jo pajamos, padaryta žala atsirado dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo M. L. veiksmų, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiajam 385,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Minėta, nukentėjusysis pateikė reikalavimą kaltinamajam atlyginti 2000 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, jog jam buvo siuvamos žaizdos galvos srityje, siūlai išimti po 9 dienų. Dėl sužalojimo jautė skausmą galvos srityje, diskomfortą, savaitę neišėjo iš namų, svaigo galva. Praleido 7 darbo dienas, nes turėjo nedarbingumą. Sužalojimai buvo aiškiai matomi galvoje, todėl buvo nemalonu pasirodyti tarp kitų asmenų, sumažėjo bendravimo galimybės. Po sužalojimų buvo sudėtinga apsirengti, atsiprausti. Nurodė, kad tokie gyvenimo įvykiai jam sukėlė didelius nepatogumus, stresą, sumažėjo pajamos. Jaudinasi, kad galvos trauma gali jaustis dar ilgą laiką (galvos svaigimas, skausmas). Po įvykio jaučia baimę, nerimą, kad gali vėl būti užpultas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino reikalaujamą neturtinės žalos sumą iki 1500 Eur, papildomai nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvykti suplanuotų atostogų, negalėjo laikyti motociklininko teisių, nes negalėjo užsidėti šalmo dėl ant veido buvusių sužalojimų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog sutiktų tik su ne didesne nei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo D. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. Š. dėl patirto sužalojimo kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) skyrių, taip pat buvo nedarbingas nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. (t. 1, b. l. 122-123), ant nukentėjusiojo veido buvo nustatytos kirstinės žaizdos abiejose kaktos pusėse ir kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl suduotų smūgių į veidą patyrė skausmą, nepatogumą, po sužalojimų buvo sudėtinga apsirengti, atsiprausti. Esant nukentėjusiajam D. Š. nustatytiems sužalojimams ant veido, po žaizdų susiuvimo liksiantiems randams, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus buityje, sutriko jo įprastas gyvenimo ritmas, todėl yra pagrindas jam priteisti neturtinę žalą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia, jo atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (suduota ne mažiau 4 smūgių į veido sritį), po žaizdų susiuvimo liksiančius randu, tai pat kaltinamojo amžių, tai, kad dirbti gali, duomenų, kad kaltinamasis turėtų sveikatos sutrikimų byloje nėra, turi mažamečių vaikų, reikalingas jų išlaikymas, į šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, formuojamą teismų praktiką, sprendžia, jog D. Š. prašoma priteisti sumažinta 1500,00 Eur neturtinė žala nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, nurodyta priteistina suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,06 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 88-96). Žala atsirado dėl kaltinamojo M. L. nusikalstamų veiksmų, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamasis M. L. su civiliniu ieškiniu sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 53,06 Eur suma priteistina iš kaltinamojo M. L. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 388,89 Eur turtinės žalos atlyginimo už D. Š. paskaičiuotos ligos išmoką (t. 1, b. l. 108-123). Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo M. L. nusikalstamų veiksmų, nes nukentėjusysis buvo nedarbingas, padarytos turtinės žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamasis M. L. su civiliniu ieškiniu sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas ir 388,89 Eur suma D. Š. išmokėta ligos išmoka priteistina iš kaltinamojo M. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025 m. balandžio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-04583 matyti, kad kaltinamajam M. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 312,50 Eur.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi, kaltinamojo M. L. gynėju paskirtas advokatas Algimantas Ruginis, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam kitoje ikiteisminio tyrimo byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tinkamai negalėjo pasinaudoti savo procesine teise į gynybą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta kaltinamajam arba nuteistajam kurio laisvė suvaržyta dėl paskiros realios laisvės atėmimo bausmės ar esant suimtam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo M. L. turtinę padėtį, tai, kad turi išlaikyti mažametį vaiką, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Nukentėjusysis ieškiniu taip pat prašė priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo. Byloje pateikta atstovavimo sutartis, sąskaita už teisinę pagalbą ir mokėjimo nurodymas, pagrindžia, jog atstovavimo išlaidas sudaro 300 Eur (t. 1, b. l. 72, 79-80). Atsižvelgiant į atstovės atliktus procesinius veiksmus, civilinio ieškinio surašymą, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam D. Š. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

M. L. 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 181-184) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

vokas su DVD laikmena su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu, pridėtas prie 2-o tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 105, 115 straipsnio 1 dalimi, 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo D. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. L. nukentėjusiajam D. Š. 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo; 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkini ir priteisti iš M. L. 53,06 Eur (penkiasdešimt tris eurus 6 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. L. 388,89 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 89 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD laikmena palikti saugoti byloje.

kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.